Kalavijuočius įveikti buvo lengviau

Kalavijuočius įveikti buvo lengviau

Kalavijuočius įveikti buvo lengviau

Seimas šiuos metus paskelbė Saulės mūšio metais – rugsėjo 22-ąją sukanka 780 metų nuo šios istorinės Lietuvos valstybei pergalės. Bet nei Seimas, nei Vyriausybė nerado lėšų, kad būtų baigtas šios pergalės įamžinimo memorialas Jauniūnių kaime, Joniškio rajone. „Sukviesiu visus Seimo narius prie žemės krūvų jubiliejaus minėti“, – sako Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Žodžiais palaiko, darbais – ne

Seimo nariai, priklausantys Šiaulių krašto bičiulių parlamentinei grupei, inicijavo 2016 metų paskelbimą Saulės mūšio metais. Iniciatyva palaikyta – dar pernai spalį vienbalsiai priimtas Seimo nutarimas.

Nutarta „pasitikti Saulės mūšio sukaktį ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį su baigtais Saulės mūšio vietos, pritaikytos turistinei, pažintinei, kultūrinei ir edukacinei veiklai, įamžinimo darbais“.

Seimas Vyriausybei pasiūlė sudaryti Saulės mūšio metų komisiją, kuri iki 2015 metų gruodžio 1 dienos parengtų Saulės mūšio metų programą, ir 2016 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

Bet lėšos nenumatytos, o ir programos, panašu, dar nėra.

„Nustebę esame, kad Vyriausybė nepritarė Seimo pozicijai ir mūsų prašymui skirti 800 tūkstančių eurų memorialo statybai baigti, – sakė „Šiaulių kraštui“ Seimo narė Rima Baškienė. – Gal esame ne tie, kurie turėjo siūlyti, gal vieta – ne ta? Būtų mūšis vykęs prie Vilniaus, o ne prie Šiaulių – seniai būtų įamžintas.“

Seime tvirtinant 2016 metų biudžetą nubalsuota prieš lėšų skyrimą  iš valstybės biudžeto. Iniciatoriams pasiūlyta ieškoti kitų šaltinių.

Gal ministras, gal latviai padės?

„Neigiamai vertinu tokią situaciją,– komentavo ir Seimo narė Alma Monkauskaitė, Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkė. – Buvome idealistai, manėme, jog reikia tokią datą paminėti, baigti projektą. Saulės mūšis Lietuvos istorijoje ne mažiau svarbus nei Žalgirio ar Oršos mūšiai.“

Deja, jos žodžiais, „gyvename tokiu laiku, kai dėl geopolitinės situacijos prioritetai yra kiti“.

Parlamentinė grupė krašto apsaugos lėšas buvo nurodžiusi, kaip šaltinį memorialo statybai finansuoti.

„Vilčių dar neprarandame, – sakė A. Monkauskaitė. – Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra draugiškai nusiteikęs Saulės mūšio įamžinimo atžvilgiu, todėl tikimės dar tų pinigėlių gauti – metų eigoje perskirstant biudžetą.“

Joniškiečių rinktas Seimo narys Vitalijus Gailius „Šiaulių kraštui“ sakė nematantis valdančiosios daugumos ir Vyriausybės nusiteikimo baigti įgyvendinti projektą. Todėl pradėjęs tartis su Latvijos parlamentine draugystės su Lietuva grupe dėl galimybės projektą finansuoti pagal Bendradarbiavimo per sieną programą. Latviai idėją palaiko.

„Turime dar surasti partnerius Latvijoje, – sakė V. Gailius. – Su Jelgavos savivaldybe tarsimės, bet tai ne savaičių reikalas. Be to, reikės ir mūsų prisidėjimo.“

Ar negalima kukliau?

A. Monkauskaitė svarsto, ar būtinai reikia projektą įgyvendinti, kaip sumanyta? Užmojai esantys labai dideli – gal kukliau galėtume daryti?

Kita vertus, mananti, jog „ne vien vandens ir akmens paminklais galima įamžinti Saulės mūšį“.

„Ne vien vieta svarbu, reikia galvoti ir apie dvasinį memorialą, – sakė A. Monkauskaitė. – Jubiliejiniai metai turėtų tarnauti mūšio reikšmei aiškinti, patriotizmui ugdyti.“

Kaip dvasinis memorialas bus statomas, kol kas neaišku. Saulės mūšio metų minėjimo programos, kurią turėtų sudaryti Kultūros ministerija, parlamentarai dar nematė.

Savivaldybei – tik galvos skausmas

„Memorialas yra įvardytas valstybinės reikšmės objektu ir valstybė turi juo rūpintis, – pabrėžė „Šiaulių kraštui“ Gediminas Čepulis, Joniškio rajono meras. – Jau manėm, kad 100 procentų lėšos šiemet bus skirtos, kai metai paskelbti Saulės mūšio metais. Nė patys dabar nežinome, ką daryti? Tikras galvos skausmas.“

Į memorialą, kurio projektą bandoma įgyvendinti du dešimtmečius, investuota jau 2 milijonai litų. Bet jau ketveri metai neskiriama nė cento.

„Nei mesti visko, nei išardyti negalime – mokėtume baudas, kad sugadinome tiek investicijų“, – sako meras.

Bet tai, kas įrengta, jau nyksta dėl gamtos poveikio ir niokojama žmonių. Pernai nuo memorialo tvenkinyje esančio tilto nuplėšta ir pagrobta dalis ąžuolinių turėklų ir lentų.

Savivaldybė tik žolei pjauti lėšų skiria, o saugoti nuošalioje vietoje statomo memorialo neturi galimybių.

„Jau gailiuosi, kad memorialas statomas mūsų teritorijoje, – sako meras. – Šiaulių miesto vardas pririštas prie Saulės mūšio, o projektas numestas vienam Joniškiui rūpintis. Sukviesiu Seimo narius minėti mūšio jubiliejaus prie žemės krūvų – gal pajus gėdą?“

Mero nuomone, valstybės biudžetui 800 tūkstančių eurų – visiškai nedidelės lėšos. Palygina: „Tas pats, kaip Savivaldybės biudžetui 200 eurų. Jeigu mums tiek reikėtų rasti – rastume.“

„Šimtai pritarė“

Hubertas Smilgys, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas, Saulės mūšio įamžinimo pagrindinis iniciatorius, prisimena, jog idėja buvo iškelta dar 1991 metais. O realūs darbai pradėti prieš dešimtmetį.

Ar ne vieninteliam jam reikia ir reikėjo to projekto?

„Geras klausimas, – atsako H. Smilgys. – Tikrai ne man vienam. Visur gautas palankus vertinimas – Kultūros ministerijos, Paveldo departamento, šimtai specialistų pritarė, vyko istorikų konferencijos.“

Jis pabrėžė, jog projekto įgyvendinimas buvo įtrauktas ir į Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programą, kuri patvirtinta aukščiausiu lygiu.

„Reikia dabar tą pogramą tik baigti įgyvendinti – du trečdaliai darbų padaryta, – teigė H. Smilgys. – Kultūros ministerijos pastangų daugiau reikia.“


2016-uosius Seimas paskelbė Saulės mūšio metais

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metais sukanka 780 metų, kai įvyko Saulės mūšis, kuriuo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją bei atvėrusi kelius Lietuvos valstybei įtvirtinti, nutarė 2016-uosius paskelbti Saulės mūšio metais. Už šį nutarimą balsavo visi 79 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Priimtame dokumente atkreipiamas dėmesys, kad 2000 metais Latvijos ir Lietuvos parlamentai, įvertinę Saulės mūšio reikšmę, rugsėjo 22 dieną – Saulės mūšio pergalės dieną – paskelbė Baltų vienybės diena.

Seimo nutarime pabrėžiama, kad jau pradėti Saulės mūšio įamžinimo darbai: atlikti Saulės mūšio vietovės Jauniūnuose, Joniškio r., archeologiniai tyrinėjimai, parengtas Saulės mūšio įamžinimo projektas, Saulės mūšio įamžinimas buvo įtrauktas į valstybinę Lietuvos tūkstantmečio programą.

Seimas siekia pasitikti Saulės mūšio sukaktį ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį su baigtais Saulės mūšio vietos, pritaikytos turistinei, pažintinei, kultūrinei ir edukacinei veiklai, įamžinimo darbais.

Priimtu nutarimu Vyriausybei siūloma sudaryti Saulės mūšio metų komisiją, kuri iki 2015 m. gruodžio 1 d. parengtų Saulės mūšio metų programą, ir 2016 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. spalio 20 d. pranešimas


A. Černiausko studijos vizualizacija

PROJEKTAS: Taip turėtų atrodyti Saulės mūšio memorialas – architektė Virginija Taujanskienė projekto konkursą laimėjo 1996 metais, vėliau dar tobulino, pasitelkusi  architektą Algimantą Černiauską.

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.

REALYBĖ: Niokojamas nebaigtas įrengti memorialas – tilto turėklai pernai pradėti ardyti ir vogti. Dalis pasodintų medelių nudžiūvo.

PAMINKLAS: Paminklinis akmuo Saulės mūšio vietai pažymėti pastatytas dar prieš memorialo idėjos iškėlimą.

Seimo narė Rima Baškienė: „ Gal esame ne tie, kurie turėjo siūlyti, gal vieta – ne ta? Būtų mūšis vykęs prie Vilniaus, o ne prie Šiaulių – seniai būtų įamžintas.“