Kaimo parduotuvėse – ir prekyba „ant bargo“

SO­CIA­LI­NIS RE­POR­TA­ŽAS

Kai­mo par­duo­tu­vė­se – ir pre­ky­ba „ant bar­go“

Kai­mo par­duo­tu­vės ne­re­tai tam­pa vie­ti­nių gy­ven­to­jų kre­di­ta­vi­mo įstai­go­mis. Ne vie­no­je iš jų į sko­lą ga­li­ma gau­ti ne tik pus­ke­pa­lį duo­nos al­ka­niems vai­kams, bet ir „bam­ba­lį“ alaus svei­ka­tai pa­tai­sy­ti.

Ki­ta ver­tus, jos – tik­ras iš­si­gel­bė­ji­mas so­die­čiams, ku­rie ne­si­lan­ko pre­ky­bos cent­ruo­se ir į mies­tą iš­va­žiuo­ja tik pri­spau­dus rei­ka­lui.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Kre­di­tuo­ja kai­mie­čius?

Į sko­lą duo­da­mos įvai­rios pre­kės (tarp jų – ir al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai) – ne vie­nos kai­mo par­duo­tu­vės dar­bo da­lis. Vė­liau, daž­niau­siai so­cia­li­nių pa­šal­pų mo­kė­ji­mo die­no­mis, par­da­vė­joms ar par­duo­tu­vių sa­vi­nin­kams ten­ka su­si­da­riu­sias sko­las „iš­mu­ši­nė­ti“.

Kal­bos apie to­kią kai­mo pre­ky­bą pa­sie­kia po­li­ci­ją, Sa­vi­val­dy­bę, ki­tas tar­ny­bas.

Vie­tos gy­ven­to­jų nuo­mo­nė šiuo klau­si­mu skir­tin­ga. Vie­ni tei­gia, kad, be pre­ky­bos į sko­lą, kai­mo par­duo­tu­vės tu­rė­tų už­si­da­ry­ti, ka­dan­gi skur­džiai gy­ve­nan­tiems kai­mo žmo­nėms ne­pa­kan­ka pa­ja­mų iš­gy­ven­ti nuo al­gos iki al­gos ar­ba nuo pa­šal­pos iki pa­šal­pos ir jie ne­tu­ri ki­tos išei­ties – tik sko­lin­tis.

Esą to­dėl ne­rei­kė­tų prie sie­nos kal­ti to­kių par­duo­tu­vių. Net ir ta­da, jei jos į sko­lą, ar­ba kaip dau­ge­lis va­di­na „ant bar­go“, par­da­vi­nė­ja ir al­ko­ho­lio.

Ki­ti sa­ko, jog taip kre­di­tuo­ti gy­ven­to­jus par­duo­tu­vės ga­lė­tų, ta­čiau į sko­lą tu­rė­tų bū­ti duo­da­ma tik mais­to ir ki­tų bū­ti­niau­sių pre­kių.

Pa­si­do­mė­ti rea­lia si­tua­ci­ja kai­me į pre­ven­ci­nį rei­dą vy­ko Rad­vi­liš­kio ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to, Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos, Rad­vi­liš­kio vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos bei ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai.

Kiek­vie­nas iš jų do­mė­jo­si, kaip pri­si­lai­ko­ma tei­sės ak­tų at­ski­ro­se sri­ty­se: ar yra pre­ky­bai rei­ka­lin­gos li­cen­ci­jos, ki­ti do­ku­men­tai, ar ne­pre­kiau­ja­ma pre­kė­mis su pasibaigusiais ga­lio­ji­mo ter­mi­nais ir ki­ta.

Po­li­ci­jos at­sto­vė bend­ra­vo su vie­ti­niais gy­ven­to­jais ir jų tei­ra­vo­si, ar sau­gu kai­me, ar nė­ra ag­re­sy­viai be­siel­gian­čių žmo­nių, ar daug yra tau­re­lės mė­gė­jų.

Sko­li­nin­kai – juo­da­ja­me są­ra­še

Ne­di­de­lė­je Bei­no­ra­vos kai­mo par­duo­tu­vė­je, pri­klau­san­čio­je Rū­tos Je­lins­kie­nės in­di­vi­dua­liai įmo­nei, su­kio­ja­si du nuo­la­ti­niai klien­tai.

Pa­kal­bin­ti vie­tos gy­ven­to­jai pri­pa­ži­no: taip, kai ką jie per­ka į sko­lą, esą ki­taip neiš­si­vers­tų. Sa­kė ap­si­per­kan­tys daž­niau­siai tik šio­je par­duo­tu­vė­je, nors ir ne­pri­si­pa­ži­no, kad bū­tent dėl to, jog čia ga­li­ma ap­si­pre­kin­ti į sko­lą.

„Kai­me žmo­nės ne­beau­gi­na nei viš­tų, nei kiau­lių. Tvar­tai tuš­ti sto­vi – ne­beap­si­mo­ka. Be­veik vis­kas per­ka­ma par­duo­tu­vė­je. Taip pat, kaip ir mies­te. Tik pi­ni­gų kai­mie­čiai tu­ri daug ma­žiau. To­dėl kar­tais ir pri­rei­kia pa­si­sko­lin­ti“, – po­strin­ga­vo par­duo­tu­vės vit­ri­nas ap­žiū­ri­nė­jan­tis pu­sam­žis vy­ras.

Kad ne­ma­žai bei­no­ra­viš­kių ap­si­per­ka gau­da­mi pre­kių į sko­lą, pri­pa­ži­no ir par­da­vė­ja, pa­ro­džiu­si už­ves­tą sko­lų są­siu­vi­nį. Ja­me – il­giau­sias są­ra­šas pa­var­džių ir su­pliu­suo­tų skai­čių. Prie vie­nų pa­var­džių – ke­li eu­rai, o prie ki­tų – ir de­šim­tys.

„Ne, al­ko­ho­lio į sko­lą ne­par­duo­da­me. Ant­raip čia kas­dien ei­lės pir­kė­jų ri­kiuo­tų­si, neat­si­gin­tu­me. Pra­šy­ti pra­šo, bet ne­gau­na“, – gi­na­si par­da­vė­ja.

Ta­čiau, pa­var­čius sko­lų są­siu­vi­nio la­pus, to ne­ga­lė­tum taip drą­siai teig­ti, ka­dan­gi są­siu­vi­ny­je ra­šo­mos tik sko­lų su­mos, bet ne pre­kių pa­va­di­ni­mai. Grą­ži­nai sko­lą – ta­vo pa­var­dė iš są­ra­šo bus iš­brauk­ta.

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tės pa­si­rink­ti­nai pa­ly­gi­no kai ku­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų do­ku­men­tus su jų li­ku­čiais. Paaiš­kė­jo – ke­lio­li­ka vie­ne­tų al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų bu­te­lių yra be pre­ky­bos bei san­dė­lia­vi­mo vie­to­je įsi­gi­ji­mą ar ga­be­ni­mą bei al­ko­ho­lio pro­duk­tų ati­tik­tį pa­tvir­ti­nan­čių do­ku­men­tų.

Il­ga­pirš­čiai – sa­vi­tar­nos sky­riu­je

Ki­tos Bei­no­ra­vo­je vei­kian­čios par­duo­tu­vės, pri­klau­san­čios koo­pe­ra­ti­nei bend­ro­vei „Rad­vi­liš­kio pre­ky­ba“, par­da­vė­ja Ge­ma Šla­mai­tė lyg kir­viu nu­ker­ta – į sko­lą ji jo­kių pre­kių ne­par­duo­dan­ti.

Anot par­da­vė­jos, tai net ne­bū­tų įma­no­ma, ka­dan­gi kiek­vie­na pre­kė čia yra ske­nuo­ja­ma pa­gal brūkš­ni­nį ko­dą.

Šio­je par­duo­tu­vė­je ne­par­duo­da­mos ir pre­kės pa­gal ta­lo­nus. Pre­kių asor­ti­men­tas čia at­ro­do gau­ses­nis, pre­ky­bos sa­lė – di­des­nė, su­re­mon­tuo­ta, ta­čiau par­da­vė­ja pri­pa­žįs­ta, kad kai ku­rie klien­tai ren­ka­si pri­va­čią par­duo­tu­vę.

Par­da­vė­ja nu­mo­ja ran­ka – te­gul. Ge­riau ji vie­ną ki­tą pir­kė­ją pra­ras, bet su sko­li­nin­kais ne­si­tą­sys.

Var­dy­da­ma pro­ble­mas, G. Šla­mai­tė pa­mi­ni vie­ti­nius il­ga­pirš­čius. Anot jos, va­gys­čių par­duo­tu­vė­je pa­si­tai­ko – pa­ti ne vie­ną yra nu­tvė­ru­si už ran­kos, bet po­li­ci­jos ne­kvie­tu­si. Va­gia dau­giau­sia alų. Ne­se­niai vi­są blo­ką mė­gi­no iš­neš­ti.

Jei per in­ven­to­ri­za­ci­ją ko trūks­ta, tai tik sa­vi­tar­nos pre­kių. Užei­na ir ag­re­sy­viai nu­si­tei­ku­sių gir­tų pi­lie­čių.

„Ge­rai, kai kai­me ga­li rink­tis“

Si­dab­ra­vo cent­re esan­čią UAB „Sau­lės ko­me­ta“ par­duo­tu­vę pa­tik­ri­ni­mo me­tu „ata­ka­vo“ per il­gą­ją per­trau­ką iš mo­kyk­los at­bė­gę moks­lei­viai. Par­duo­tu­vė jiems čia pat, vos per­bė­gus per ke­lią. Vai­kai pir­ko ban­de­lių, traš­ku­čių, at­si­ger­ti. Vie­ni sa­kė, jog mo­kyk­lo­je jau pa­val­gė, ki­ti tei­gė pa­val­gy­ti nu­si­per­kan­tys par­duo­tu­vė­je.

Vy­res­nio am­žiaus si­dab­ra­viš­kis džiau­gė­si, kad Si­dab­ra­ve yra ne tik ši par­duo­tu­vė, tad jis ga­li pa­si­rink­ti, ką ku­rio­je pirk­ti. Esą ir pre­kių jo­se yra skir­tin­gų, ir kai­nos ne­bū­na vie­no­dos.

Par­duo­tu­vė­je ne­trūks­ta ir al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Par­da­vė­jos tei­gi­mu, pre­kių į sko­lą, o ypač al­ko­ho­lio, ji nie­kam ne­duo­da.

Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tės iš­siaiš­ki­no, jog ir šio­je par­duo­tu­vė­je ke­lio­li­ka bu­te­lių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų – be rei­kia­mų do­ku­men­tų.

Abie­jų pa­žei­di­mus pa­da­riu­sių par­duo­tu­vių at­sa­kin­giems as­me­nims su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lai. Jie per­duo­ti nag­ri­nė­ti teis­mui.

Iš­vy­do rea­lią si­tua­ci­ją

Sa­vi­val­dy­bės Tur­to ir vie­ti­nio ūkio sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Va­le­ri­ja Znu­tie­nė sa­ko, kad to­kie rei­dai – ge­ra pro­ga su­si­pa­žin­ti su rea­lia si­tua­ci­ja kai­me, pa­tik­rin­ti, ku­rie vers­lo ob­jek­tai vei­kia, o ku­rie eg­zis­tuo­ja tik po­pie­riu­je. Pa­na­šius rei­dus ke­ti­na­ma reng­ti ir to­liau.

Rad­vi­liš­kio vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės-mais­to pro­duk­tų ins­pek­to­rės Da­nu­tės Ma­ti­jo­šai­tie­nės tei­gi­mu, kai­mo par­duo­tu­vės da­bar jau ge­ro­kai pa­si­kei­tu­sios, pa­ly­gin­ti su tuo, kas bu­vo, tar­kim, prieš pen­ke­rius me­tus.

„Stip­riai pa­ženg­ta į prie­kį, kal­bant apie pre­kių tin­ka­mu­mo var­to­ti ter­mi­nus, lai­ky­mo są­ly­gas. Sa­vi­nin­kai la­biau žiū­ri, kiek ir ko už­si­sa­ky­ti. Pag­rin­di­nė pre­kė kai­mo par­duo­tu­vė­je – pi­gus, tu­rin­tis daug laips­nių alus, sid­ras. Šios pre­kės neuž­si­gu­li, to­dėl ir pra­dels­tų ter­mi­nų be­veik ne­bū­na. Mais­to pre­kių asor­ti­men­tas čia nė­ra pla­tus, mė­sos ga­mi­niai – dau­giau že­mes­nės rū­šies, nors kai­nos, pa­ly­gin­ti su mies­tu, nė­ra mažos“, – si­tua­ci­ją kai­mo par­duo­tu­vė­se ver­ti­no D. Ma­ti­jo­šai­tie­nė.

Al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų pre­ky­ba į sko­lą su­da­ro są­ly­gas al­ko­ho­liu ap­si­rū­pin­ti net ir ta­da, kai ne­tu­ri pi­ni­gų, ir tai dar la­biau murk­do žmo­nes į al­ko­ho­liz­mo bei skur­do liū­ną. Po ap­si­lan­ky­mo kai­mo par­duo­tu­vė­se ki­lo „re­vo­liu­ci­nė“ min­tis: gal­būt da­bar, kai kal­ba­ma apie al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų par­da­vi­mo lai­ko trum­pi­ni­mą, kai šių gė­ri­mų ne­be­li­ko de­ga­li­nė­se, rei­kė­tų tei­sės ak­tais iš­gy­ven­din­ti ir al­ko­ho­lio par­da­vi­mą „ant bar­go“?

Au­to­rės nuo­tr.

REI­DAS: Skir­tin­gų sri­čių spe­cia­lis­tai do­mė­jo­si, ar kai­mo par­duo­tu­vė­se ne­pa­žei­džia­mi tei­sės ak­tai.

SAU­GU­MAS: Rad­vi­liš­kio ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nė Li­na Lau­ža­die­nė (de­ši­nė­je) vie­tos gy­ven­to­jų tei­ra­vo­si, ar jiems sau­gu jų kai­me.

VA­GYS­TĖS: Koo­pe­ra­ti­nės bend­ro­vės „Rad­vi­liš­kio pre­ky­ba“ par­da­vė­ja Ge­ma Šla­mai­tė (kai­rė­je): „Dau­giau­sia kė­si­na­si į pre­kes sa­vi­tar­nos sky­riu­je. Ne­se­niai vi­są blo­ką alaus mė­gi­no iš­si­neš­ti.“

PREKĖS: Vie­na pa­grin­di­nių pre­kių kai­mo par­duo­tu­vė­je – al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai.

PAR­DUO­TU­VĖ: Kai­mo par­duo­tu­vės – iš­si­gel­bė­ji­mas no­rin­tiems pa­val­gy­ti ar iš­ger­ti vie­tos gy­ven­to­jams.