Kaip aš prašiau kompensacijos, arba sakmė apie valdininkų valstybę

Kaip aš prašiau kompensacijos, arba sakmė apie valdininkų valstybę

Kaip aš prašiau kompensacijos, arba sakmė apie valdininkų valstybę

Dar lapkričio viduryje dviejų vaikų tėvas, dirbantis ir mokantis mokesčius valstybei, paprašė kompensacijos už buto šildymą. Šiaulių miesto Socialinės paramos skyriuje jam prireikė ne tik humoro jausmo, bet ir geležinės kantrybės. Tris mėnesius nešęs krūvas pažymų ir rašęs pasiaiškinimus, vyras įsitikino: „Šiauliuose sukurtas tobulas valdininkų valstybės modelis“.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Pradžia. Bandymas

Kompensacijos už buto šildymą keturių asmenų šeima paprašė todėl, kad pagal pajamas į ją gali pretenduoti.

Šeima gyvena standartiniame daugiabutyje. Du vaikai. Žmona — mokytoja. Darbo Šiauliuose negavo, todėl dirba kitame Lietuvos gale.

„Nuėjau gerai nusiteikęs į Socialinės paramos skyriaus padalinį Vytauto gatvėje 147, nujausdamas, kad iš pirmo karto vis tiek nepavyks visko susitvarkyti ir gauti kompensaciją. Buvau teisus — tikrai nepavyko“, — pasakojo pradžią šiaulietis.

Nusinešė pirmąjį dokumentų segtuvą. Nepraėjo nė keturios valandos eilėje ir — pirmasis vizitas į kabinetą.

Trys pažymos apie tą patį atlyginimą

Ant valdininkės stalo šiaulietis klojo pažymas apie tai, kad neskolingas už šildymą, savo ir žmonos atlyginimus už tris mėnesius.

Žmonos pažyma netiko — parašyta ne ant tokios formos, kokios pageidauja Šiaulių valdininkai. Nors atlyginimo skaičiai, pateikti mokyklos buhalterijos, — tikslūs. Niekur nedingsi — teks atnešti tą patį atlyginimą ant kitos formos.

Kadangi žmona dirba kitame mieste, teks laukti kitos savaitės, kol parveš naują pažymos formą.

„Mokytoja? Labai sunku apskaičiuoti kompensaciją dėl išdirbtų valandų kiekio“, — išgirdo šiaulietis, atnešęs naują pažymą po savaitės.

Neįveikiama kliūtimi valdininkėms pasirodė ir tai, kad šiauliečio žmona tris dienas slaugė sergantį vaiką. Pajamos iš „Sodros“ gautos, o pažymoje nematyti! Reikia dar vienos pažymos su mokyklos buhalterės antspaudu ir įrašu ranka apie „Sodros“ pajamas.

Valdininkės, matyt, būta sąžiningos, ji šiauliečiui prisipažino matanti „Sodros“ duomenų bazėje apie gautas pajamas, bet vis tiek reikia pažymos. „Be popieriaus negalime!“, — paaiškina šiauliečiui.

Pateikęs pažymą apie darbo užmokestį šiaulietis buvo priremtas valdininkės: „Kas čia?“.

„Pažyma“.

„O kodėl sumos neatitinka?“

„Nežinau, aš ne buhalteris. Tai jūs, specialistė, kiekvieną dieną tas formas matot“, — jau humoro jausmas gelbėjo šiaulietį.

„Tai bet jus atėjot pašalpos prašyt“, — smaginosi valdininkė.

Popieriai dauginasi

Gruodis ritasi į antrą savaitę. Atnešęs trečią pažymą apie tą patį žmonos atlyginimą šiaulietis išgirsta valdininkės verdiktą: reikia pažymos apie tą patį žmonos atlyginimą nebe už tris mėnesius, o už pusę metų.

Atstovėjęs kelias valandas eilėje dirbantis vyras kulniuoja dar vienos pažymos.

Prieš tai sužinojęs, kad reikia pažymos apie papildomas pajamas, kai jis kelioms dienoms buvo išsiėmęs verslo liudijimą. Vyras Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tinklapyje randa verslo liudijimo žurnalą, kurį užpildžius galima pateikti Socialinės paramos skyriui. Atsispausdina, užpildo, kad jokių pajamų negavo, nuneša.

„O kur žurnalo viršelis?“, — po kelių valandų laukimo pagaliau n-tąjį kartą patekęs į kabinetą išgirsta šiaulietis.

Vyras nupėdina į VMI. Išsiima žurnalą su viršeliu už 5 litų mokestį.

„A nematot, kad posėdis?“

Štai ir gruodžio pabaiga. Šventės net ir valdininkams. Eilinį kartą šiaulietis laukia eilėje įteikti valdininkams eilinę pažymą.

Prakaukši pro laukiančiuosius koridoriuje penkių valdininkių delegacija. Viename kabinete apžiūri lentynas, kurias ims persikraustant į kitą pastatą, o kurias paliks. Tada kaukši į kitą kabinetą tuo pačiu reikalu.

Apkaukšėjusios visus kabinetus ir sukaukši į bendrą kabinetą. Pakvimpa kava. Alasas girdisi ir koridoriuje.

Eilėje laukianti moteris kyštelėjo galvą į kabinetą: „Atsiprašau, galiu paklausti?“

„A nematot, kad posėdis vyksta“, — pasipiktina valdininkės.

Valdininkai naudojasi savo teisėmis

Sausio pradžia. Paaiškėja, kad vyrą aptarnavusi valdininkė serga. Priima kita darbuotoja. Ilgai varto pažymas ir suranda genialią priežastį dar pasiuntinėti kompensacijų norėtoją: „Žinot, taip ilgai tvarkotės tą kompensaciją, kad aš turiu pilną teisę paprašyti pažymos apie visų metų atlyginimą“.

Turi teisę, kodėl nepaprašyti? Paprašė.

Po kelių dienų dviejų vaikų tėvas atkulniuoja dar kartą. Galvodamas, kad pagaliau pažymoms pabaiga. Klydo. Sausio pirmąją savaitę iš Socialinės paramos skyriaus sulaukia skambučio: „Ar negaunate už vaiką pinigų? Sausio 1 dieną išėjo įstatymas, kad ir vaiko pinigai yra šeimos pajamos. Prašom pažymą — gaunate, ar negaunate“.

Kam sugalvotos pažymos?

„Duomenys apie vaiko pinigus yra tame pačiame skyriuje, tik kitame kabinete ir kitame kompiuteryje. Užtektų pasižiūrėti duomenis, ar tikrai gauname vaiko pinigus. Bet kam tada sugalvotos pažymos?“, — juokiasi šiaulietis.

Bar bar bar į kitą to paties skyriaus kabinetą. „Duokit pažymą, kad vaiko pinigų negauname“, — prašo valdininkių šiaulietis.

„O kam pažyma, juk mato kompiuteryje visus duomenis!“, — išgirsta iš kabineto glūdumos.

Skambina darbuotojai, pasiuntusiai pažymos: „Pažymos niekas neduoda, bet mes vaiko pinigų tikrai negauname“.

„Tada ateikit parašyti pasiaiškinimą, kodėl negaunate už vaiką pinigų“, — paliepia valdininkė.

Pasiaiškinimą? Kokį? Kulniuoja į Socialinės paramos skyrių rašyti pasiaiškinimo. 16.30 valandą interesantai nebepriimami, tai kas, kad valdininkų darbo laikas iki 17 valandos.

Kur pažyma, kad pakeitėt mašiną?

Pagaliau net pasiaiškinimą priverstas pasirašyti šiaulietis laukia, kada gi sužinos, ar jam priklauso kompensacija už buto šildymą. Tik staiga (įpusėjus trečiajam mėnesiui) valdininkai pamato, kad vyras dirba ne visu, o tik 0,75 etato. Netvarka! Reikia dar vienos pažymos iš buhalterijos!

Belaukdamas, kada galės įteikti dar vieną pažymą vyras Socialinės paramos skyriuje sutinka savo bendradarbę. Ji irgi mina valdininkų slenksčius dėl kompensacijos už šildymą.

„Palaukit, ar jūs su “golfu„ važinėjat?“ „Ne, turiu kitą mašiną“. „O tai kur pažyma, kad pakeitėt mašiną?“, — pasakoja apie savo susitikimą su valdininkais vyro bendradarbė.

Valdininkės pasiunčia ją pasidaryti į miestą pažymų kopijų, nes kopijavimo paslauga Socialinės paramos skyriuje neteikiama. Kolegė iškulniuoja į miestą ieškoti kopijavimo aparato, o mūsų herojus, pamanęs, kad jam atėjo eilė, eina į kabinetą.

„Ar nematot, kad žmogus išėjo kopijų pasidaryti. Kai pabaigsim su ja, tada priimsim jus“, — išgirdo šiaulietis.

Pasižiūrėjo į laikrodį. Bendradarbė su kopija iš miesto grįžo po pusvalandžio. Jo nuomone, maždaug per tiek galima aptarnauti vieną interesantą. Bet eilė koridoriuje nesutrumpėjo, o valdininkės darbo laikas be realaus darbo artinosi prie pabaigos.

Sužinojo, kad yra turtingas

Sausio 31-oji. Pagaliau išaušta diena, kai šiaulietis sužino atsakymą. Jam jokia kompensacija nepriklauso.

„Sužinojau, kad esu turtingas, nes kompensacija pagal mano pajamas priklausytų tik tuo atveju, jeigu aš už buto šildymą mokėčiau bent litu daugiau, nei 500 litų. O aš moku tik 444 litus.

Nors pirmą kartą nuėjęs klausiau, ar tikrai verta man ieškoti kompensacijos už šildymą, ar verta vargti? Kažką numykė„, — prisiminė šiaulietis.

Vėliau pridūrė: „Keista, kaip nepaprašė pažymos iš psichiatro, kad esu sveikas, nes tik su kvailiais galima taip elgtis.

IŠBANDYMAI: Priklauso kompensacija ar ne? Į tokį klausimą šiaulietis atsakymą sužinojo tik po trijų mėnesių stumdymo ir siuntinėjimo. Tik humoro jausmas jam padėjo išsaugoti sveikatą.

Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.

„Vykdome valstybės funkciją“

Rita BLAUZDAVIČIENĖ, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja:

— Pažymų, norint gauti kompensaciją, reikia daug, nes to reikalauja mūsų įstatymai. Kompiuteryje mes galime matyti tik „Sodros“ ir Registrų centro duomenis, o viskam kitkam reikia pažymų.

Mus nuolat tikrina kontrolieriai ir mes įstatymus privalome vykdyti. Tiesiog vykdome deleguotą valstybės funkciją ir privalome tai vykdyti taip, kaip nurodo valstybė, o ne vadovautis savo fantazija.

Darbdaviai visaip gudrauja, interesantai ne viską pasako, o paskui lieka kaltas skyriaus darbuotojas. Aš iš darbuotojų galiu reikalauti tik jo galimybių ribose. Į tualetą vieną kartą per dieną eina koridoriumi ir tokių epitetų apie save išgirsta iš interesantų. Juk buvo pietiniame rajone net tualeto spyną interesantai užkimšę. Reikia ir darbuotojus suprasti, jie gauna vos ne minimalią algą ir dar turi išklausyti tiek visko.

— Ar ne dėl to išeinate iš vedėjos pareigų?

— Išeinu dėl asmeninių motyvų. Seniai būčiau daug ką keitusi, jeigu būčiau galėjusi keisti. O kol esu valstybės tarnautoja apie tai, ar mūsų valstybėje yra per daug popierizmo, nesvarstau.