Naujausios
Jubiliejiniams metams renkamos idėjos
Šiauliams šie metai jubiliejiniai – minimos 780 metų miesto įkūrimo ir Saulės mūšio sukaktys. Savivaldybei kultūros žmonės jau yra pateikę ne vieną idėją.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Idėjos
„Renkame bendruomenės pasiūlymus dėl Šiaulių 780-mečio paminėjimo, „Šiaulių dienų“ šventės ir Saulės mūšio įprasminimo“, – sakė „Šiaulių kraštui“ miesto vicemeras Stasys Tumėnas.
Sausio pabaigoje ketinama susidėlioti svarbiausius programos akcentus. Siūlomi ir jubiliejinių metų šūkiai. Pavyzdžiui: „Šiaulių žemėje geriausia“, „Kuriantys Šiauliai“, „Neatrasti Šiauliai“.
Kultūros bendruomenė teikia projektų idėjas. Tarp jų – rengti istorinę mokslinę konferenciją, sukviesti pasaulio šiauliečių suvažiavimą, rengti dailininkų plenerą, ekslibrisų konkursą Saulės mūšio tema, identifikuoti istorinius medžius, sodintus įžymių šiauliečių.
Siūloma parengti Šiaulių istorinės, kultūrinės atminties žemėlapį.
Atminties žemėlapio idėjos autorius – Šiaulių universiteto Istorijos katedros docentas Simonas Strelcovas, Humanitarinių tyrimų centro vadovas.
„Šiaulių kraštui“ jis sakė, jog žemėlapio vizija – identifikuoti istorines kultūrines vietas, objektus, ženklus, reliktus. Sukurti jų katalogą. Surinktą medžiagą talpinti internete, sukūrus prieigą, per mobiliąją aplikaciją ji būtų pasiekiama mobiliaisiais telefonais.
„Bet svarbiausia – įtraukti pačius žmones į miesto ir krašto vietų, objektų istorinimo procesą, – pabrėžė istorikas. – Gyvename miesto erdvėje, bet nežinome, kodėl viena ar kita gatvė taip pavadinta, kokios įžymios asmenybės kokiame name gyveno, kokios vietos su kokiais įvykiais susijusios. Žmonės pasidalytų atmintimi.“
Projektą įgyvendintų ŠU Humanitarinių tyrimų centras. Dėl finansavimo paraiškos pateiktos ir Šiaulių miesto, ir Šiaulių rajono savivaldybėms. Būtų ieškoma ir šalies Kultūros tarybos paramos.
Atsigręžta į vitražą
Rašėme, kad Joniškio rajone Saulės mūšio memorialo pabaigtuvių nematyti. Kaip bus Šiauliuose su mūšio įprasminimo ženklais?
Šiauliuose Saulės mūšis įprasmintas Saulės laikrodžio aikštėje. Ji įrengta prieš 30 metų, minint Šiaulių 750-metį.
Vicemeras S. Tumėnas sako, jog architektai ir kiti kultūros žmonės ragina Savivaldybę sutvarkyti aikštę. Bet jubiliejui aikštės renovuoti nepavyks.
Laukiamia URBAN programos pinigų. Per šiuos metus būtų rengiami tik aikštės renovacijos investicinis projektas ir techninis projektais.
Kitas istorinės pergalės atminties ženklas Šiauliuose – Kazimiero Morkūno vitražas „Saulės mūšis“, puošiantis „Saulės“ koncertų salės fojė. Iškelta idėja apšviesti vitražą iš vidaus, ir iš išorės. Skaičiuojama, jog tai kainuotų apie 8 tūkstančius eurų.
Startas – kovo mėnesį
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė teigia, jog „Saulės mūšio“ vitražo įžiebimu planuojama kovo mėnesį pradėti jubiliejinių metų renginius.
Iki kovo jubiliejinių renginių programa jau turi būti patvirtinta.
„Bendras kultūros programos (kartu su jubiliejiniais renginiais ir projektais) poreikis yra 500 tūkstančių eurų, bet planuojama skirti tik 300 tūkstančių eurų“, – sakė D. Kinčinaitienė.
Vedėjos teigimu, projektai gali būti finansuojami net tik iš Savivaldybės biudžeto. Kultūros ministerija yra paskelbusi šaukimą teikti projektus, susijusius su Saulės mūšio įprasminimu.
Savivaldybė paraiškų priėmimą baigia pirmadienį, o Kultūros ministerijai jas galima teikti iki sausio 28 dienos.
Valstybės šimtmetis – ne už kalnų
Valstybės šimtmečio minėjimui taip pat pradėta rengtis.
Lieporių parko take yra nuspręsta įrengti Signatarų alėją. Ji bus skirta su Šiauliais susijusių Vasario 16-osios akto ir Kovo 11-osios akto signatarų atminimui įamžinti.
„Pirmus žingsnius padarytume jau šiemet, – sako S. Tumėnas. – Lėšos numatomos informaciniam stendui ties įėjimu į alėją statyti ir įrengti atminimo lentą Romualdui Ozolui, Kovo 11-osios akto signatarui.“
Iki 2018 metų alėjoje planuojama įamžinti ir Vasario 16-osios akto signatarų atminimą. Iš dvidešimties signatarų, 1918 metais pasirašiusių Nepriklausomybės aktą, keturi yra Šiaulių berniukų gimnazijos auklėtiniai – Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis.
„Manau, kad jų atminimą turėtume monumentaliau įprasminti“, – teigia S. Tumėnas, keldamas paminklo statybos idėją.
Svarsto, jog realu būtų ją įgyvendinti su valstybės parama, jeigu Kultūros ministerija pritartų ir įtrauktų paminklo statybą į Valstybės 100-mečio minėjimo programą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
INICIATYVA: Šiaulių universiteto Istorijos katedros docentas Simonas Strelcovas inicijuoja projektą Šiaulių kultūrinės istorinės atminties žemėlapiui sukurti.
TERMINAI: Stasys Tumėnas, Šiaulių miesto vicemeras: „Idėjų lietus, kaip įprasminti jubiliejinius metus, lyja, o ką pajėgsime įgyvendinti, paaiškės, kai vasarį patvirtinsime biudžetą.“