
Naujausios
SOCIALINIS REPORTAŽAS
Kaimo parduotuvėse – ir prekyba „ant bargo“
Kaimo parduotuvės neretai tampa vietinių gyventojų kreditavimo įstaigomis. Ne vienoje iš jų į skolą galima gauti ne tik puskepalį duonos alkaniems vaikams, bet ir „bambalį“ alaus sveikatai pataisyti.
Kita vertus, jos – tikras išsigelbėjimas sodiečiams, kurie nesilanko prekybos centruose ir į miestą išvažiuoja tik prispaudus reikalui.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Kredituoja kaimiečius?
Į skolą duodamos įvairios prekės (tarp jų – ir alkoholiniai gėrimai) – ne vienos kaimo parduotuvės darbo dalis. Vėliau, dažniausiai socialinių pašalpų mokėjimo dienomis, pardavėjoms ar parduotuvių savininkams tenka susidariusias skolas „išmušinėti“.
Kalbos apie tokią kaimo prekybą pasiekia policiją, Savivaldybę, kitas tarnybas.
Vietos gyventojų nuomonė šiuo klausimu skirtinga. Vieni teigia, kad, be prekybos į skolą, kaimo parduotuvės turėtų užsidaryti, kadangi skurdžiai gyvenantiems kaimo žmonėms nepakanka pajamų išgyventi nuo algos iki algos arba nuo pašalpos iki pašalpos ir jie neturi kitos išeities – tik skolintis.
Esą todėl nereikėtų prie sienos kalti tokių parduotuvių. Net ir tada, jei jos į skolą, arba kaip daugelis vadina „ant bargo“, pardavinėja ir alkoholio.
Kiti sako, jog taip kredituoti gyventojus parduotuvės galėtų, tačiau į skolą turėtų būti duodama tik maisto ir kitų būtiniausių prekių.
Pasidomėti realia situacija kaime į prevencinį reidą vyko Radviliškio rajono policijos komisariato, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei rajono Savivaldybės atstovai.
Kiekvienas iš jų domėjosi, kaip prisilaikoma teisės aktų atskirose srityse: ar yra prekybai reikalingos licencijos, kiti dokumentai, ar neprekiaujama prekėmis su pasibaigusiais galiojimo terminais ir kita.
Policijos atstovė bendravo su vietiniais gyventojais ir jų teiravosi, ar saugu kaime, ar nėra agresyviai besielgiančių žmonių, ar daug yra taurelės mėgėjų.
Skolininkai – juodajame sąraše
Nedidelėje Beinoravos kaimo parduotuvėje, priklausančioje Rūtos Jelinskienės individualiai įmonei, sukiojasi du nuolatiniai klientai.
Pakalbinti vietos gyventojai pripažino: taip, kai ką jie perka į skolą, esą kitaip neišsiverstų. Sakė apsiperkantys dažniausiai tik šioje parduotuvėje, nors ir neprisipažino, kad būtent dėl to, jog čia galima apsiprekinti į skolą.
„Kaime žmonės nebeaugina nei vištų, nei kiaulių. Tvartai tušti stovi – nebeapsimoka. Beveik viskas perkama parduotuvėje. Taip pat, kaip ir mieste. Tik pinigų kaimiečiai turi daug mažiau. Todėl kartais ir prireikia pasiskolinti“, – postringavo parduotuvės vitrinas apžiūrinėjantis pusamžis vyras.
Kad nemažai beinoraviškių apsiperka gaudami prekių į skolą, pripažino ir pardavėja, parodžiusi užvestą skolų sąsiuvinį. Jame – ilgiausias sąrašas pavardžių ir supliusuotų skaičių. Prie vienų pavardžių – keli eurai, o prie kitų – ir dešimtys.
„Ne, alkoholio į skolą neparduodame. Antraip čia kasdien eilės pirkėjų rikiuotųsi, neatsigintume. Prašyti prašo, bet negauna“, – ginasi pardavėja.
Tačiau, pavarčius skolų sąsiuvinio lapus, to negalėtum taip drąsiai teigti, kadangi sąsiuvinyje rašomos tik skolų sumos, bet ne prekių pavadinimai. Grąžinai skolą – tavo pavardė iš sąrašo bus išbraukta.
Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės pasirinktinai palygino kai kurių alkoholinių gėrimų dokumentus su jų likučiais. Paaiškėjo – keliolika vienetų alkoholinių gėrimų butelių yra be prekybos bei sandėliavimo vietoje įsigijimą ar gabenimą bei alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų.
Ilgapirščiai – savitarnos skyriuje
Kitos Beinoravoje veikiančios parduotuvės, priklausančios kooperatinei bendrovei „Radviliškio prekyba“, pardavėja Gema Šlamaitė lyg kirviu nukerta – į skolą ji jokių prekių neparduodanti.
Anot pardavėjos, tai net nebūtų įmanoma, kadangi kiekviena prekė čia yra skenuojama pagal brūkšninį kodą.
Šioje parduotuvėje neparduodamos ir prekės pagal talonus. Prekių asortimentas čia atrodo gausesnis, prekybos salė – didesnė, suremontuota, tačiau pardavėja pripažįsta, kad kai kurie klientai renkasi privačią parduotuvę.
Pardavėja numoja ranka – tegul. Geriau ji vieną kitą pirkėją praras, bet su skolininkais nesitąsys.
Vardydama problemas, G. Šlamaitė pamini vietinius ilgapirščius. Anot jos, vagysčių parduotuvėje pasitaiko – pati ne vieną yra nutvėrusi už rankos, bet policijos nekvietusi. Vagia daugiausia alų. Neseniai visą bloką mėgino išnešti.
Jei per inventorizaciją ko trūksta, tai tik savitarnos prekių. Užeina ir agresyviai nusiteikusių girtų piliečių.
„Gerai, kai kaime gali rinktis“
Sidabravo centre esančią UAB „Saulės kometa“ parduotuvę patikrinimo metu „atakavo“ per ilgąją pertrauką iš mokyklos atbėgę moksleiviai. Parduotuvė jiems čia pat, vos perbėgus per kelią. Vaikai pirko bandelių, traškučių, atsigerti. Vieni sakė, jog mokykloje jau pavalgė, kiti teigė pavalgyti nusiperkantys parduotuvėje.
Vyresnio amžiaus sidabraviškis džiaugėsi, kad Sidabrave yra ne tik ši parduotuvė, tad jis gali pasirinkti, ką kurioje pirkti. Esą ir prekių jose yra skirtingų, ir kainos nebūna vienodos.
Parduotuvėje netrūksta ir alkoholinių gėrimų. Pardavėjos teigimu, prekių į skolą, o ypač alkoholio, ji niekam neduoda.
Mokesčių inspekcijos specialistės išsiaiškino, jog ir šioje parduotuvėje keliolika butelių alkoholinių gėrimų – be reikiamų dokumentų.
Abiejų pažeidimus padariusių parduotuvių atsakingiems asmenims surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Jie perduoti nagrinėti teismui.
Išvydo realią situaciją
Savivaldybės Turto ir vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Valerija Znutienė sako, kad tokie reidai – gera proga susipažinti su realia situacija kaime, patikrinti, kurie verslo objektai veikia, o kurie egzistuoja tik popieriuje. Panašius reidus ketinama rengti ir toliau.
Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės Danutės Matijošaitienės teigimu, kaimo parduotuvės dabar jau gerokai pasikeitusios, palyginti su tuo, kas buvo, tarkim, prieš penkerius metus.
„Stipriai pažengta į priekį, kalbant apie prekių tinkamumo vartoti terminus, laikymo sąlygas. Savininkai labiau žiūri, kiek ir ko užsisakyti. Pagrindinė prekė kaimo parduotuvėje – pigus, turintis daug laipsnių alus, sidras. Šios prekės neužsiguli, todėl ir pradelstų terminų beveik nebūna. Maisto prekių asortimentas čia nėra platus, mėsos gaminiai – daugiau žemesnės rūšies, nors kainos, palyginti su miestu, nėra mažos“, – situaciją kaimo parduotuvėse vertino D. Matijošaitienė.
Alkoholinių gėrimų prekyba į skolą sudaro sąlygas alkoholiu apsirūpinti net ir tada, kai neturi pinigų, ir tai dar labiau murkdo žmones į alkoholizmo bei skurdo liūną. Po apsilankymo kaimo parduotuvėse kilo „revoliucinė“ mintis: galbūt dabar, kai kalbama apie alkoholinių gėrimų pardavimo laiko trumpinimą, kai šių gėrimų nebeliko degalinėse, reikėtų teisės aktais išgyvendinti ir alkoholio pardavimą „ant bargo“?
Autorės nuotr.
REIDAS: Skirtingų sričių specialistai domėjosi, ar kaimo parduotuvėse nepažeidžiami teisės aktai.
SAUGUMAS: Radviliškio rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Lina Laužadienė (dešinėje) vietos gyventojų teiravosi, ar jiems saugu jų kaime.
VAGYSTĖS: Kooperatinės bendrovės „Radviliškio prekyba“ pardavėja Gema Šlamaitė (kairėje): „Daugiausia kėsinasi į prekes savitarnos skyriuje. Neseniai visą bloką alaus mėgino išsinešti.“
PREKĖS: Viena pagrindinių prekių kaimo parduotuvėje – alkoholiniai gėrimai.
PARDUOTUVĖ: Kaimo parduotuvės – išsigelbėjimas norintiems pavalgyti ar išgerti vietos gyventojams.