Naujausios
Kaimą skaldo nesantaika
„Šiaulių krašto“ redakciją pasiekė “Kirnaičių senbuviais“ (Kirnaičiai — kaimas Joniškio rajone — aut. past.) pasivadinusių žmonių skundas, kad vietos bendruomenės pirmininkas kaime išpjovęs didžiulius gražius medžius, iš projekto lėšų nupirkęs nereikalingos muzikos aparatūros ir kitų daiktų, kuriuos laiko savo namuose. Pirmininkas kaltinimus vadina laužtais iš piršto.
Lietuvos kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė mano, kad nesantaikos kibirkštis, įsižiebiančias ne vienoje bendruomenėje, sėja pavydas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Anoniminiai kaltinimai
Kirnaičių kaimo senbuviais pasivadinę žmonės redakcijai atsiuntė laišką, apgailestaudami, kad vietos bendruomenės pirmininko Kęstučio Laduko iniciatyva iškirsti „didžiuliai, gražūs pakelės medžiai“.
„Vasarą jis giminėms ir sau bendruomenės traktoriuku pjauna žolę. Pernai pirkta muzikos aparatūra kaži kur dūla. Gal namų baliams ją naudoja? O kur plastikiniai tualetai, dujinė viryklė?“ — laiške užduodami klausimai.
Laiško autorius piktina, kad pirmininkas bendruomenių festivalio prizams išleidęs 4000 litų, bet sporto rungčių nugalėtojams tekę tik kuklių suvenyrų.
Abejojama, ar reikalinga bendruomenė, kuri, esą, rūpinasi savais, o kaimas jai nesvarbus.
Medžiai buvo pavojingi
Važiuojame į Kirnaičių kaimą. Pagrindinės gatvės pakelėje prieš akis ima boluoti neseniai pjautų medžių kelmai. Visų nesuskaičiuojame.
Bendruomenės vadovas Kęstutis Ladukas ant stalo paguldo rajono Aplinkos apsaugos agentūros ir Kraštotvarkos bei architektūros skyriaus specialistų leidimą nupjauti 18 tuopų. Šie medžiai nėra vertingi, keli jų per vėtras jau buvo lūžę, pridarė nuostolių.
Tai vėliau patvirtino Kepalių seniūnas Eugenijus Karklius, pasakojęs, kad nuo vėjų ant laidų užgriuvusios tuopos kaimo dalį buvo palikusios be elektros keletą dienų.
Medieną bendruomenė atidavė vietos mokyklai. „Nežinau, ar bendruomenė gali kam nors kenkti,— kraipo galvą seniūnas. — Jie žada pasodinti naujų, gerų medžių.“
Daiktus reikia saugoti
Priekaištus ir kaltinimus bendruomenės pirmininkas Kęstutis Ladukas vadina perkūnu iš giedro dangaus.
„Penkerius metus vadovauju bendruomenei. Sprendimus priima taryba, ne aš vienas, — “Šiaulių kraštui“ paskutinio susirinkimo dalyvių sąrašą rodė K. Ladukas. — Dėl pirktų daiktų: apskaita vedama, yra inventorizavimo komisija.“
88 narius turinčios kaimo organizacijos vadovas sakė, kad pirkiniai laikomi jo namuose, nes bendruomenė patalpų neturi, o kažkur saugoti juos reikia.
„Muzikos aparatūros net norėdamas namuose negalėčiau naudoti, per didelis galingumas, ji skirta lauko renginiams. Viryklės bendruomenė niekada nepirko, ją seniūnijai atvežė Raudonojo Kryžiaus draugija, — pasakojo K. Ladukas. — Laiške minimi pinigai skirti ne tik sportininkų prizams, bet visiems svečiams, 19 bendruomenių, iš jų pirkti futbolo, tinklinio tinklai, taurės.“
Pasinaudojo traktoriuku
Bendruomenės pirmininkas pripažino vienintelį kaltinimą — traktoriuku pjovęs žolę namuose, tačiau, jo teigimu, kodėl niekas nematė, kaip šienaudavo stadione savo ūkio technika, kol traktoriuko neturėta. Ne tik pjaudavo žolę, bet ir kurą pildavo.
Dabar kaime prižiūrėtas stadionas, jaunimas turi galimybę susiburti, atsirado futbolo komanda.
Visam kaimui, ne tik bendruomenei, skirti šarvojimo salės reikmenys: stelažai, užuolaidos, žvakidės.
Sovietinis mentalitetas
Nesantaikos kibirkštėlės pasigirsta tai viename, tai kitame kaime. Žmonės mano, kad bendruomenės, jų pirmininkai kažkuo pasinaudoja, kažko nepastebi, neduoda.
„Šiaulių kraštas“ pakalbino Kaune įsikūrusios Lietuvos kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkę Guodą Burokienę, ką ji mano apie trintį tarp žmonių, apie priekaištus bendruomenėms.
— Kodėl kaimuose kyla nesantaika?
— Tenka išgirsti apie panašias į papasakotą situacijas. Skųsti yra taip lietuviška, įprasta. Manau, kad daugeliu atvejų pagrindas — paprastas pavydas, nepasitenkinimas, kad kažkas kitas veiklus, kažką daro, judina kaimą. Mumyse dar labai gajus sovietinis mentalitetas. Galiu beveik garantuoti, kad tokius laiškus rašo ne 20-mečiai, o kur kas vyresni žmonės, atėję iš anos santvarkos.
— Esame pokomunistinė šalis. Ar norite pasakyti, kad kitur tokių dalykų nepasitaiko?
— Su bendruomenėmis dirbu vienuoliktus metus, teko daug kur lankytis, domėtis. Švedijoje, Suomijoje, kitose Šiaurės ir Europos Sąjungos šalyse bendruomeniniai judėjimai gyvuoja 30— 40 metų. Ten žmonės jaučia atsakomybę, pareigą ir garbę įsijungti į visiems naudingą veiklą. Beveik visi kaimų gyventojai yra bendruomenių nariai. Kai patys dirba, nėra dėl ko pykti.
Vokietijoje bendruomenės pirmininku paprastai išrenkamas garbingiausias kaimo žmogus, dažniau — pensininkas, turintis daugiau laisvo laiko, kiti padeda dirbti, savanoriškai aukoja, renka pinigus, ne tik laukia, ką gaus ar gyvena iš projektų lėšų.
„Pakelkite šapą nuo žemės“
— Kaip vertinate tendenciją, kai kaimuose dėl nesutarimų atsiranda po antrą bendruomenę?
— Įstatymu neuždrausta burtis kad ir į dešimt organizacijų. Iš praktikos galiu pasakyti, kad dažniausiai kažkuri iš dviejų vieno kaimo bendruomenių nunyksta. Todėl, kad visi negali būti vienodai veiklūs, vienodai daug pritraukti žmonių, laimėti projektų. Tačiau konkurencija naudinga, jei nevirsta priešiškumu.
— Kam bendruomenės yra pavaldžios? Ką daryti tiems, kurių, žiūrint iš šalies, netenkina organizacijos veikla?
— Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga nėra valdanti institucija, tai — skėtinė organizacija, jungianti bendruomenes. Bendruomenės neturi viršesnės instancijos, jos yra pačių žmonių iniciatyva suburtos grupės. Organizacijos nariams ir atsiskaitoma per susirinkimus. Žmonės patys išsirenka ar nuverčia lyderius.
Kaip ir kitos organizacijos, kaimų bendruomenės, gaunančios lėšų pagal projektus, atsiskaito Nacionalinei mokėjimų agentūrai, jas gali tikrinti Mokesčių inspekcija, „Sodra“, prašyti paaiškinimų rėmėjai.
Žmones, kurie mato, ką norėtų pakeisti, kurių netenkina veikla, raginčiau įstoti į bendruomenę, kad pamatytų darbą iš vidaus, o ne iš šalies. Darbas nėra lengvas, už jį nemokama alga. Sakau: patys pakelkite šapą nuo žemės.
Autorės nuotr.
TUOPOS: Tuopas prie pagrindinio kelio nuspręsta išpjauti, nes kartą per vėtrą lūžusios šakos nutraukė laidus ir paliko dalį kaimo be elektros keletą dienų.
LEIDIMAS: Bendruomenės vadovas pateikė rajono Aplinkos apsaugos agentūros ir Kraštotvarkos bei architektūros skyriaus leidimą nupjauti 18 tuopų.
NUOMONĖ: Kepalių seniūnas Eugenijus Karklius mano, kad bendruomenė rūpinasi Kirnaičių kaimu: supirko reikmenis šarvojimo salei, organizuoja šventes, tvarko aplinką.
Antano ADOMAIČIO nuotr.
SAUGOJIMAS: 88 narius turinčios kaimo organizacijos vadovas Kęstutis Ladukas sakė, kad biotualetai, traktoriukas žolei pjauti, muzikos aparatūra laikomi jo namuose, nes bendruomenė patalpų neturi, o kažkur saugoti juos reikia.