Naujausios
Kaimynų konfliktas: kada bus padėtas taškas?
Penkeri metai kaimynų karo. Pluoštai skundų, nuotraukų ir vaizdo įrašų. Ištampyti nervai ir drebančios rankos. Kviečiami valdininkai, įtraukiamas Seimo kontrolierius. Tokia yra dviejų Šiaulių rajono Kužių miestelio kaimynų kasdienybė: vieni ūkininkauja, o kitiems vis kliūva ūkininkų veikla.
Kas nuodija kaimynų gyvenimą: mėšlo ar skundų krūva, karvės ar žmonės?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
„Kalėdinės dovanos“
Ūkininkaujančių Zofijos Satkauskienės ir Vladislovo Stankaus kieme iš pirmo žvilgsnio net nepasakysi, kad šeima augina devynias karves. Kiemas tvarkingas.
Zofija ir Vladislovas rodo 2015 metų gruodžio 31-osios „dovaną“ jų namams: Šiaulių rajono savivaldybės raštą, kuriame primenama, kaip reikia tvarkyti mėšlą ir srutas. Valdininkų atsakymas į eilinį kaimynės Nijolės Prankienės skundą, nes dokumente nurodoma, kad kopija nusiųsta ir jai.
Antroji „dovana“ ūkininkams – perdirbėjų laiškas, kad nuo vasario pieno supirkimo kainos mažinamos.
Zofija ir Vladislovas sunkiai dirba. Jeigu ne karvės, jie būtų bedarbiai, einantys prašyti pašalpų.
Filmuoja ir fotografuoja
Z. Satkauskienės ir V. Stankaus kaimynai Prankai į Kužius atsikėlė iš miesto. Maždaug prieš šešerius metus. Pasistatė naują namą. Z. Satkauskienės teigimu, iš pradžių kaimynai net ir pieną iš jų ėmė. Niekas neįtarė, kad prasidės ilgas ir varginantis penkerių metų konfliktas.
Pora deda į krūvą skundus apie juos, nors, ūkininkai tikina, – nė vienas jų nepasitvirtino. Skųstasi kvapu, mėšlu, mėšlo uždengimu, mėšlo tūriu.
Labiausiai V. Stankui „per sveikatą kerta“ tai, kad jis yra fotografuojamas, filmuojamas savo kieme – privatus gyvenimas yra stebimas ir fiksuojamas.
„Atrodo, trūksta tik mažos kibirkšties, kad neatlaikytų mano nervai. Taip kerta per sveikatą“, – jaudinasi pusamžis vyras. Jis pasakoja, kad nuotraukos ir vaizdo įrašai su jo atvaizdu yra dedami prie skundų.
Vėliau Kužių seniūnė Jolanta Rudavičienė mums tvirtino nebesuskaičiuojanti, kiek kartų į Z. Satkauskienės ir V. Stankaus kiemą vyko aplinkosaugininkai, žemės ūkio, sanitarijos specialistai, rajono vadovai, tačiau pažeidimų nerado – nė vienas N. Prankienės skundas nepasitvirtinęs.
Tą patį dėl nepasitvirtinusių skundų teigė ir daugeliui komisijų N. Prankienės skundams tirti vadovavusi rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Venciuvienė.
Po storu skundų pluoštu
Sukame į kaimynų Prankų kiemą. Aukštos tvoros, rakinami vartai, namas, sutvarkyta aplinka. Nijolės Prankienės namuose nėra, duris atidaro sutuoktinis Jonas Pranka. Sako, žmona susitarusi susitikti su vienu įtakingu rajono Tarybos nariu.
Su N. Prankiene susitinkame Sausio 13-ąją, dieną, kai prieš 25-erius metus šviesa nugalėjo tamsą, laisvė – geležinę uždangą.
Jungiame diktofoną, savo įsijungia ir N. Prankienė. Ant stalo – storokas pluoštas dokumentų, rinktų penkerius metus. Šeimininkė siūlo skaityti.
Paprašome nufotografuoti krūvą skundų ir atsakymų. N. Prankienė griežtai uždraudžia fotografuoti ją, jos namą, jos aplinką. Leidžia fotografuoti „nebent tvorą“.
O kodėl ji pati fotografuoja, filmuoja kaimyną V. Stankų, ar nepažeidžia jo teisės į privatų gyvenimą, kurią gina Konstitucija, įstatymai?
Moteris paaiškina: ji įtaria, kad gali būti daromas nusikaltimas. Koks? N. Prankienė rodo filmuotą įrašą: V. Stankus veža karučiu mėšlą savo kieme, pamato, kad yra filmuojamas, susinervina ir kaimynei priekaištauja, kam ji filmuojanti?
Rožės
N. Prankienė vis varto segtuvus, skuba rodyti nuotraukas. Ji turi mėšlo krūvų nuotraukų įvairiais rakursais.
„Ar jūs turite malonių užsiėmimų?“ – klausiame N. Prankienę.
Moters veidas nušvinta: ji ir mezga, ir siuvinėja. Žurnalistus kaip tik pasitiko pasipuošusi pačios numegztu megztiniu, grakščiai apsisuka demonstruodama savo darbą. Iš dėžutės ištraukia dailiai išsiuvinėtą rožėmis servetėlę.
Bet netrukus nuo jos veido vėl dingsta šypsena, kai imasi skundų, dokumentų, nuotraukų.
Beveik valanda diktofono įrašo – kaltinimai, priekaištai, nuoskaudos, skundai.
Prasidėjus antrai valandai pokalbio, N. Prankienė ima tvirtinti, kad dabar jos kaimynai gerai tvarkosi ir ji priekaištų nebeturi.
„Dabar viskas yra super! Jeigu šitaip bus, aš tiems žmonėms daugiau pretenzijų neturiu, mes galim gyventi ir džiaugtis“, – taikiai dėstė N. Prankienė.
Vadinasi, susitaikys kaimynai? „Kontakto nėra, dėl to, kad valdininkai čia padarė!“ – piktinasi N. Prankienė. Jie penkerius metus neradę pažeidimų – „galimai nenorėję“ rasti.
Seimo kontrolieriaus rekomendacija
N. Prankienė baksnoja į dar vieną pluoštą popierių – keliolikoje lapų surašytą Seimo kontrolierių Raimondo Šukio ir Augustino Normanto pasirašytą dokumentą dar 2014 metų balandį. Jis esą išspręs gyvulių laikymo miesteliuose problemas ir valdininkus „sutvarkys“.
Vėliau Šiaulių rajono savivaldybės vyriausioji sanitarijos inspektorė Inga Rimgailienė „Šiaulių kraštui“ paaiškino: Seimo kontrolierių pažymoje, kuri yra rekomendacinė, kalbama, kad savivaldybės gali, bet neprivalo, numatyti griežtesnius reikalavimus miestuose ir miesteliuose norint laikyti ūkinės paskirties gyvulius.
„Dėl vieno žmogaus poreikių negali būti keičiami teisės aktai ir reikalaujama iš gyventojų, kurie miesteliuose laiko keletą naminių gyvulių, kad jie gautų iš kaimynų sutikimus laikyti juos. Įsivaizduojate, kas prasidėtų miesteliuose tarp kaimynų? Argi mes turime teisę suvaržyti žmonių galimybę save išsimaitinti ir atimti vienintelį pragyvenimo šaltinį?“ – klausė I. Rimgailienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POILSIS: Tokia kaimynų pavėsinės siena matosi iš ūkininkų kiemo pusės. Pavėsinė statyta būtent toje pusėje, kurioje yra tvartas.
ŪKIS: Ūkininkų vidinis kiemas.
ENERGIJA: Kužių seniūnė Jolanta Rudavičienė mano, kad jeigu skundus rašantys kaimynai panaudotų savo energiją Kužių miesteliui tvarkyti, „čia būtų sukurtas rojus“.
SKUNDAI: Per penkerius metus susikaupė pluoštas skundų.
SOCIOLOGO KOMENTARAS
Gal ieškoti kompromiso – geriausia išeitis?
Jolanta KUZNECOVIENĖ, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, sociologė:
Asmeninė nuotr.
– Iš esmės kaimynystė yra esminė žmogaus gerovės dalis, mūsų aplinkos ir santykių dalis. Visi norime palankios mums ir mūsų lūkesčius atitinkančios aplinkos. Tačiau ką darome, kad tokią aplinką turėtume? Kaip formuojame gerus kaimynystės santykius?
Ką reiškia racionaliai formuoti gerą kaimynystę?
Jeigu mes renkamės naują gyvenimo vietą, tai gera kaimynystė turėtų būti vienas iš svarbiausių kriterijų.
Daug kas, formuodami ir rinkdamiesi savo gyvenamąją vietą, taip ir daro. Prieš renkantis gyvenamąją vietą svarbu atsakyti į klausimą – kas man yra gera kaimynystė? Kokia bus mano aplinka? Ar man trukdys maži vaikai, ar trukdys kaimyno šunys, gyvuliai? Ar man svarbu tik atstumas iki darbo, o visa kita nėra pirmoje vietoje?
Jeigu svarbu, kad jūsų namas būtų toliau nuo miesto ir arčiau gamtos, tai yra – ne mieste, tai ir reikia turėti galvoje, kad gyvensite ne mieste, ir jūsų aplinkoje gali būti nemažai ne miesto gyvenimo stiliaus elementų, bet jūs juk ir pasirinkote patys – ne miestą!
Jeigu jums patinka išpuoselėta aplinka, tą irgi galima numatyti: yra nemažai specializuotų kvartalų, kur gyvenimas vyksta uždaroje išpuoselėtoje aplinkoje – rinkitės tai. Arba derinkite savo norus ir galimybes, priimkite atitinkamus sprendimus, bet jie vis tiek bus jūsų sprendimai.
Jeigu apsisprendėte pasirinkti konkrečią kaimynystę, bet ji jūsų netenkina, ir draugyste grindžiamų santykių sukurti nepavyksta, mąstykite racionaliai – kelkite klausimą tik sau: ar įtampa yra man naudinga, ar ji kuria palankią man aplinką?
O gal ieškoti kompromiso su kitais ir su savo padarytu gyvenamosios vietos pasirinkimu, kad užtikrintumėte savo ir savo kaimynų gerovę, yra geriausia išeitis? Tai ir yra jūsų asmeninė atsakomybė už savo padarytus sprendimus.
Jeigu žmogaus lūkesčiai yra konfliktas, tada, be jokios abejonės, yra sunku gyventi ir jums, ir kaimynams. Visiems, įtrauktiems į konfliktus dalyviams, reikia labai racionaliai žiūrėti į susidariusius santykius.
Kaimynams reikia racionaliai siekti atsiriboti nuo tų kaimynų, kurių lūkesčiai yra konfliktai, nepaliekant stimulo vystyti tuos konfliktus. Reikia atmesti tuos santykius, kurie yra grindžiami ne racionalumu, o konfliktais ir emocijomis.
TEISININKO KOMENTARAS
Gali grėsti ir teisinė atsakomybė
Dainius ŽIEDAS, advokatas:
Asmeninė nuotr.
– Nors dažnai kaimynų konfliktinės situacijos labiau prašosi psichologinio ar socialinio įvertinimo nei teisinės kvalifikacijos, tačiau ir teisininkai susiduria su įvairiomis situacijomis.
Teisininkai iš savo praktikos žino, kad, jei žmogus svajoja apie nuosavą namų valdą, bet neišgalėdamas jos įsigyti nusiperka dalį namo, yra didžiulė tikimybė, kad taps potencialiu bylininku. Žmonėms turint dalytis bendra nuosavybe, kartu spręsti turtinius ir kitokius klausimus atsiranda nesutarimų, ir lygioje vietoje kyla konfliktų.
Vienam iš kaimynų pasirodo, kad į jį kreivai pažiūrėjo, kitam, kad tyčia užkliudė, ir tai virsta ne tik į skundus visoms įmanomoms tarnyboms ir institucijoms, ilgus, dažnai bevaisius teisminius procesus, bet perauga į smurtą, terorizavimą.
Vien pareiškimų, skundų, kad ir nepagrįstų, teikimas valstybės institucijoms teisinės atsakomybės neužtraukia.
Ištyrus skundus ir jiems nepasitvirtinus, apskųstasis tiesiogiai nenukenčia, nes jam netaikoma jokia atsakomybė. Nors akivaizdu, kad piktnaudžiavimas teikiant skundus ir pareiškimus, kurių pagrindu atliekami tikrinimai, gali labai apsunkinti kitos pusės gyvenimą.
Skundo autoriui už tai, kad jis kreipėsi į tarnybą patikrinti, ar kitas asmuo nepažeidžia įstatymu nustatytos tvarkos, atsakomybė nekyla, nes laikoma, kad jis realizavo savo teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektą.
Tačiau kai kada kaimynų nesutarimai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Kai savo tikrus ar tariamus interesus imama realizuoti nesirenkant priemonių, galimas ir teisėsaugos įsikišimas.
Tokia situacija susiklostytų, jei būtų pateiktas melagingas pareiškimas apie nusikalstamą veiką.
Paaiškėjus, kad kitas asmuo be pagrindo apkaltintas tyčia, pareiškėjui būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 235 ar 236 straipsnius.
Nors nuo praėjusių metų dekriminalizuotas įžeidimas, tačiau išliko baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą (BK 154 straipsnis) – paskleidimą apie žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios pažeminti šį asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylų policija netiria, o nukentėjęs asmuo pats privalo inicijuoti bylą teisme ir palaikyti privatų kaltinimą.
Jei, norint paveikti asmenį, jis gąsdinamas susidorojimu, pakenkimu sveikatai, turtui ar net nužudymu, įvykdomas žmogaus terorizavimas, baudžiamas pagal BK 145 straipsnį.
Svetimos valdos stebėjimas techninėmis priemonėmis, vaizdo ar garso įrašų darymas pažeidžia asmens konstitucinę teisę į privatumą.
Dėl informacijos rinkimo, kaupimo, tvarkymo tyrimą gali atlikti ir administracinę atsakomybę taikyti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Jei neteisėtai renkama informacija apie konkretaus žmogaus privatų gyvenimą, tai gali sąlygoti kriminalinę atsakomybę pagal BK 167 straipsnį.