Naujausios
„Juk aš ten dalyvauju“
Antanas Sasnauskis, buvęs kuršėnietis, šiuo metu gyvenantis Kretingoje, į „Šiaulių krašto“ redakciją užsuko nešinas užrašais apie Sausio 13-osios įvykius. 77-erių vyriškis į keletą puslapių surašė prisiminimus iš 1991-ųjų.
Tądien, eidamas Kuršėnuose pro Vykdomąjį komitetą, jis pamatė autobusus ir būrius žmonių, laukiančių važiuoti į Vilnių. Parbėgęs namo, paragino žmoną rengtis ir važiuoti kartu prie Seimo.
„Sūnus buvo mokykloje, dukra mokėsi Klaipėdoje. Parašėme sūnui raštelį“, – pasakoja Antanas Sasnauskis. Prisijungė ir pusbrolis.
„Važiuojant ties Ariogala, išgirdome kreipimąsi per radiją: kadangi prie Seimo yra užtektinai žmonių, o prie Televizijos bokšto mažokai, kas važiuojate nuo Klaipėdos, sukite prie bokšto. Sutarėme, kad važiuojame prie bokšto“, – prisiminimuose rašo buvęs kuršėnietis.
Prie laužų šildėsi žmonės, artėjo dvylikta valanda nakties.
„Prie bokšto pradėjo plūsti žmonės. Megafonais pranešė, kad pajudėjo tankai iš kareivinių miestelio link televizijos. Po pusvalandžio išgirdome šūvius. Jie tuomet šturmavo Radijo ir televizijos pastatą. Girdėjome kalbant, kad galbūt jie mus gąsdina“, – pasakoja A. Sasnauskis.
„Aš, žmona Kazimiera, pusbrolis Stanislovas atsistojome susikibę. Mes stovėjome antroje eilėje, o už mūsų – dar trys eilės. Pradėjo važiuoti tankai ir stotis į eilę už tvoros. Tvora aukšta, apie keturis metrus, masyvi. Nejaugi laužys tokius sutvirtinimus? Sulig ta mintimi, komanda ir – metalinę tvorą paklojo po tankų vikšrais“, – įvykių eigą aprašo A. Sasnauskis.
Tankai sustojo apie 10 metrų nuo žmonių. Tankų vamzdžiai buvo atsukti į gynėjus.
„Įvažiavo kareivių mašina, pasipylė kareiviai su šalmais ir atstatytais automatais. Didžiųjų tankų buvo penki ar šeši, vienas mažiukas, kurio vamzdis žiūrėjo tiesiai į mane. Su baime laukėme, kas bus, – prisimena Sausio 13-osios įvykių dalyvis. – Per megafoną pasakė trauktis nuo bokšto, nes jis bus imamas. Visi šaukėme, kad Lietuva bus laisva! Kareiviai pradėjo šaudyti į Televizijos bokšto langus, pasipylė stiklo šukės. Mums parodė, kad šoviniai yra tikrai koviniai.
Po to pasigirdo visų tankų šūviai. Pradėjo mėtyti į žmones rūkstančias „šaškes“. Tas tankas, kurio vamzdis žiūrėjo į mane, pradėjo artėti į mus. Kažkas pasakė: giedame „Marija, Marija“. Visi pradėjome giedoti, o šalia žmonės skandavo „Lietuva bus laisva!“ Pagalvojau, Dieve, nejaugi jis važiuos į mus? Pajutau, kad mano kojos kelio girnelė pradėjo drebėti, tokiu atstumu tankas priartėjęs sustojo. Pasuko į kairę, pavažiavęs apie tris metrus, atsistatė ir nesustodamas pertraukė žmonių grandinę. Pasigirdo baisus šauksmas ir riksmai. Mes visi suvirtome vieni ant kitų, kaip papuolė. Aš bandžiau atsistoti, po kojomis sprogo, ugnies kamuolys apakino ir parvertė ant žemės. Antrą kartą stojausi, ir vėl sprogimas. Kai atsistojau, prasižiūrėjau, kad aš toje vietoje likau vienas. Šalia – medelis, o prie jo prikritusių kepurių, kaip rudeninių lapų.“
A. Sasnauskis ėjo ieškoti artimųjų. Niekur nerado. „Galvojau, gal ir jie yra tarp tų, kuriuos neša“, – prisiminė vyras, vėliau artimuosius suradęs sveikus ir gyvus.
Tą naktį jie dar autobusu važiavo prie Seimo.
„Išaušus ėmė gausiai rinktis žmonės, – prisimena A. Sasnauskis. – Pradėjo nešti armatūrą, daryti užtvaras tarp Seimo gynėjų ir „jėdinstvenininkų“. Greitai prisipildė pilna aikštė. Pro langą Vytautas Landsbergis pasakė apie visą situaciją. Paskui buvo laikomos šv. mišios.“
Vyras pasakoja, kad vaikai labai jaudinosi, nes nežinojo, ar tėvai gyvi. Susiskambino antrą dieną. Kai grįžę pasakojo kitiems apie savo išgyvenimus, sulaukė reakcijų: ko ten važiavote, galėjote žūti.
„Gal ir tiesa, bet tada mes taip negalvojome, – sako A. Sasnauskis. – Kasmet, kai sausio 13-ąją rodydavo dokumentinius kadrus, ašaros riedėdavo – juk aš ten dalyvauju. Taip, Lietuva laisva, apginta žmonių gyvybės kaina.“
Redakcijos nuotr.
GYNĖJAS: Antanas Sasnauskis yra Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos narys. Paklaustas, ar jo ir bendražygių gyvi prisiminimai šiandien domina mokyklas, universitetus, jis tik nusišypso: „Kuršėnuose į viešus renginius pakviesdavo“.