Naujausios
Keleivė po nelaimės bijo važiuoti autobusu
Po stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžio – trys mėnesiai skausmingo gydymo, reabilitacijos ir invalidumo grėsmė. Psichologinė baimė važiuoti autobusu. Šiaulietė Genovaitė pasakoja, jog tai – pasekmės po įvykio, iškritus iš netikėtai pajudėjusio maršrutinio autobuso. Autobuso vairuotojas neigia važiavęs, tikina, kad moteris paslydo pati.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Nelaimė – paskutinėje stotelėje
Sausio 25 dieną Genovaitė iš centro miesto autobusu važiavo pas seserį į pietinį rajoną. Gegužių bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžoje, autobusų žiede – paskutinė stotelė, kur moteris norėjo išlipti.
Pasak Genovaitės, autobuse buvo likę trise. Autobusui sustojus paskutinėje stotelėje, keleiviai išlipo, ji ruošėsi lipti paskui. Moteris sako žengusi pro atidarytas duris, kai autobusas ėmė judėti.
„Buvau tvirtai įsikibusi į duris, bet autobusui netikėtai pradėjus važiuoti nebeišlaikiau pusiausvyros, iškritau lauk. Automatiškai rėmiausi į asfaltą ranka, šonu kritau ant nugaros... Jei autobusas nebūtų pajudėjęs, niekaip nebūčiau iškritusi“, – patikina Genovaitė. Ji svarsto, jog vairuotojas jos tiesiog nepastebėjo, pamanė, kad visi keleiviai jau išlipę.
Po nelaimės moteris sąmonės neprarado, tačiau patyrė šoką, pajuto veriantį skausmą rankoje, nugaroje. „Buvo tamsu akyse iš siaubo ir skausmo, silpna. Girdėjau, kas ką sakė, bet nieko nemačiau“, – pasakojo moteris.
Išgirdo žmogaus riksmą, prie jos pribėgo nežinomas vyras, pasiteiravo, kaip ji jaučiasi, padėjo atsikelti. Genovaitė labai dėkinga nepažįstamajam už nuoširdų rūpestį. Netrukus priėjo ir vairuotojas. Paėmę už pečių vyrai nukentėjusiąją nuvedė atsisėsti į autobusą. Moteriai paprašius, vairuotojas iškvietė greitąją, policiją.
Jaučia baimę važiuoti autobusu
Medikai diagnozavo kairės rankos stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžius. Septynias savaites ranka buvo sugipsuota, po to savaitę gydėsi žaizdas, taikyta kelių savaičių reabilitacija.
Sugipsuotai vienai gyvenančiai moteriai buvo sunku net užsisegti sagą. Daug padėjo šalia gyvenanti kaimynė.
Po įvykio Genovaitė po miestą vaikšto pėsčiomis. Moteris sako, jog iki šiol psichologiškai nebeprisiverčia važiuoti maršrutiniu autobusu. Alternatyvos keliauti maršrutiniu „mikriuku“ ji nebeturi – kaip tik tuo metu, kai įvyko nelaimė, mikroautobusai Šiauliuose buvo panaikinti.
„Labai išgyvenau, sunkiai užmigdavau, gėriau raminamuosius vaistus. Iki šiol jaučiu baimę važiuoti autobusu. Man tos durys – siaubo durys. Niekada gyvenime negalvojau, kad taip gali nutikti“, – guodėsi šiaulietė.
Pensinio amžiaus moteris iki šiol negali visiškai gerai valdyti rankos, jaučia skausmą. Medikų teigimu, ranka iki galo jau nebeatsigaus. Svarstoma, ar daryti operaciją, nes ji gali grėsti paralyžiumi.
Liudininkai neatsiliepia
„Pareigūnams paaiškinau, kad tuo momentu, kai lipau, autobusas pradėjo judėti. Kai to paties paklausė vairuotojo, jis pasakė, kad aš pati paslydau. Bet jei autobusas nebūtų pavažiavęs, būčiau iškritusi tiesiai prie durų, nebūtų reikėję manęs vesti“, – įsitikinusi Genovaitė. Jai apmaudu, kad vairuotojas nė neatsiprašė.
Moteris bandė ieškoti įvykį mačiusių liudininkų – kabino skelbimus nuo pradinės iki galinės stotelės, dėjo skelbimus į laikraštį, tačiau niekas neatsiliepė.
Vairuotojo versija skiriasi
Bendrovės „Busturas“ Technikos direktorius Silvas Gedaminskas „Šiaulių kraštui“ sakė, jog šis įvykis yra žinomas, tačiau šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl negali nieko komentuoti.
„Keleivės parodymai vieni, o vairuotojo – kiti. Kada bus ištirta, tada bus įvertinimas“, – kalbėjo S. Gedaminskas.
Pasak „Busturo“ atstovo, visi autobusais važiuojantys keleiviai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, bendrovė atlygina gydymo išlaidas. Nutikus eismo įvykiui vairuotojas privalo apie tai informuoti policiją, esant reikalui – medikus.
„Tokie įvykiai nedažni, tačiau gyvenime visko pasitaiko, kadangi intensyviai dalyvaujame eisme, daug autobusų. Dažniausiai tai būna dėl pačių keleivių neatidumo ir neapdairumo“, – komentavo S. Gedaminskas.
Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BAIMĖ: Po nelaimės autobuso keleivė po miestą vaikšto pėsčiomis – moteris sako, jog iki šiol psichologiškai nebeprisiverčia važiuoti maršrutiniu autobusu.
TEISININKO KOMENTARAS
Galima reikalauti atlyginti žalą arba atleisti
Advokatė Jūratė BIELIAUSKIENĖ:
– Tai yra mano subjektyvi nuomonė, visiškai nesusipažinus su bylos medžiaga. Darau prielaidas, tačiau teisė prielaidomis nesivadovauja.
Šioje situacijoje yra du aspektai – emocinis ir teisinis. Jei vairuotojas negalėjo matyti ar nematė keleivės, jo kaltės nėra. Antra vertus, autobuso vairuotojui, kaip padidintos rizikos šaltiniui, taikomi griežtesni reikalavimai dėl atsargumo, rūpestingumo.
Moteriai reikėtų kreiptis su civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis procesas leidžia spręsti pačiam žmogui – pradėti jį ar nepradėti.
Reikia kruopščiai suskaičiuoti turtinę žalą – visas išlaidas, susijusias su gydymu, medikamentais, transportu į gydymo įstaigas. Jei žmogus dirbantis – dėl darbo užmokesčio fondo sumažėjimo. Taip pat kompensuojamos išlaidos, jei rūbai buvo sugadinti, pavyzdžiui, suplėšyti ar sulieti krauju.
Neturtinės žalos kiekvienas ieškovas turi teisę reikalauti, o atsakovas – teisę gintis. Tam, kad sumažintų žalą, žmogų reikia maksimaliai grąžinti į tą būseną, kurioje jis buvo prieš tai. Žinoma, rankos nebesugydysi, pasekmės galbūt bus jaučiamos visą gyvenimą. Tam skiriama piniginė kompensacija už moralinę žalą.
Noriu atkreipti dėmesį, kad šioje situacijoje moteris bylinėtųsi ne su vairuotoju, o su juridiniu asmeniu – bendrove. Už darbuotojų padarytą žalą atsako jų darbdaviai. Dažniausiai vairuotojai, jų transporto priemonės yra apdrausti.
Pensininkai, kurių pensija nesiekia 800 litų per mėnesį, turi teisę gauti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatą. Reikia kreiptis į miesto ar rajono savivaldybės Teisės skyrių.
Galima pasižiūrėti į situaciją ir šiek tiek kitaip – kaltininkui tiesiog atleisti.