Naujausios
Knyga apie Praną Piauloką valdžios nesudomino
Šiaulių dramos teatre pristatyta atsiminimų knyga apie šviesios atminties aktorių, Šiaulių miesto garbės pilietį Praną Piauloką (1945 06 02 — 2008 05 12). Miesto vadovai, neatėjo į knygos pristatymą, nors būtent jiems buvo skirti pasiūlymai pavadinti aktoriaus vardu gatvę ar skverą.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
46 laiškai Pranui
Knygos pristatymui pasirinkta birželio 2— oji — P. Piaulokui tądien būtų sukakę 66— eri. Trys vasaros, kaip P. Piauloko pavardės nebėra teatro spektaklių afišose.
Knygos sudarytojas teatro archyvaras Svajūnas Sabaliauskas suskaičiavo, kad knygoje sudėti 45 P. Piauloką pažinojusių žmonių atsiminimai, iš viso knygą sudaro 46 tekstai ir gausybė nuotraukų iš vaidmenų ir gyvenimo.
S. Sabaliauskui pavyko surasti tik vieną vienintelę P. Piauloko giminaitę — pusseserę Ritą Butkutę, gyvenančią Jungtinėje Karalystėje. Jos atsiminimai laiške — „Mano mylimas broli“. Visi kiti atsiminimai — draugų, bendražygių, kolegų.
Į knygą įdėtas dar 1975 metais rašytas laiškas— esė apie P. Piauloką. Jį parašė Šiaulių dramos teatro aktorės Nomedos Bėčiūtės krikšto mama Audronė V. Škiudaitė. Tik po P. Piauloko mirties ji atsiuntė šį laišką, užtrukusį beveik keturiasdešimt metų, N. Bėčiūtei.
Vertas tik knygos?
„Galvojau, kad salėje pristatant knygą bus daug Šiaulių miesto valdžios atstovų. Nėra nė vieno. Turėjau jai pasirengęs pasiūlymų, kaip pilnai įamžinti P. Piauloko atminimą“, — apgailestavo dėl tokio abejingumo Šiaulių dramos teatro vadovas ir P. Piauloko scenos partneris Antanas Venckus.
A. Venckaus teigimu, prasminga būtų įsteigti mieste P. Piauloko vardo premiją, skiriamą teatralams.
„Galbūt galima būtų pavadinti gatvę jo vardu, ar skverelį prie teatro“, — svarstė A. Venckus.
Teatro vadovas mano, kad P. Piaulokas davė daug ne tik teatrui, bet ir miestui.
„Prano gyvenimas kaip kometa — toks įspūdis susidarė visiems, kurie matė šį švytėjimą. Jis stebins dar daugelį dešimtmečių“, — sakė A. Venckus.
„Frankas“
Į sceną, pasiramsčiuodama lazdele lipo pirmoji P. Piauloko prancūzų kalbos mokytoja Emilija Žaltkauskienė. Vos vienerius metus Rietavo rajono Endriejavo dešimtmetėje mokykloje mokiusi tada dar penktokėlį P. Piauloką prancūzų kalbos pradmenų.
Išskirtinai tvarkingu, lyg ką tik iš siuvyklos, kostiumėliu, tvarkingai sudėtomis knygomis — prisiminė mokytoja savo mokinį. Atpažino, jį, kai sugrįžo gyventi į Šiaulius, jau kaip Šiaulių dramos teatro aktorių.
P. Piaulokas mėgo save vadinti prancūzišku vardu „Frankas“, puikia tartimi skaitydavo prancūziškas eiles.
Profesionalumas — lyg iš vadovėlio
P. Piauloką prisiminė kurso draugė aktorė Aldona Adomaitytė: „Jo vaidmenys visi buvo nugludinti, gilūs. Apie tai galima rašyti vadovėlį, studijuoti“.
Aktorė Virginija Kochanskytė prisiminė, kad P. Piaulokas jos kurso aktorius, atvykusius dirbti į Šiaulių teatrą, mokė meistrystės, aktorinių paslapčių.
Režisierius ir aktoriaus bičiulis Gytis Bernardas Padegimas, prisipažino, jog dirbant su P. Piauloku jautėsi aktoriaus pranašumas prieš režisierių, tada dar jauną vaikiną. Nors iš tiesų tarp jų tebuvo tik septynerių metų skirtumas.
Režisierius į knygos pristatymą atvyko tiesiai iš Vienos, kur vyko projektas „Vyšnių sodas“. “Sutapimas. Namelyje, kuriame vyko užsiėmimai, kabėjo Lietuvos teatro aktorių portretai. Tiesiai prieš mane — Prano Piauloko portretas. Žiūrėjau į P. Piauloko žvilgsnį nuotraukoje tris dienas iš eilės“, — pasakojo G. B. Padegimas.
Paakinimai
P. Piauloką ir knygoje ir jos pristatyme prisiminė šiuo metu Šiauliuose statanti spektaklį režisierė Nataša Ogaj Ramer. „Pažinti P. Piauloką buvo sudėtinga. Jis buvo uždaras skausmui, buičiai, bet atviras teatrui“, — sakė N. Ogaj Ramer.
Režisierė prisiminė paskutinius P. Piauloko žodžius telefonu: „Laukim. Tuštuma“.
Vytautas V. Landsbergis prisiminė, kaip būtent P. Piaulokas pastūmėjo jį tapti ir teatro režisieriumi. „Esu dėkingas Pranui už aristokratizmo pamokas“, — sakė V. V. Landsbergis.
Aktorius Sigitas Jakubauskas, būdamas dešimtos klasės mokinys, atvažiavo į Šiaulių dramos teatrą. Didžiausią įspūdį tada jam paliko P. Piaulokas — ne tik dėl vaidmens, dėl ilgų plaukų, kurių tada mokiniams neleisdavo nešioti.
Aktorė Olita Dautartaitė prisiminė, kad P. Piauloko ne kartą buvusi išbarta, jeigu jis pastebėdavo, kad ji „kokį kilogramą priaugusi“. Pastebėdavo ir pagirdavo, jei “numetusi svorio“. P. Piauloko ir O. Dautartaitės grimo kambarys buvo bendras, o P. Piaulokas neturėdavo įpročio pasibelsti prieš įeidamas.
Knygos pristatymas baigėsi paties P. Piauloko įrašytais paskutiniai žodžiais, ištartais Šiaulių dramos teatre.
Tarp visų palinkėjimų buvo ir žodžiai teatro jaunimui: „Kad pasižiūrėtų, ką skaito, ką valgo, ką geria“.
PRISIMINIMAI: Režisieriaus Gyčio Bernardo Padegimo rankose — atsiminimų knyga apie P. Piauloką — bendražygį ir draugą, iš kurio režisieriui teko mokytis.
SUDARYTOJAS: Šiaulių dramos teatro archyvaras Svajūnas Sabaliauskas sakė, kad į knygą netilpo viskas, ką teatras turi apie Praną Piauloką.
MOKYTOJA: Pirmoji P. Piauloko prancūzų kalbos mokytoja Emilija Žaltkauskienė pažinojo aktorių nuo vaikystės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.