Naujausios
1950 metais iš Lietuvos buvo ištremta tūkstančiai žmonių. Daugiausia – į Altajaus, Chabarovsko kraštus. Prisimenant to meto įvykius, rajone organizuoti renginiai, o vienas iš jo – prie buvusios geležinkelio stoties, nes, kaip sakė organizatoriai, susitikimo vietos pakeisti negalima. Pamaldas už gyvus ir mirusius tremtinius, už tėvynę aukojo Biržų Šv. Jono krikštytojo parapijos klebonas Jonas Morkvėnas ir Evangelikų reformatų Biržų parapijos klebonas Rimas Mikalauskas. Renginio akcentas – Lietuvos šaulių sąjungos 501 kuopos, kuriai vadovauja Vidutis Šeškas, šauliai. Daugiau kaip trys dešimtys jaunųjų patriotų žygiavo, ant geležinkelio bėgių degė simbolines žvakutes, atliko kitas šventės metu patikėtas pareigas ir netgi visus vaišino kareiviška koše. „Jeigu norime išsaugoti patriotiškumą ir gyvybingą organizaciją, reikia daug dirbti. Mūsų jaunieji šauliai yra labai atsakingi, istorija besidomintys jaunuoliai, kuriais galima pasitikėti“,- kalbėjo V.Šeškas. Jis pasidžiaugė, kad tapę pilnamečiais, jaunieji šauliai nepamiršta savo vado, taip pat jiems svarbi tarnyba Lietuvai, todėl ne retai renkasi pareigūno arba karininko profesiją. Be jaunųjų šaulių sunkiai įsivaizduojami renginiai, žygiai, tradiciniai bėgimai. V.Šeškas pastebi, kad sekdami jaunimo pavyzdžiu, savanoriais šauliais tampa ir jų tėveliai. Jis ir pats, nors anūkui tik treji metukai, pratina mažylį pažinti šaulio savanorio gyvenimą. „Jis dar truputį per mažas, bet po poros metų jau galėčiau jį supažindinti su krašto istorija ir jaunojo šaulio gyvenimu“,- kalbėjo kuopos vadas.
Iškilmingą paminėjimą organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Biržų filialo, Biržų rajono savivaldybės, Biržų krašto muziejaus „Sėla“, taip pat Biržų kultūros centro ir Užušilių kaimo bendruomenės atstovai.
Birželio 14 dieną sukako 80 metų nuo dienos, kada iš sovietų okupuotos Lietuvos šiaurės kryptimi išriedėjo pirmieji ešelonai – beveik 18 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš kurių grįžo tik vos trečdalis. Perpildyti gyvuliniai vagonai, vežantys nekaltus Lietuvos žmones, dar riedėjo 1945-aisiais, 1946-aisiais... iki pat 1952-ųjų rudens. Iš Lietuvos į pačias atšiauriausias didžiulės Sovietų Sąjungos sritis buvo ištremta beveik 130 tūkst. gyventojų, bent trečdalis jų iš amžino įšalo žemės niekada nebesugrįžo.
Tremčių istorija – yra mūsų visų istorija, nes sunku rasti Lietuvoje šeimą, kurią ji būtų aplenkusi.
Jaunieji šauliai aktyviai dalyvavo ir Gataučiuose partizano poeto Mamerto Indriliūno sodyboje vykusiame renginyje „Matyk pasaulį brolio akimis“. „Tai ne pirmas renginys, kuriame dalyvaujame kaip Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos partneriai, bet pirmą kartą šiemet virėme šaulišką košę, kuria vaišinome renginio dalyvius“,- kalbėjo V.Šeškas.
