
Naujausios
Kalinių globėjas palieka Lietuvą
„Lietuva gamina ubagus ir varo žmones iš Tėvynės,“ – sakė į redakciją užsukęs Kalinių globos draugijoje dirbęs, bet po ligos į tėviškę sugrįžęs Vytautas Mikalauskas. Patyręs insultą vyras sakė turįs išgyventi iš 294 litų pašalpos.
„Net vaistų negaliu nusipirkti,“ – taip savo apsisprendimą išvykti iš Lietuvos aiškino pusamžis vyras.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Tėvų sodyboje glaudė kalinius
Prieš keletą metų Vilniuje gyvenęs ir Kalinių globos draugijoje dirbęs Vytautas Mikalauskas šalia Kelmės, Pakalnės kaime, esančioje savo tėvų sodyboje priglausdavo iš įkalinimo įstaigų išleistus vyrus.
Sako bandęs juos atvesti į doros kelią ir integruoti į gyvenimą.
Kadangi ir pats buvo teistas, Vytautas Mikalauskas suprato, kaip sunku kabintis į gyvenimą sugrįžus po kelerių metų nelaisvės. „Jaučiaus kaip vilkas, likęs vienas be gaujos, juodoj depresijoj,“ – mena vyras.
Kalinių integracijai V.Mikalauskas tikina leisdavęs savo lėšas, nes sugebėjęs atsitiesti ir susirasti darbo.
Dirbo Kalinių draugijoje, instrumentatorium ligoninėje, greitosios pagalbos stotyje, socialiniu darbuotoju vienoje privačioje klinikoje.
Skolos
Kadangi iš kalėjimo išėjusius vyrus priregistruodavo tėvų sodyboje, jų vardu pradėjo eiti sąskaitos už šiukšles.
Buvę kaliniai neturėjo iš ko mokėti. Nemokėjo jie ir už elektrą. Skolos krito ant geradario pečių.
Vien už šiukšles, Vytauto Mikalausko teigimu, priteista 5 tūkstančiai litų. Dar 3 tūkstančiai susidarė už elektrą. Sodybos šeimininkas tikina baigiąs išmokėti skolas. Liko 700 litų. Mokėjęs tol, kol dirbo.
Pernai ištiko insultas. Gydėsi, nustatė neįgalumo grupę pusei metų. Jau keletą mėnesių Vytautas privalo išgyventi iš 294 litų neįgalumo pašalpos.
„Dabar nemoku skolų. Neturiu iš ko. Aš net vaistų negaliu sau nusipirkti. Jeigu ŠRATS – as toks vargšas, tegu parduoda mane patį. Bet nesu gražuolis. Nedaug tegaus,“ – ironizavo V.Mikalauskas.
Ne ufonautas
V.Mikalauskas pasakojo nupūškavęs per sniegus į seniūniją. Tikėjosi gauti kokią pašalpą. O ten paprašė krūvos dokumentų. Kad galėtų paskirti nedidelę vienkartinę pašalpėlę.
„Tos darbuotojos, aišku, nekaltos. Tokie įstatymai, – svarstė Vytautas. – Ir aš nesu šventas. Turiu atkarpą praeities, kurios nesinori prisiminti. Bet juk nei aš, nei kiti teistieji nėra ufonautai, nukritę iš dangaus. Tos pačios žemės, tos pačios šalies žmonės. Lietuvoje daugiau kaip pusė žmonių teistų. Teismuose eilės. Taip yra todėl, kad pati valstybė mus stumia vogti, „rubavoti“.
Pasak V.Mikalausko, kalinio išlaikymas valstybei kainuoja apie 35 tūkstančius litų per metus.
Jis, priglaudęs dešimt iš kalėjimo išėjusių vyrų, iš valstybės tvirtina negavęs nė lito. Jautęs tik moralinį pasitenkinimą, jog padarė gerą darbą. Šeši iš jo globotinių atsitiesė, susikūrė kitokį gyvenimą.
Talonas dėl registracijos darbo biržoje
Vyras tvirtina prašysiąs kurio nors Seimo nario recepto, kaip išgyventi iš 294 litų. Beje, ir šiuos trupinius valstybė jam mokės tik iki kovo.
V.Mikalauskas pasakoja nuėjęs užsiregistruoti darbo biržoje, kad už kovą nereikėtų mokėti sveikatos draudimo mokesčio. Davė taloną registruotis kovo pabaigoje.
Specialistai aiškina, jog registravimo procedūrai talono reikia, nes jie labai apkrauti darbu. Tarp registruotis norinčiųjų susidaro eilės. O gal tai tik būdas dirbtinai mažinti bedarbių skaičių? Vengimas mokėti žmogui jam priklausančią socialinę pašalpą ir naudotis socialinėmis garantijomis?
Kovą V. Mikalauskas neturės jokių pajamų. Iš ko jam mokėti sveikatos draudimo mokestį? Širdis nesveika. Kiekvieną dieną kyla grėsmė atsidurti reanimacijoje. Kas jį gydys?
„Žmogus Lietuvoje blogiau už šiukšlę, – piktinasi V.Mikalauskas. – Šiukšlė ir ta turi savo vietą šiukšlyne. O žmogus neturi vietos.“
Todėl V.Mikalauskas sako nusprendęs palikti Lietuvą ir niekuomet čia negrįžti.
KELIAS: Iš Lietuvos keliai vis dar veda į emigraciją.
STIPRYBĖ: Prieš keletą metų Vytautas Mikalauskas dar turėjo stiprybės padėti ne tik sau, bet ir kitiems.
PRIEGLOBSTIS: Šioje Vytauto Mikalausko tėvų sodyboje prieglobstį buvo suradę iš kalėjimo sugrįžę vyrai.
Redakcijos archyvo nuotr.
Gyventojų skaičius Lietuvoje
(mėnesio pradžioje)
2011 metų vasaris – 3 239 133 gyv.
2011 metų gruodis – 3 201 476 gyv.
2012 metų sausis – 3 199 342, gyv.
2012 metų vasaris – 3 195 702 gyv.
Šaltinis: Statistikos departamentas
Emigracija/imigracija
Oficialiais duomenimis, 1990-2010 metais dėl emigracijos Lietuva neteko apie 0,6 milijono gyventojų.
2010 metais 77 procentai emigrantų buvo 15–44 metų.
2010 metais užfiksuota 83 157 emigrantai iš Lietuvos ir 5 213 imigrantai į Lietuvą; 2011 metais atitinkamai – 53 863 ir 15 685.
Šaltinis: Statistikos departamentas
Pastaba: 2011 metų išankstiniai duomenys