Naujausios
Kandidatui į rektorius teko aiškintis dėl Rusijos
Vakar Šiaulių universiteto (ŠU) senatas visus penkis pretendentus pripažino tinkamais kandidatais į rektorius. „Mes jų vis tiek nerinksime, permetame kamuolį tarybai“, – pareiškė senato pirmininkas Vincas Laurutis. ŠU taryba rektorių rinks rugpjūčio 25 dieną.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Prisistatė kandidatų penketukas
Penki mokslų daktarai yra pateikę paraiškas dalyvauti ŠU rektoriaus rinkimuose. Visi jie vakar atvyko prisistatyti senatui.
Į ŠU rektorius pretenduoja laikinasis rektorius, matematikos mokslų daktaras profesorius Donatas Jurgaitis, gamtos mokslų daktaras docentas Alfredas Lankauskas, humanitarinių mokslų daktaras docentas Stasys Tumėnas. Taip pat – du laisvai samdomi konsultantai – klaipėdietis, socialinių mokslų daktaras, vadybos ekspertas Artašes Gazarian ir vilnietis matematikos mokslų daktaras Saulius Norvaišas.
Kiekvienas kviestas į tribūną „abėcėlės tvarka“. Dėstė universiteto veiklos vizijas ir savo biografijų faktus.
Balsuota už sąrašą
ŠU tarybai senatas privalėjo teikti savo išvadą dėl kandidatų tinkamumo dalyvauti rektoriaus rinkimuose. Galėjo kurį nors atsijoti, bet ta teise nepasinaudojo.
„Senatas neturėtų būti labai griežtas, nes ne mes renkame rektorių“, – teigė senato pirmininkas V. Laurutis.
Iš pradžių tartasi slaptai balsuoti dėl kiekvieno kandidato atskirai. Tinkamu būtų buvęs pripažintas kandidatas, surinkęs daugiau nei pusę senatorių balsų.
Bet po kandidatų prisistatymo į rinkimų tvarką įsigilinęs senato pirmininkas V. Laurutis pasiūlė atvirą balsavimą už visus kandidatus iš karto.
„Jeigu kuris per slaptą balsavimą nesurinktų 50 procentų balsų, tarybai turėtume argumentuoti, kodėl yra netinkamas“, – aiškino V. Laurutis.
Už kandidatų penketuką pakilo kone visos rankos, balsų nė neskaičiuota. Vienas senato narys susilaikė, o prieš nebalsavo nė vienas.
Pabodo būti konsultantu
Iš kandidatų savo biografijai didžiausią dėmesį skyrė A. Gazarian. Lietuvoje gyvena nuo 1981 metų. Atgimimo metais įsijungęs į Sąjūdį, buvo Sąjūdžio Seimo narys.
Dvidešimt metų dirba vadybos ekspertu, konsultuoja strateginio valdymo klausimais vadovus Lietuvoje ir užsienyje.
Sulaukė klausimo, kokioje Maskvos aukštojoje mokykloje dirba? Ar ne ji veikianti prie Rusijos prezidento ir rengia „profesionalius žvalgybininkus“?
A. Gazarian neneigė, jog turėjo sutartį su Maskvoje veikiančia Liaudies ūkio akademija, esąs jos profesoriumi. Tikino, jog fakultetas, kuriame dirbo „antraeilininku“, nieko bendro su Rusijos prezidentūra neturi.
Kodėl kandidatuoja į ŠU rektorius?
„Pasiekęs aukštumų vis pradėdavau nuo naujo puslapio, – sakė kandidatas ir paaiškino: – Atsibodo dirbti konsultantu, norisi paimti vadybą į savo rankas.“
„Įtinklintas universitetas“
Vilnietis S. Norvaišas ŠU siūlo „įtinklinto universiteto“ viziją, „kolektyvinio intelekto“ platformą. Pastarosios esmė – daug protų geriau nei vienas.
Įtinklintam universitetui, pasak kandidato, reikia interneto, vyktų nuotolinės studijos. Egzaminų nereikėtų – veiktų surenkamų balų sistema.
ŠU geografinė padėtis tinkama tokiam veiklos metodui. Nuo didžiųjų centrų – Vilniaus, Rygos, Klaipėdos – Šiauliai maždaug per 200 kilometrų. Tai esanti niša įtinklintam universitetui. Emigravusius šiauliečius jis taip pat galėtų pritraukti.
S. Norvaišas įsitikinęs, jog per 5 metus studentų padaugėtų iki 20 tūkstančių, nereikėtų atleisti dėstytojų ir galima būtų pritraukti naujų. Didėtų ir atlyginimai.
Variacijos regiono tema
D. Jurgaitis teikė viziją, jog ŠU – tai klasikinis universitetas regione. Regioninis universitetas, jo nuomone, reiškia uždarą universitetą.
„Būti regione – čia būti lyderiu, čia vykdyti valstybės užsakymus, čia kurti klasterius ir išeiti į respublikines erdves, neprarasti pozicijų ir tarptautinėje erdvėje“, – aiškino D. Jurgaitis.
Jis išskyrė efektyvaus valdymo, studijų kokybės ir atitikmės darbo rinkos poreikiams svarbą, mokslo ir meno plėtros reikšmę. ŠU reikia turėti partnerį – tarptautinį universitetą.
A. Lankauskas siūlė neakcentuoti regioniškumo. Universitetas savo esme yra daug visapusiškesnis. Orientuotis turi į tai, ko reikia valstybei, verslui. Moksliniais tyrimais, taikomaisiais tyrimais turintis kurti inovatyvius produktus.
Prioritetą teiktų technologijų, biomedicinos, fizikos mokslams. Iššūkis – išlaikyti tokį studentų skaičių, koks dabar.
Trečią „regioniškumo“ variantą teikė S. Tumėnas. Jo vizija: universitetas – regionui.
„Turi derėti keturi svarbūs požiūriai, – pabrėžė S. Tumėnas. – Vadybinis, pedagoginis, o tai reiškia investavimą į žinias. Sociumas, visuomenė – labai svarbu, Šiaulių regiono bendruomenė turi dalyvauti diskusijose su universitetu. Ir ketvirtas dalykas – filosofinis požiūris – tai vertybių saugojimas, sklaida, kad studijos ir žinios yra vertybė.“
Jis pabrėžė, jog visa tai galima pritaikyti ir mažam universitetui. „Mažas – tai dar nereiškia, kad ne stiprus“, – teigė kandidatas.
Jono TAMULIO nuotr.
NUOSTATA: Vadybos ekspertas Artašes Gazarian teigia: „Aš reikalingas universitetui, jis man – taip pat – kaip matote, armėnai nėra patys kukliausi žmonės.“
VIZIJA: Matematikos mokslų daktaras Saulius Norvaišas Šiaulių universitetą mato „įtinklintu universitetu“ su 20 tūkstančių studentų.
KARJERA: Profesorius Donatas Jurgaitis universitete karjeros laiptais kilo nuo dėstytojo iki dekano, prorektoriaus, laikinojo rektoriaus. Nebuvo tik katedros vedėju ir rektoriumi.
PATIRTIS: Docentą Alfredą Lankauską rektoriaus posto siekti paskatino administravimo patirtis: 10 metų vadovo miestui, 12 metų buvo fakulteto dekanas.
HUMANITARAS: Kalbininkas, docentas Stasys Tumėnas aiškina, kodėl jis, humanitaras, eina į rektorius: „Karus dabar laimi ne technika, o „minkštieji“ dalykai.“