Naujausios
Konferencijoje ieškota teisingo kelio švietimo reformai
Savaitgalį Vilniuje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) organizuotoje respublikinėje konferencijoje ieškota atsakymų, kuriuo keliu eina švietimo reforma. Šiauliečiams buvo patikėta analizuoti ikimokyklinio ugdymo problemas ir pateikti siūlymus, kaip jas spręsti. Konferencijoje kalbėta ne apie tolimas vizijas, o apie tai, ką reikia daryti dabar.
Sulaukė didelio susidomėjimo
Švietimo konferencijoje dalyvavo ir socialdemokratų partijos nariai, ir nepartiniai – visi, kam rūpi švietimo sistemos dabartis ir ateitis. Išklausyti pranešimų ir dalyvauti diskusijose atvyko nemažai Seimo narių, tarp jų – šiauliečiai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulik, miestų ir rajonų merai, švietimo skyrių vedėjai, švietimo įstaigų direktoriai, pedagogai. Susirinkusiuosius pasveikino LSDP partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Inteligentiška auditorija buvo nusiteikusi labai rimtam darbui. Pranešėjai ir pasisakantieji iš tiesų susirūpinę šiandienine švietimo sistema, žino, kokių pertvarkų reikia, – sako Šiaulių lopšelio-darželio „Bangelė“ direktorė Danutė Statulevičienė. – Tokios konferencijos labai reikalingos. Iškelti klausimai – aktualūs, diskusija – konstruktyvi.“
Problemos ir pasiūlymai
Konferencijoje pranešimą „Ikimokyklinio ugdymo institucinio poreikio tenkinimas“ skaitė Šiaulių lopšelio-darželio „Ežerėlis“ direktorė Rita Daubarienė.
Pranešime direktorė apibūdino ne tik Šiaulių miesto, bet ir Lietuvos situaciją.
Skaudi problema – švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimas. Pasak R. Daubarienės, dėl mažo finansavimo darbuotojams skiriami žemiausi koeficientai virto nesantaikos, žemos motyvacijos įrankiu.
R. Daubarienė atkreipė dėmesį į ilgas auklėtojų darbo valandas. Šiuo metu auklėtojos dirba 36 savaitines valandas, iš jų 33 valandos yra skirtos tiesioginiam, trys – netiesioginiam darbui su vaikais.
Kita problema – žemas auklėtojų padėjėjų statusas. Auklėtojų padėjėjos yra vertinamos kaip techniniai darbuotojai, jų atlygis – minimumas.
Iškelta ir mokinio krepšelio problema: įstaigų finansinių poreikių netenkina tai, kad šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose vienam vaikui finansuojamos tik keturios valandos per dieną (20 valandų per savaitę).
Atsižvelgusi į pedagogų pastabas, R. Daubarienė siūlė pakoreguoti Lietuvos higienos normą HN 75:2010, pagal kurią reglamentuojamas vaikų grupėje skaičius. Siūloma, kad lopšelio grupėje vaikų būtų sumažinta iki 10, darželio grupėje – iki 15.
Išsakiusi problemas, R. Daubarienė pasiūlė pakeisti auklėtojų padėjėjų statusą, prilyginant jas pedagoginiams darbuotojams, patobulinti švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, nustatant koeficientą pagal pedagogo išsilavinimą, stažą ir įgytą kvalifikacinę kategoriją, parengti atskirą ikimokyklinio ugdymo krepšelio metodiką, padidinti bazinį mokinio krepšelio dydį, visiškai tenkinantį įstaigos finansines reikmes, sumažinti auklėtojų darbo valandas, skirtas tiesioginam darbui su vaikais.
„Pakvietėme visus – politikus, visų lygių valstybinių institucijų vadovus, nuo kurių priimamų sprendimų priklauso ikimokyklinių įstaigų veikla, – padėti kartu kurti vaikystę“, – sako R. Daubarienė.
Gelbėja mokinio krepšelis
Pasak lopšelio-darželio „Voveraitė“ direktorės Antaninos Ilčiukienės, mokinio krepšelis šiauliečiams yra išsigelbėjimas, nes miesto biudžetas – tuščias.
Apibendrindamos įspūdžius, lopšelių-darželių vadovės sako, kad konferencijos metu dalyviai tartum atliko vidaus auditą.
Užs. Nr. 122278
KONFERENCIJA: Švietimo konferencijoje „Kuriuo keliu eina švietimo reforma?“ dalyvavusias Šiaulių miesto lopšelių-darželių vadoves (iš kairės) Antaniną Ilčiukienę ("Voveraitė"), Ritą Daubarienę ("Ežerėlis") ir Danutę Statulevičienę ("Bangelė") džiugina Seimo narių, merų susidomėjimas skaudžiomis švietimo problemomis. Vadovėms svarbu, kad konferencijoje kalbėta ne apie tolimas vizijas, o apie tai, ką reikia daryti dabar.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.