Kai kurias daržoves reikia genėti

Felikso Grunskio nuotr.
Kad užaugtų vaisiai, jos žiedus turi aplankyti vabzdžiai

Daugelis daržininkų turi silpnybę ar net ydą – pasėja ar susodina daržoves per tankiai. Kai augalai paauga, retina. Tačiau ir po retinimo palankią vasarą daržovės vis tiek viena ant kitos lipa. Tada jau gaila rauti. Sakome: užteks visiems vietos po saule. Ir piktžolėms vietos neliks, mažiau reikės ravėti. Tačiau gera širdis – ne visada gera išeitis. Mat per tankiai auginant, ligos ir kitos bėdos mūsų augalus aplanko. Rimti daržininkai pataria: per tankiai susodintus ar suvešėjusius augalus reikia genėti.

Tam, kad patisonai, cukinijos, aguročiai augtų sveikesni, duotų didesnį derlių, būtina pašalinti dalį lapų. Mat dažnai antroje vasaros pusėje dėl drėgmės ima pūti kai kurių cukinijų, aguročių užuomazgos. Mat tankiai sužėlę lapai užtemdo žiedus ir vaisių užuomazgas. Tada augalai kone visas jėga atiduoda lapams. Jauni vaisiai negauna saulės, gryno oro. Nevėdinami – šunta. Tokių bėdos galima išvengti. Pavyzdžiui, vešlių cukinijų 3-4 lapus, kuo arčiau šaknų galima nujauti. Reikia pjauti saulėtą dieną, kad saulė užgydytų žaizdas. Galima pjūvio vietas dezinfekuoti silpnu kalio permanganato ar briliantinės žalumos tirpalu. Nupjovus lapus, augalų žiedai būna lengviau pastebimi bitutėms ir kitiems vabzdžiams apdulkintojams. Ir kitas moliūgines daržoves galima panašiai apgenėti.

Moliūginių augalų lapus gali pažeisti tikroji miltligė, virusinės ligos. Pažeistus lapus reikia nuskinti, deginti. Galima augalus gelbėti fungicidais, bet geriausia apsieiti be chemijos.

Žalos darže gali padaryti ir amarai. Jie dažniausiai gyvena kolonijomis apatinėje lapų pusėje. Amarai siurbia augalų sultis, augalus kankina. Pastebėjus šių kenkėjų, augalus reikia nupurkšti žaliuoju muilu.

Grįžtant prie augalų genėjimo, galima genėti ne tik cukinijas, moliūgus. Pažįstama daržininkė Janina prieš keliolika metų yra pasakojusi, jog ji pomidorus augina be lapų. Kai ant augalų užsimezga ir gerokai paauga pomidorų vaisiai, daržininkė nuskabo visus augalo lapus. Palieka žaliuoti tik pomidorų kekės. Pomidorų neriša, po jais pakloja šiaudų ir ant jų vaisiai gražiai bei saugiai sunoksta. Augalų ligos nepuola, nes dažniausiai visokie kenkėjai ir ligų sukėlėjai puola augalų lapus. Tikrai: kai pomidorai be lapų, nėra kaip užsikabinti.

Ponia Janina apie taip auginamus pomidorus pasakojo, kai pomidorų veislių šalyje buvo mažai. Dabar turime didžiulę pomidorų veislių įvairovę. Yra aukštaūgių, žemaūgių. Lauko ir šiltnamio. Vienus reikia nuolat genėti. Kiti auga ir dera be nuolatinės priežiūros. Yra pomidorų, užauginančių įvairių skonių ir spalvų vaisius. Tik augink, ir džiaukis.