Naujausios
Pozityvumas... problemose
Su šeimomis, auginančiomis vaikus, dirba VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro penkios atvejo vadybininkės, viena iš jų – Ingrida Butkevičiūtė.
Socialinį darbą ji dirba apie 20 metų, prižiūri per 30 šeimų, kuriose auga apie 80 vaikų. „Taip, darbo yra pakankamai. Juk kiekviena šeima skirtinga, o ir pagalbą teikiame individualiai, atsižvelgdami į poreikius. Žmonės ir patys gali paprašyti centro paslaugų, tai nėra vertinama, kaip vaiko teisių pažeidimas, nes šeimose būna įvairiausių situacijų. Kartais mes, socialiniai darbuotojai arba atvejo vadybininkai, pirmieji pastebime šeimoje krizės užuomazgas, kol dar nėra blogų pasekmių ir siūlome pagalbą. Tačiau, bet kokiu atveju, prašymas turi būti oficialus, nes tai – intervencija į šeimą“,- patikina I. Butkevičiūtė.
Pašnekovė teigė kiekvieną žmogų vertinanti teigiamai, gal todėl jai nesunku belstis į duris, domėtis, kaip sekasi, ir pasiūlyti pagalbą.
Pasitiki ir nenuvilia
Biržai – mažas rajonas, kuriame vieni kitus pažįsta, todėl dirbant socialinį darbą itin svarbus gyventojų pasitikėjimas institucijomis, kurios ne tik suinteresuotos padėti, bet realiai bendradarbiauja. „Mes vieni kitais pasitikime ir nenuviliame“,- apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą sako I. Butkevičiūtė.
Jos žodžiais, svarbiausia matyti visumą, o ne kiekvienai institucijai atlikti savo darbą. Ji minėjo rajono gydymo įstaigas, policiją, Vaiko teisių tarnybą, Visuomenės sveikatos biurą, seniūnijose dirbančius specialistus ir kitus, kuriems rūpi šeimos gerovė ir yra pirmieji pagalbininkai socialiniams darbuotojams. „Kol „viršūnėlės“ netrukdo, mes gerai sutariame ir dirbame“,- patikina pašnekovė.
Žmogus žmogui...
Kaip pašalinis žmogus gali padėti šeimai, kurioje girtuoklis vyras muša žmoną arba sugyventinę, o tai mato mažametis vaikas, kuriam taip pat kliūva smūgių kruša? I. Butkevičiūtė sako, kad pasitaiko labai sudėtingų situacijų, tačiau visada reikia rasti sprendimą.
„Šeimų, kurias lankau, prašau suprasti, kad jų neteisingas gyvenimas kitiems kelia grėsmę, todėl problemą reikia spręsti. Tam yra du keliai – bendradarbiauti ir stengtis kartu įveikti negeroves, arba tam tikros institucijos imsis iniciatyvų pačios spręsti problemas. Visada žmonėms leidžiama rinktis. Pastebėjau, kad keičiasi žmonių supratimas bei mąstymas. Kai su žmogumi elgiesi žmogiškai, tai ir jis tuo pačiu atsako“,- darbo patirtimi dalinasi I. Butkevičiūtė.
Svetimas problemas lengviau spręsti
Visais atvejais, svarbiausia šeimoje vaikai ir jų gerovė. „Einame pas tas šeimas, kurioms reikia padėti išspręsti problemas, ir tik kritiniu atveju tenka paimti vaikus“,- tvirtina I. Butkevičiūtė.
Per dvidešimt darbo metų ji nesugeba ramiai reaguoti į kitų žmonių problemas – ir kraujo spaudimas kyla, ir nemiga kankina... Pusiau juokais, pusiau rimtai pašnekovė pripažįsta, kad svetimas problemas pavyksta lengviau išspręsti, nes yra aiški tvarka. „Svetimos problemos labiau matomos ir suprantamos. O savo šeimoje tam tikros metodikos nepritaikysi, taip pat sunkiau objektyviai įvertinti situaciją“,- pripažįsta I. Butkevičiūtė.
Jai liūdna, kad ne visais atvejais valstybė išgali sumokėti už paslaugas, kurios žmogui labai reikalingos. „Mano darbas – surasti žmogui papildomą pagalbą, tačiau tai ne tik užtrunka, bet ir kainuoja. Kalbėčiau apie psichologų trūkumą – jų pagalbos reikia ne tik krizes išgyvenančioms šeimoms, bet kartais ir toms, kuriose, regis, dar nėra problemų, tačiau jos pamažu pradeda kauptis, o tai gali būti ir sunki šeimos nario liga, artimojo netektis, prarastas darbas“,- pastebi socialinė darbuotoja. Kai nėra galimybių padėti, tada belieka konstatuoti faktą, kad yra taip, kaip yra, ir nieko pakeisti negalima.
Problemų šaknys – alkoholis
Pašnekovės žodžiais, ne retai žmonės renkasi pigiausią „visų problemų sprendėją“ – alkoholį. Tada dar sunkiau išbristi iš problemų liūno. Visgi pavyksta ir pašnekovė žino ne vieną šeimą, kurioje buvo atsisakyta alkoholio. Mobili vaiko teisių pagalba tam kloja kelius – bet kuriuo momentu gali patikrinti ir, jeigu vaikas yra nesaugioje aplinkoje, juo pasirūpina.
„Daugeliu atvejų šeima turi pripažinti turinti problemų, kurias galime kartu išspręsti. Kai šeimoje ir darbe bendravimas grįstas pasitikėjimu ir pagarba, tai ir vaikai auga laimingi savo gimdytojų šeimose“,- įsitikinusi I. Butkevičiūtė.