Naujausios
Kalėdos – šeimos šventė ir japonams, ir gruzinams
Japonai kalėdines dovanas deda po pagalve, daug pietų korėjiečių Kalėdų apskritai nešvenčia, gruzinai dega žvakes ir puošia medinę eglę, o bulgarai džiaugiasi pyrage radę monetą. Apie tokias skirtingas Kalėdų tradicijas ir reikšmę pasakojo Šiaulių universitete studijuojantys užsienio studentai.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Japonai Kalėdas švenčia trankiai
Šiaulių universitete du semestrus istorijos mokslus studijuojanti japonė Hiroka Koyama šventiniu laiku keliaus po Europą. Kalėdas sutiks Vokietijoje. Ką veiks gruodžio 24–25 dienomis – dar nenusprendė. Ketino aplankyti muziejus, tačiau neseniai sužinojo, kad jie per Kalėdas neveikia.
„Nustebino, kad Vokietijoje kalėdiniai prekybos centrai nedirba jau gruodžio 23 dieną. Kodėl? Juk Kalėdos yra 24–25 dienomis“, – stebėjosi mergina.
Ji pasakojo, kad Japonijoje Kalėdas imta švęsti tik po Antrojo pasaulinio karo. Tekančios Saulės šalyje tai – ne šeimos, o draugų, įsimylėjėlių ir norinčių užsidirbti verslininkų šventė.
„Japonijos miestai blizga nuo papuošimų ir dekoracijų. Jų, žinoma, kur kas daugiau nei Šiauliuose. Tokijuje suaktyvėja prekybininkai – pristato daug papildomų kioskelių. Kalėdos Japonijoje yra gana komercinė šventė“, – šventinę nuotaiką apibūdino Hiroka.
Japonai Kalėdas švenčia gruodžio 24 dienos vakarą. Šeima sėda prie šventinio stalo, nukrauto tradiciniais patiekalais. Namų šeimininkės kepa viščiuką, šeimos tėvas namo pargabena kalėdinį pyragą. Būtinas patiekalas – miso sriuba. Ji gaminama iš sultinio ir sojų pupelių pastos. Valgoma kartu su ryžiais.
Po šeimos vakarienės visi įprastai išsiskirsto kas kur. Miestą apima kalėdinis šurmulys – čia būriuojasi minios japonų. Gauti vietą Tokijo restorane beveik neįmanoma – dauguma būna rezervuotų dar prieš mėnesį. Kiti japonai organizuoja bendrus vakarėlius. Žmonės mėgsta apsilankyti teatre, koncerte.
Dovanos – po pagalve
Nors japonai puošia įprastas Kalėdų eglutes, dovanas vidurnaktį deda po pagalve. Hiroka sako, kad jų nebegauna nuo dvylikos metų – kai tėvai sužinojo, kad ji netiki Kalėdų Seneliu, japoniškai vadinamu „Santa-san“ (ponu Santa).
„Ne kiekvienoje šeimoje paplitusi tradicija per Kalėdas teikti dovanas. Tą dažniausiai daro poros. Taip pat ir draugai. Vėliau „Instagram“ lūžta nuo jų nuotraukų“, – juokėsi Hiroka.
Šventiniu laikotarpiu japonai draugams, artimiesiems siunčia kalėdinius atvirukus. Anksčiau Hirokos tėvai išsiųsdavo jų per šimtą – dabar perpus mažiau. Šią tradiciją baigia įveikti išmanieji telefonai. Žmonės dažniau siunčia elektroninius atvirukus.
Kalėdos Japonijoje nėra valstybinė šventė. Ne visi tą dieną ilsisi – kai kurie dirba.
„Man Kalėdos – tai šventė, kai susirenka šeima, kartu valgome specialius patiekalus, kurių įprastai mama negamina. Tai toks įvykis ir tiek“, – sako Hiroka.
Tikrasis šventinis laikotarpis Japonijoje prasideda gruodžio 27 dieną ir tęsiasi iki sausio 7 dienos. Didžiausia metų šventė – Naujieji metai. Prieš juos japonams būtina susitvarkyti savo namus ir taip kitus metus pasitikti be senojo purvo ir bėdų.
Naujuosius metus japonai sutinka ne vidurnaktį, o sausio 1 dienos rytą, kai pateka saulė. Įprastai renkasi šventyklose – ten meldžiasi. Marieta sako, kad tai – ramybės metas, nepamatysi jokių europiečiams įprastų fejerverkų.
Pietų Korėjoje karaliauja komercija
Iš Pietų Korėjos atvykusi Hayoung Yang sako taip pat šiemet šventiniu laiku keliausianti po Europą. Vieną semestrą Šiaulių universitete praleidusi mergina Kalėdas sutiks Prancūzijoje. Neplanuoja jų švęsti – vaikščios po miestą, prekybos centrus.
Pietų Korėjoje Kalėdos reiškia atostogas. Tačiau jų korėjiečiai ypač nesureikšmina – tai labiau komercinė šventė, skirta jaunimui. Miestas puošiamas šventinėmis dekoracijomis, parduotuvės dabinamos girliandomis, statomos dirbtinės kalėdinės eglės, dygsta koncertams skirtos vietos.
Tradicijų labiau laikosi tik krikščioniškos šeimos. Dauguma korėjiečių Kalėdas švenčia ne su šeima, o su savo draugais ir savo antrosiomis pusėmis. Laiką leidžia prašmatniuose restoranuose, kavinėse, baruose.
Panašiai Kalėdas leidžia ir Hayoung. Tačiau ji dar prisimena, kad prieš penketą metų šventę sutiko su šeima – puošė Kalėdų eglę, dovanojo vienas kitam dovanas.
„Žmonės švenčia Kalėdas, nes tai yra Kalėdos. Manau, daug žmonių nežino, ką jos iš tikrųjų reiškia. Kad būtent šią dieną gimė Jėzus Kristus. Manau, kad Kalėdų tradicijos priklauso ne tik nuo šalies, kurioje gyveni. Daug ką reiškia religija, šeimos mokomas požiūris ir įpročiai“.
Pietų Korėjoje svarbesnė šventė Naujieji metai. Juos šiemet sutiks vasario 8 dieną.
Naujieji metai skelbiami 33 varpo dūžiais. Tai senovinė tradicija, naudota kaip ženklas, skelbiantis miesto vartų atidarymą.
Pietų korėjiečiai, sutikdami naujus metus, valgo tradicinę sriubą su joje įdėtu ryžių pyragėliu. Ją suvalgę pasensta vieneriais metais.
„Būna labai juokinga. Nes senesni žmonės ginasi nenorintys valgyti šios sriubos, kad nepasentų. O vaikai kerta ir po dvi porcijas – kad greičiau užaugtų“, – įspūdžiais dalijosi Hayoung.
Gruzinai švenčia Kalėdas su paradu
„Šventes sutiksiu Ispanijoje, Madride. Ten dabar yra mano tėvai. Kūčių vakarą vakarieniausime namie, teiksime vienas kitam dovanas. Kalėdų dieną apžiūrėsime miestą“, – planus dėstė gruzinė Marieta Turabelidze.
Gruzijoje šventinis laikotarpis – gruodžio 25–sausio 7 dienomis. Tai laikas, kai gruzinai lanko seniai nematytus artimuosius, draugus.
Čia Kalėdas krikščionys katalikai švenčia gruodžio 25 dieną. Ortodoksai – sausio 7 dieną. Naktį prieš Kalėdas įprasta eiti į bažnyčią. Čia aukojamos mišios. Vėliau prasideda šventinis paradas „Alilo“. Kunigai neša ikonas, kryžius, bažnyčios vėliavas. Einantieji gatve gieda bažnytines giesmes. Kai kurie vaikai lanko šeimas, dainuoja jiems kalėdines dainas – už tai gauna saldainių.
Gruzinai Kūčių naktį prie langų uždega ir žvakučių – kad šviesas matytų praeiviai. Marietos žiniomis, tai reiškia, kad namai yra atviri Jėzui Kristui.
„Kūčių vakarą važiuojame su šeima pas senelius į kaimą. Mūsų šeimai per šventes svarbiausia būti kartu. Būna, kad per Kalėdas, po pietų, aš, kaip ir daugelis jaunų žmonių, išeiname su draugais į miestą“, – įpročius vardijo mergina.
Puošia medinę eglę
Marieta pasakojo, kad Gruzijoje puošiama ne tik tradicinė Kalėdų žaliaskarė. Šeimos saldainiais, džiovintais vaisiais dekoruoja ir medinę eglę su šakelėmis iš skiedrų. Ją vadina „čičilaki“. Tokią eglę po švenčių, apie sausio 20 dieną, sudegina.
„Kodėl tai darome? Tiksliai nežinau. Tiesiog tokia tradicija. Senelė sakė, kad kiekvienas tai gali interpretuoti skirtingai. Bet ji tiki, kad su "čičilaki" dūmais dingsta visos per metus susikaupusios problemos“, – pasakojo Marieta.
Gruzinai turi nemažai tradicinių kalėdinių patiekalų. Vienas jų – „Sacivi“. Tai šaltas vištienos patiekalas su graikiškais riešutais. „Khinkali“ yra į koldūnus panašus patiekalas – skiriasi jo paruošimo būdas. Šventinis stalas neįsivaizduojamas be „Lobiani“ – paplotėlių su pupelių įdaru. Svarbus ir „Gorinayi“ – saldumynas, gaminamas su įvairiais riešutais, medumi ir miltais.
Naujieji metai pasitinkami su fejerverkais. Juos į dangų šauna dauguma gruzinų šeimų. Žmonės tiki, kad fejerverkai užmuša blogąsias dvasias – tai pergalė prieš blogį.
Bulgariškame pyrage rasta moneta – turtas
Dobromir Manev sako, kad Bulgarijoje Kalėdų laikotarpis prasideda gruodžio 20 dieną, šv. Igno dieną. Miestai ima puoštis jau lapkritį – negailima papuošimų, ypač lempučių. Kalėdų eglutę puošia kaip visi europiečiai. Labiausiai vertinama gyva eglutė. Po ja dovanas deda „Diado Koleda“ – Kalėdų Senelis.
Vaikinas, kaip ir kasmet, šv. Kūčių vakarą prie stalo sės su šeima ir giminaičiais. Tą vakarą visi daug bendrauja, peržiūri senas nuotraukas, kalbasi apie praėjusius metus ir artimiausius planus. Kartais dainuoja, šoka.
„Bulgarijoje Kūčios ir Kalėdos – ramus laikas, skirtas būti su šeima. Man tai šiemet ypač svarbu, nes savo artimųjų nemačiau jau keturis mėnesius“, – pasakojo Dobromir.
Kūčių stalui ruošiami pasninko valgiai – be mėsos ir žuvies. Svarbiausias patiekalas – rašteliais su palinkėjimais apkaišiota duona, kurios viduje įkepama ir moneta. Ją dalijasi visa šeima. Monetą gavęs – kitąmet bus turtingas.
Kūčių naktį, vidurnaktį, suaugusieji su vaikais beldžiasi į kitų namų duris. Atidariusiems šoka ir dainuoja bulgarų liaudies dainas. Juos šeimos vaišina įvairiais patiekalais ir saldumynais.
Kalėdų rytą Bulgarijoje įprasta eiti į bažnyčią – šios tradicijos laikosi ir Dobromir. Dieną bulgarai įprastai leidžia su šeimomis namie. Kartu sėda prie bulgariško pietų stalo. Jo pasididžiavimas – tradicinė banica. Tai sluoksniuotos tešlos patiekalas, įprastai gaminamas su sūriu ir kiaušiniais.
Kalėdų vakarą bulgarai nevengia triukšmingesnio pasibuvimo su draugais. Mieste netrūksta žmonių – čia vyksta koncertai. Kasmet Burgaso valstybinė opera žmonėms koncertuoja nemokamai.
„Mums, krikščionims ortodoksams, svarbesnė šventė yra šv. Velykos. Tada, iki vidurnakčio likus pusvalandžiui, dauguma bulgarų renkasi bažnyčioje, visi žygiuoja aplink ją“, – pasakojo Dobromir.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TRADICIJOS: Japonė Hiroka Koyama pasakojo, kad per Kalėdas anksčiau vyravusi tradicija siųsti artimiesiems šimtus popierinių atvirukų menksta – jauniems žmonėms patogiau draugus sveikinti savo išmaniaisiais telefonais.
GRUZIJA: Gruzinė Marieta Turabelidze sako, kad jos gimtojoje šalyje per Kalėdas įprasta puošti medinę eglę „čičilaki“, išvakarėse degti ant palangių žvakes bei mieste žygiuoti su šventiniu paradu.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
NAUJIEJI: Hayoung Yang teigia, kad pietų korėjiečiai Kalėdų nesureikšmina – bene didžiausia švente laiko Naujuosius metus.
TURTAI: Dobromir Manev pasakojo, kad per Kalėdas bulgarai tradiciniame pyrage ieško monetos – ją radęs kitais metais bus turtingas.