Naujausios
Kietosios dalelės skverbiasi į kvėpavimo takus
Vakar 9 valandą rytą oro tarša kietosiomis dalelėmis Šiaulių mieste viršijo normą beveik keturis kartus. Ramūs ir sausi orai leido teršalams kauptis, todėl oro užterštumo lygis išaugo visuose didžiuosiuose šalies miestuose. Žiemos smogas kenkia sveikatai, tačiau informacija apie padidėjusią taršą gyventojams yra sunkiai randama.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Didžiausia tarša – šildant namus
Nusistovėjus šaltiems orams suintensyvėjo šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse, daugiau kūrena ir individualių namų gyventojai. Padidėjo teršalų išmetimas į orą.
Kietųjų dalelių paros norma yra 50 mikrogramų, o sausio 6-ąją Šiauliuose ji siekė 90 mikrogramų kubiniame metre. Naujojoje Akmenėje oro užterštumo lygis sausio 6-osios rytą buvo vidutinis, žemiau paros normos.
Vakar pūtė silpnas rytinių krypčių vėjas, jo nepakako teršalams sklaidytis – kietųjų dalelių koncentracija ore liko padidėjusi, 9 val. ryte siekė apie 180 mikrogramų. Viršyti ribinius taršos kiekius leidžiama ne daugiau kaip 35 dienas per metus.
Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas Robertas Klimas pažymi, jog didžiausias oro užterštumas fiksuotas užvakar nuo 18 val. vakaro. Sausio 7-osios paryčiais, 3 val., užterštumas šoktelėjo ir pasiekė maksimumą – maždaug iki 300 mikrogramų.
„Tai susiję su šildymu. Naktį nurimus vėjui teršalai nesisklaido. Taip susiformuoja vadinamasis žiemos smogas, kada teršalai negali išsisklaidyti, kaupiasi pažeme. Tarša kiek mažėja tik paryčiais“, – pažymi R. Klimas.
Jis akcentuoja, jog kiekvienas žmogus gali prisidėti prie taršos mažinimo – daug deginamų medžiagų neturėtų papulti į krosnis.
Už atliekų deginimą, nesilaikant aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Rekomenduojama lauke nesportuoti
„Epizodiškai vykdomos akcijos, perspėjančios gyventojus naudoti tik leistiną kurą, ilgalaikių rezultatų nepasieks. Pirmiausia savivaldybėms reiktų pasirūpinti, kad jų gyventojams tinkamas kuras taptų prieinamas“, – teigia Šiaulių visuomenės sveikatos centro (VSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja, gydytoja Jūratė Karalevičienė.
Gydytoja akcentuoja, jog šaltuoju metų periodu gyventojai turėtų sekti ir laiku gauti informaciją ne tik apie oro temperatūros pokyčius, bet ir apie oro taršą.
„Manyčiau, bent padidėjusios oro taršos laikotarpiu, duomenys apie kietųjų dalelių koncentraciją ore galėtų būti skelbiami kartu su orų prognozėmis“, – svarsto gydytoja.
Ši informacija ypač aktuali jautriausioms gyventojų grupėms – vaikams, nėščioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Esant padidėjusiai oro taršai jie turėtų likti namuose, vengti fizinio krūvio, turintieji lėtinę patologiją – apsirūpinti vaistais.
Mokyklų bei ikimokyklinių įstaigų dienotvarkė turi būti koreguojama, atsisakant užsiėmimų lauke. Informaciją ugdymo įstaigoms tiesiogiai teikti įpareigotas Šiaulių visuomenės sveikatos biuras.
„Svarbu priminti, kad sveikatinimui skirti pasivažinėjimai ar pasivaikščiojimai, ypač prie judrių gatvių, kur didelė transporto tarša, gali ne sustiprinti organizmą, o atvirkščiai – labai pakenkti vaiko sveikatai“, – pažymi J. Karalevičienė.
Reguliariai sportuojantiems žmonėms, ypač bėgiojantiems kasdien, gydytoja pataria pasirinkti saugesnes oro taršos atžvilgiu trasas.
„Kuo intensyviau judama, tuo daugiau ir giliau kietųjų dalelių su aplinkos oru patenka į kvėpavimo sistemą, o tai lemia palankias sąlygas lėtinei patologijai išsivystyti“, – sakė J. Karalevičienė.
Mokiniai serga bronchine astma
Šiaulių VSC specialistė primena, jog kietosios dalelės (KD 10) yra smulkios, jų aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikronų. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus pasiekia ir ten nusėda. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos.
„Smulkesnės dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo dviejų savaičių iki metų. Taip susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių ypatybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali lemti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas“, – vardija gydytoja.
Vertinant oro taršos poveikį sveikatai medikai išskiria trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį, sukeliantį atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus.
Užsitęsus padidėjusios oro taršos laikotarpiui tarp miesto gyventojų stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginant viršutinius kvėpavimo takus peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, sunkus kvėpavimas.
Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai.
J. Karalevičienės duomenimis, tarp šiauliečiams vyraujančių susirgimų pastebimas sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis. Pagal Šiaulių miesto mokyklose pateiktas sveikatos pažymas dažna ir bronchinės astmos diagnozė.
Šiandien meteorologai prognozuoja žymesnius orų pasikeitimus. Antroje dienos pusėje daug kur numatomas sniegas, stiprės pietryčių krypties vėjas, atlėgs šaltis, numatomas sniegas, todėl tikėtina, kad ir oro kokybė penktadienį bei savaitgalį bus geresnė. Tikimasi, jog kietųjų dalelių koncentracija ore sumažės.
EPA-ELTA nuotr.
POVEIKIS: PSO duomenimis, pernai 7 milijonai mirčių pasaulyje buvo susijusios su oro tarša. Ji tampa aktuali ne tik pasaulio megapoliams, bet ir Lietuvos miestams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KROSNYS: Itin didelis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis susidaro intensyviai kūrenant krosnis.
SMOGAS: Ramūs ir sausi žiemiški orai buvo palankūs teršalams aplinkos ore kauptis – susiformavo žiemos smogas.
Praktiški oro taršos mažinimo būdai
Vengti nereikalingo deginimo. Kiekvienas uždegtas daiktas, pradedant cigarete, baigiant Joninių laužu, į orą išsiskiria visa puokštę kenksmingų medžiagų: smalkes, suodžius, sieros ir azoto oksidus, benz(a)pireną. Visos jos gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kitas sunkias ligas, tarp jų ir vėžį.
Namuose įrengti tik pramoniniu būdu pagamintus kurą deginančius šilumos gamybos įrenginius, atitinkančius energijos poreikį konkrečioms patalpoms. Žinotina, kad per mažą katilą reikės nuolat kūrenti, per didelis – veiks ne optimaliai. Abiem atvejais ne tik bus labiau teršiamas oras, bet šildymas atsieis brangiau nei galėtų.
Katilą eksploatuoti griežtai laikantis katilo gamintojo nustatytos naudojimo tvarkos, naudoti tik tam katilui numatytą kurą, laikytis saugos ir technologinių reikalavimų, nekeisti konstrukcijos.
Kūrenti tik sausą kietąjį kurą. Drėgnas kuras pakuroje – ir šildo silpniau, ir jo reikia daugiau, ir šildymo sistema genda dažniau.
Nedeginti jokių atliekų. Degant medienos drožlių ar plaušo plokštėms ar iš jų gaminamų baldų gamybos atliekoms, pabėgiams, plastikui, sintetiniams audiniams ir kitokioms šiukšlėms, išsiskiria ypač pavojingi sveikatai teršalai, pirmiausia pakenkiantys vaikams, nėščioms moterims ir ligoniams.
Nepradėti šildymo sezono neišvalius kamino, pakuros ir peleninės.
Esant galimybėms diegti alternatyvios energijos sistemas. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas apsaugo nuo patalpos bei aplinkos oro taršos ir galimo žalingo poveikio sveikatai.
Esant galimybėms jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų.
Šaltinis: Aplinkos ministerija