Naujausios
Keli milijonai eurų – „menkas nuostolis“
Apie pusę milijono eurų Šiaulių oro uosto įmonei skyrusi naujoji miesto valdžia tikisi ją išgelbėti. Šiaulių meras Artūras Visockas duoda 30 procentų, kad pavyks. Neatmeta galimybės uždaryti, tačiau nemano, jog miesto pinigai metami į balą.
„Blogiausiu atveju nuostoliai nebus dideli – keli milijonai“, – skaičiuoja meras.
Skrydžiai gali būti uždrausti, jeigu įmonė neatnaujins perono ir riedėjimo takų.
Simona KVEDERYTĖ
Rytoj važiuotų „į vieną šalį“
– Vien per paskutinius metus Šiaulių savivaldybė oro uostui skyrė 415 tūkstančių eurų. Turbūt turite šios įmonės plėtros viziją?
– Šiaulių oro uostas liks Savivaldybės įmone. Privačiam kapitalui ar Vyriausybei jungtis reikėtų keisti daug teisės aktų.
Prieš dvejus metus olandų bendrovės už 400 000 litų parengtas oro uosto išvystymo planas prasilenkia su realybe.
Miestui reikia galimybės turėti ilgalaikę perspektyvą ir jausmą, kad oro uostas gali veikti 5, 15, 20 metų. Tada prie to klijuojasi privatūs investuotojai, o oro uostas ir aplinkinės teritorijos išsivysto. Tikiu, kad jeigu atsiras galimybė pasirašyti penkerių metų sutartis su įmonėmis, oro uostas veiks sėkmingai.
Nors aš žinau, ką daryčiau. Rytoj galėčiau važiuoti į vieną šalį, pas potencialius investuotojus. Tik nenoriu dar atskleisti, į kurią – krovinius gali perimti konkuruojančios bendrovės.
Jei Krašto apsaugos ministerija (KAM) atiduos peroną ir takelius, juos remontuosime. Paskelbsime žinią, kad čia yra galimybė krauti krovinius. Ne oro uosto ar savivaldybės galioje ieškoti krovinių. Tai turi daryti operatoriai – žmonės, suinteresuoti uždirbti pelną per logistiką.
Savivaldybė taip pat galėtų pastatyti pirmąjį sandėlį, jis padėtų organizuoti krovą. Vėliau tokius sandėlius galėtų statyti privatūs investuotojai.
Taip pat reikia stiprios oro uosto valdybos. Kalbinau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį, LEZ operatorius. Jie savo žiniomis galėtų pritraukti investuotojų.
– Ar jūsų planai realūs?
– Pasisekimo galimybė – 30 procentų. Jei ir KAM atiduotų viską, ko mums reikia, laukia krūva darbų ir pinigų. Neaišku, ar tai taptų sėkmės istorija.
Siekiame, kad oro uostas galėtų savo jėgomis, kad ir sunkiai besiversdamas, gyvuoti septynis ar dešimt metų.
– Tai koks jūsų veiksmų planas?
– Mūsų planas remiasi į galėjimą matyti perspektyvą 10–20 metų laikotarpiu. Kol kas jo ir negalime turėti, nes KAM neatsako, ar perduos riedėjimo takus ir peroną. Savivaldybė į išnuomotą turtą investuoti teisiškai negali.
Lapkritį vyko susitikimas su Premjeru Algirdu Butkevičiumi. Jis ragino grąžinti oro uostui reikalingą peroną ir įriedėjimo takelius. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tą pažadėjo.
Gruodžio 30 dieną KAM atsiuntė raštišką atsakymą, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma. Cituoju: "Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje esantys takeliai gali būti reikalingi Lietuvos kariuomenei. Tačiau 2017–2018 metais, įvertinę kariuomenės pakitusius poreikius, ketina planuoti investicijas šių statinių ir kito ilgalaikio turto pagerinimui." Kol kas peroną ir įriedėjimo takelius siūlo nuomoti. Bet kam mums nuomoti netvarkingus takelius? Juk atnaujinti jų negalime.
Susitarėme, kad kalbėsimės dar kartą sausio 14 dieną. Tikiuosi, kad galiausiai bus suprasta ir atsakyta neblefuojant: Šiaulių oro uostas gali egzistuoti ar ne?
Visa tai norėčiau išspręsti per tris keturis mėnesius.
Mato didelę psichologinę naudą
– Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijoms teikėte investicinį projektą per milijono eurų sumai gauti iš Valstybės investicijų programos. Prašymas nebuvo patenkintas. Ar tai nebuvo ženklas, kad valstybei ketvirto oro uosto nereikia?
– Susisiekimo ministras mums sakė: parenkite investicinį projektą ir teikite. Pateikėme. Tačiau nei Susisiekimo ministerija, nei Krašto apsaugos ministerija, nei Premjeras, Seimui investicinio projekto neteikė. Todėl to milijono eurų negavome.
Taip, čia buvo ženklas. Vyriausybė Šiaulių oro uostui niekada nebuvo skyrusi nė cento. Kad valstybei jo nereikia, jau buvo aišku ir kai jis nebuvo įtrauktas į įmonę „Lietuvos oro uostai“.
– O kam Šiaulių miestui ir regionui reikia oro uosto?
– Jis teikia didelę psichologinę naudą. Įmonė, priklausydama Savivaldybei, turi tenkinti viešąjį interesą, o ne gauti pelno. Oro uosto viešasis interesas – šalia savęs, į LEZ, pritraukti verslo. Įmonės žlugimas būtų neigiama žinia potencialiems investuotojams. Kas norės ateiti žinodamas, kad šalia esantis strateginis objektas bankrutavo?
Jei nepritrauksime investicijų – Šiauliai išsivaikščios. O juk jau dabar miestas nebegali mažėti. Jei gyventojų dar mažės, taps dar sunkiau išlaikyti visą miesto infrastruktūrą.
Apskritai, tai, kas vyksta, yra beprotybė.
Ne miestas turi imtis veiksmų oro uostui gelbėti, o valstybė. Ji investavo į LEZ dešimtis milijonų. Ji turėtų būti suinteresuota pritraukti į jį įmonių. Tačiau vyksta atvirkštinis variantas.
– Sakote, kad valstybei Šiaulių oro uosto nereikia, jo perspektyvos yra neaiškios. Ar nemanote, kad mokesčių mokėtojų pinigai yra metami į balą?
– Pinigai nėra metami į balą, jei yra galimybė, kad jie duos didžiulę naudą.
Darykime prielaidą, kad egzistuoja grupuotė, veikianti įvairiuose lygmenyse. Jos interesas – sužlugdyti oro uostą, nes mes esame konkurentai krovinių pervežimo srityje. Norėjau išmušti tam tikrų grupuočių norus. Kai skolos buvo nunulintos, dingo priežastis, dėl kurios oro uostas galėtų numirti.
Blogiausiu atveju nuostoliai nebus dideli – keli milijonai. Tai nieko nekeičia.
– Ar Savivaldybei nebus per didelė našta išlaikyti oro uostą?
– Į Chaimo Frenkelio paminklo atidarymą buvo atvažiavęs vienas sėkmingiausių verslininkų Ilja Laursas. Jis sakė kalbą: vienintelis užsikabinimas Šiauliuose yra oro uosto išvystymas. Tą būtina daryti. Apie tai kalba visi, kas nors kiek mąsto. Tai vienintelė ekonomiškai protinga galimybė.
Sumos santykinai nedidelės. Su Menų inkubatoriumi praradome milijoną. Dėl oro uosto – irgi milijoną. Jis gal grįžo keleriopai?
Atsakomybė
– Šiaulių oro uosto uždarymo atsakomybė kristų ant jūsų. Galbūt dėl to nesiryžtate uždaryti įmonės?
– Tikrai ne dėl to delsiu uždaryti. Tačiau taip, atsakomybė teks man.
Protingi žmonės, įvertinę faktinę medžiagą, pamatys, kad visos pastangos dedamos tikintis pažangos. Jei nepavyksta – tai ne nusikaltimas. Juk nebūtinai ir iki kito miesto pavyksta nuvažiuoti – sugenda automobilis.
Galėjau uždaryti vos pradėjęs kadenciją.
Aišku, uždaryti būtų politiškai nenaudinga. Bet būtų naudinga taip neužsikrauti dar didesnių nuostolių.
Turiu galimybę oro uostą uždaryti remiantis visais ministerijos raštais, tačiau važinėju, reikalauju, nes pritariu idėjai, kad oro uostas yra galimybė miestui.
VIZIJA: Šiaulių meras Artūras Visockas oro uosto viziją sieja su peronu ir įriedėjimo takeliais, kurie šiuo metu priklauso Krašto apsaugos ministerijai.
Ambicijos ir rizika: „Boeing“ kaina kaip metinis miesto biudžetas
Šiaulių oro uosto direktoriaus pareigas laikinai einantis Algirdas Ulčinas pripažįsta, kad Savivaldybei savarankiškai plėtoti oro uostą – neįmanoma, būtina ieškoti privataus kapitalo. „Savivaldybė neša didelę rizikos naštą. Vieno didelio „Boeing“ kaina yra didesnė nei metinis miesto biudžetas. Kas atsakytų už nuostolius?“ – klausia A. Ulčinas.
Dabar būtina kuo skubiau atnaujinti peroną ir įriedėjimo takelius, nes skrydžiai gali būti sustabdyti. Šis turtas priklauso Krašto apsaugos ministerijai.
Oro uoste – štilis
2015 metų sausio 1 dieną oro uosto įmonės skolos siekė 479 tūkstančius eurų, dabar – 2 595 eurus. Skolas ištirpinti padėjo Šiaulių miesto savivaldybė – per paskutinius šešis mėnesius iš Privatizavimo fondo atriekė 415 tūkstančių eurų. Pinigai skirti ir skoloms, ir veiklos kaštams finansuoti.
Savivaldybės lėšomis netrukus bus baigtas rekonstruoti ir veterinarijos postas. Į jį iš viso investavo per 243 tūkstančius eurų.
Dar apie 54 tūkstančius eurų skyrė degalų užpylimo į orlaivius automobiliui įsigyti.
A. Ulčinas sako, kad Savivaldybė anksčiau įmonei padėjo ne itin – nuo 2003 metų iki praėjusių metų liepos mėnesio skyrė 600 tūkstančių litų (per 173 tūkstančius eurų).
Laikinasis direktorius neabejoja, kad be 2015 metais teiktos paramos oro uostas būtų neišgyvenęs. Įmonė negalėjo mokėti skolų, susikaupusių dėl investicijų į infrastruktūrą. Ją buvo būtina pritaikyti Šengeno erdvei pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Tik taip įmonė galėjo išsaugoti tarptautinio oro uosto statusą.
Įsiskolinimus įmonė dengė ir iš apyvartinių lėšų. Situacija ėmė prastėti dingus dviem skrydžių kryptims Šiauliai–Stambulas ir Šiauliai–Tel Avivas.
Iš viso 2015 metais priimti 126 orlaiviai, atvežę per 2 037 tonas krovinių. Praėjusių metų sausį sulaukta septynių orlaivių. Mažiausiai jų buvo balandį – vos du.
Rugsėjį įmonė uždirbo per 88 tūkstančius eurų: atskrido dešimt lėktuvų, iškrauta 507 tonos krovinių. Lapkritį oro uostas priėmė 23 orlaivius, atgabenusius 680 tonų krovinių – uždirbo beveik 124 tūkstančius eurų pelno.
A. Ulčino teigimu, gruodį vėl prasidėjo štilis – atskrido vos 6 lėktuvai, iškrovę 87 tonas krovinio. Sumažėjo krovinių iš Kinijos, nes krito juanio vertė. Nebeliko tranzitinių krovinių iš Turkijos į Rusiją po to, kai turkai numušė į jų teritoriją įskridusį rusų karinį lėktuvą.
Oro uostas tuščias ir sausį – neatskrido nė vienas lėktuvas. Skrydžiai turėtų atsinaujinti sausio pabaigoje.
„Kaip išgyvensime? Turėsime išgyventi, ieškosime skrydžių. Jų turės būti. Tarsimės su darbuotojais, kad jie eitų nemokamų atostogų. Valdžia dabar skatina mus mažinti resursus, tačiau daug darbuotojų atsisakyti negalime. Šiuo metu jų dirba tik 25“, – sako A. Ulčinas.
Šiuo metu oro uostas turi sutartis su dviem Izraelio aviakompanijomis, į Lietuvą gabenančiomis gyvulius, dviem Ukrainos įmonėmis. Derybos dėl sutarčių pratęsimo vyksta su Uzbekistano ir Azerbaidžano įmonėmis. Šios įmonės įsigijo naujus didelius lėktuvus, todėl kelia didesnius reikalavimus perono saugumui – jis dabar kelia abejonių.
Koją kiša ministerijos delsimas
„Visi sako: duokite skrydžių. Nors esame konkurencingi, pigesni nei kiti oro uostai, dirbame kiaurą parą, skrydžių kiekis priklauso nuo daugybės veiksnių. Ir nuo geopolitinės situacijos. O labiausiai – nuo dabartinių problemų dėl infrastruktūros“, – sako A. Ulčinas.
Jis pabrėžia, kad dabar būtina išpildyti spalį oro uosto veiklą kelioms savaitėms sustabdžiusios Civilinės aviacijos administracijos keliamus reikalavimus: atnaujinti aviacijos saugumo įrangą ir rekonstruoti orlaivių stovėjimo peroną, įriedėjimo takelių dangą.
Tam reikia per 1 milijono eurų.
Miesto Savivaldybės taryba nusprendė suteikti garantijas tokio dydžio įmonės paskoloms. Nesėkmės atveju – jas padengtų Savivaldybė. Tikėtasi, kad paskolų neprireiks ir metų pabaigoje finansavimą Seimas skirs iš Valstybės investicijų programos. Tačiau neskyrė.
A. Ulčinas ketina prašyti Tarybos 170 tūkstančių eurų aviacijos saugumo įrangai įsigyti. Ją būtina turėti iki šių metų pabaigos – kitaip skrydžiai gali būti vėl uždrausti.
Peroną ir įriedėjimo takelius taip pat reikia atnaujinti kuo greičiau. Tačiau infrastruktūra priklauso Krašto apsaugos ministerijai (KAM). Oro uostas takais naudojosi panaudos sutartimi, kuri baigėsi dar 2015 metų kovą. Pasikeitus įstatymams, jos pratęsti nebuvo įmanoma.
Oro uostas peronu ir įriedėjimo takeliais dabar naudojasi, tačiau teisę juos rekonstruoti turi tik KAM. A. Ulčino teigimu, Savivaldybė ministerijos prašė infrastruktūrą perduoti miestui, tačiau ši delsia. Kodėl?
Direktorius mano, kad „yra draugų, kuriems sėkmingai gyvuojantis Šiaulių oro uostas nebūtų naudingas“. Įvairių apribojimų įmonė sulaukė, kai 2014 metais vos nepasirašė sutarties su keleivius į Turkiją pervežančia kelionių agentūra, kuri vėliau bankrutavo.
Pasak A. Ulčino, rugsėjo mėnesį bus peržiūrima aerodromo licencija. Jei perono ir įriedėjimo takelių remontas nebus pajudėjęs iš mirties taško – oro uosto veikla gali būti apribota.
Laikinasis direktorius taip pat pabrėžia, kad oro uostas jau pasiekė savo galimybių ribą. Kroviniams iškrauti trūksta angarų, todėl nuolatinių skrydžių organizuoti nėra kaip. Kiti lėktuvai su kroviniu turėtų laukti atsilaisvinančio angaro. Jei belaukiant sugestų produkcija – atsakomybė prislėgtų oro uosto įmonės pečius, būtų prarastas aviakompanijų pasitikėjimas ir kroviniai.
Oro uostas atsieis milijonus eurų
A. Ulčinas pripažįsta: oro uostą išlaikyti – brangu, jei miestas nori jį turėti, teks investuoti.
Direktorius sako, kad būtų nusikaltimas neišnaudoti sukurtos infrastruktūros, ypač kai nuo 2003 metų pati įmonė į ją investavo kone 5 milijonus litų (per 1,4 milijono eurų). Dabar oro uostui reikalingi tik palyginti menki darbai.
Koks oro uosto išvystymo planas?
A. Ulčinas sako, kad pirmiausia būtina susiremontuoti peroną ir įriedėjimo takelius. Jau šiemet miesto Savivaldybės taryba turėtų nuspręsti, ką darys su iš Vyriausybės gauta 29 hektarų teritorija.
Kas joje turėtų atsirasti iki 2027 metų, yra numatyta plane. Oro uosto įmonė siūlo žemėje, esančioje už perimetro, pastatyti angarą, skirtą iškrauti kroviniams. Šalia jo turėtų būti įrengtos vietos lėktuvams stovėti. Kitoje teritorijos pusėje galėtų vykti lėktuvų remontas, jie čia galėtų būti ir išrenkami. Dalį žemės galima nuomoti su aviacija susijusioms įmonėms.
Pasak laikinojo direktoriaus, įgyvendinti tokį planą galima keliais būdais. Teritoriją išnuomoti verslui, galinčiam įrengti visą reikiamą infrastruktūrą. Tuo besidominčių potencialių investuotojų esą yra – tai dvi užsienio kapitalo ir šiauliečių įmonės.
Alternatyva – Savivaldybė savo lėšomis išvystytą teritoriją išnuomoja verslui. Tam prireiktų kone dešimties milijonų eurų.
A. Ulčinas mano, kad oro uostas turėtų ir toliau specializuotis krovinių iškrovimo srityje.
Aviakompanijas atbaido nežinomybė
Ar Šiaulių savivaldybė galės savarankiškai plėtoti oro uostą? A. Ulčinas neslepia, kad tai neįmanoma.
Reikės investuoti ne tik į oro uosto išvystymą, bet ir priežiūrą. Pradžioje gali reikėti ir išlaikyti, jei oro uostui seksis sunkiai. Mėnesio veikla atsieina 36 tūkstančius eurų.
A. Ulčinas sako, kad savivaldybių ar regionų, valdančių oro uostus, pavyzdžių galima rasti Švedijoje, Danijoje. Tačiau pabrėžia, kad Šiaulių savivaldybei būtina ieškoti privataus kapitalo.
„Savivaldybė neša didelę rizikos naštą. Vieno didelio „Boeing“ kaina yra didesnė nei metinis miesto biudžetas. Kas atsakytų už nuostolius?“ – klausia A. Ulčinas.
Jo teigimu, įmonė šiemet ketina priimti dviem procentais daugiau krovinių nei pernai.
Kad skrydžių greitai bus tiek, kiek reikia oro uostui išsilaikyti – A. Ulčinas negarantuoja. Dabar aviakompanijų pritraukimu rūpinasi vienas įmonės darbuotojas. Potencialių partnerių yra, tačiau jiems garantuoti ilgalaikio bendradarbiavimo negali tol, kol nebus aišku dėl infrastruktūros atgavimo.
„Atsakymus turi duoti ne įmonė, o Savivaldybė. Mes galime teikti tik pasiūlymus. Tą ir darome“, – sako A. Ulčinas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DARBAI: Šiaulių oro uosto direktoriaus pareigas laikinai einantis Algirdas Ulčinas sako, kad pirmiausia būtina susiremontuoti peroną ir įriedėjimo takelius. Tačiau jų įmonė nevaldo.
ŠENGENAS: Šiaulių oro uosto įmonei infrastruktūrą teko pritaikyti Šengeno erdvei pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Tik taip įmonė galėjo išsaugoti tarptautinio oro uosto statusą.
SKRYDŽIAI: Oro uoste sausio mėnesį kol kas skraido tik tokie lėktuvėliai.
„Šiaulių oro uostas nėra oro uostas“
Rimantas SINKEVIČIUS, susisiekimo ministras:
– Savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“ nėra oro uostas. Tai antžeminio aptarnavimo bendrovė, veikianti komerciniais tikslais ir teikianti orlaivių aptarnavimo paslaugas. Neturi kilimo ir pakilimo tako, perono. Tai nėra ir tarptautinis oro uostas.
Susisiekimo ministerija negali finansuoti įmonių, kurios vadinasi oro uostais, bet iš tikrųjų tokie nėra. Europinių pinigų taip pat nėra galimybės skirti, nes Šiaulių oro uostas neįeina į tarptautinių TNT programos uostų tinklą. Neturime tokios teisinės galimybės.
Jei Šiaulių regionui reikia tokios aptarnavimo bendrovės, tada turi ją vystyti. Jei Šiauliams reikia, tai galbūt ir valstybei reikia.
Jei nereikia tokios įmonės, tada blogai, reikia likviduoti. Bet būtų panaikinta tik antžeminio aptarnavimo bendrovė. Pats oro uostas neišnyks. Juk jis – tai tūpimo ir pakilimo takai, kuriais naudojasi Karinės oro pajėgos. Jie valstybei reikalingi ir strategiškai svarbūs. Jais disponuoja ne Šiauliai.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Išlaikyti oro uostą – ne Savivaldybės funkcija“
Buvęs Šiaulių meras, miesto Tarybos opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Justinas SARTAUSKAS:
– Savivaldybės reikalas – išsaugoti oro uostą, tačiau jį išlaikyti yra ne Savivaldybės funkcija.
Šiaulių aerodrome veikia Karinės oro pajėgos, todėl pakilimo takai yra parengti dieną ar naktį lėktuvų priėmimui, išleidimui. Turėti tokią infrastruktūrą ir sunaikinti civilinį oro uostą būtų nepraktiška.
Manau, kad Šiaulių oro uostą prisiimti turėtų Susisiekimo ministerija. Reikia kalbėti su įmone „Lietuvos oro uostai“ dėl galimybės prijungti Šiaulius. Būtų mažiau sąnaudų.
Aš tikiuosi, meras turi konkretų planą ir žino, kur link eina. Kitaip už sprendimus iš valdančiosios daugumos bus pareikalauta atsakomybės.
Žinoma, visi suprantame, kad savo laiku turės atsirasti logistinė kompanija, kuri sąlyginai išsinuomotų oro uostą. Ji galėtų naudotis infrastruktūra ir rūpintis kroviniais. Savivaldybės įmonė organizuotų tik orlaivių nusileidimą, pakilimą.
Tačiau į miestą tik per stebuklą pritrauksime oro uostą galintį iš duobės ištraukti investuotoją. To artimiausioje perspektyvoje tikrai neįvyks. Balandį ir gegužę vėl pamatysime, kad oro uostas skendi skolose.
Negali įmonė gyvuoti dėl atsitiktinių skrydžių kaip iki šiol. Turi būti planas, sutartys, užtikrinančios nuolatines pajamas.
KAM: dar svarstoma, ką daryti
Krašto apsaugos ministerija (KAM) į „Šiaulių krašto“ klausimą, ar perduos oro uostui riedėjimo takelius, peroną ir angarus, atsakė: dėl dabartinės geopolitinės padėties dar yra svarstoma, ką daryti su šia infrastruktūra.
KAM dėl jos tinkamumo, modernizavimo ar naujos sukūrimo konsultuojasi su NATO partneriais. Infrastruktūrą ketinama naudoti tinkamam ir greitam NATO pajėgų priėmimui bei paramai.
„Šiuo metu analizuojama, ar minėtoms funkcijoms atlikti reikės peroną išlaikyti karinio aerouosto dalimi. Bus sprendžiama, ar KAM, NATO lėšomis atnaujintą infrastruktūrą išnuomoti Šiaulių oro uostui“, – rašoma atsiųstame laiške.
Kita išeitis – infrastruktūrą perduoti Šiaulių miesto savivaldybei ir atlikti remontą jos lėšomis.
KAM pabrėžia, kad Šiaulių oro uostas yra skirtas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų ir Oro policijos funkcijoms vykdyti. Taip pat priimti atvykstančias NATO pajėgas.
KAM nurodo, kad dėl efektyvesnio Šiaulių oro uosto panaudojimo civiliniams tikslams krašto apsaugos ministras Juozas Olekas su Šiaulių miesto meru ir kitų institucijų vadovais susitiks sausio 14 dieną.
Daugiau: krovinių gabenimas
„Šiaulių krašto“ inf.