Naujausios
Istorinė sodyba bus atkurta
Vakar Radviliškyje susirinkę specialistai, ekspertai, istorikai bei piliečių iniciatyvinė grupė pagaliau sukirto rankomis – Stanislovo Sajaus sodyba Balandiškio kaime (Radviliškio rajonas) bus atkurta.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Nacionalinė reikšmė
Radviliškyje tarėsi Valstybinės paveldosaugos komisijos, Kultūros paveldo departamento, Kultūros paveldo centro, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro, rajono Savivaldybės vadovai, nepriklausomi kultūros paveldo objektų ekspertai, istorikai. Pirmiausia apžiūrėjo sodybą ir beveik tris valandas trukusių diskusijų suatrė dėl jos ateities.
Diskusijos pradžioje istorikas Vykintas Vaitkevičius susirinkusiems pateikė argumentų, kodėl S. Sajaus sodyba turėtų būti išsaugota.
„Vienas svariausių – sodyba įtraukta į nacionalinės reikšmės objektų sąrašą, todėl turėtų būti saugoma, o ne griaunama“, – sakė jis.
Pasak istoriko, aiškėja ir daugiau argumentų, kodėl sodyba turėtų išlikti.
„Jau beveik tikrai žinoma, jog šioje sodyboje 1949 metų vasario 10 dieną buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ir tik po kelių dienų suvažiavimo dalyviai persikėlė posėdžiauti į Mėnaičius“, – sakė istorikas V. Vaitkevičius ir pažėrė nemažai argumentų, patvirtinančių šį faktą.
Kalbėdamas apie sodybos vertę istorikas paminėjo ir tai, kad joje veikė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Visuomeninės dalies štabas, buvo įsikūrę laikraščio „Prie rymojančio Rūpintojėlio“ leidykla bei Povilo Lukšio rinktinės štabas.
Istorikas sakė, jog išlikusiame pastate vertingiausia vieta – kamarėlė, kurioje buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, ilgą laiką glaudėsi partizanai, nes bunkeris sodybos teritorijoje buvo iškastas tik 1949-ųjų spalio pradžioje.
Lėšų galima rasti
Kolegą palaikė ir istorikė Aistė Čepulytė: iš penkių kultūros vertybių registre įrašytų namų ir sodybų, Sajų sodyba vienintelė saugoma valstybės.
Istorikams pritarė Klaipėdos kultūros paveldo tarybos prie Kultūros paveldo departamento pirmininkas Dainius Elertas bei istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Vacys Vaivada.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė užsiminė, jog lėšų galima gauti per Kultūros paveldo departamento programas.
Kultūros paveldo komisijos ir Kultūros paveldo departamento atstovai sutiko, kad atstatant sodybą gali būti panaudotos ir išlikusios autentiškos medžiagos.
Siūloma atlikti archeologinius kasinėjimus
Piliečių iniciatyvinės grupės atstovas Salvijus Kulevičius susirinkusiems pristatė sodybos viziją – tai gali būti edukacinis centras.
Diskusijoje buvo paminėta apie būtinybę sodyboje atlikti archeologinius kasinėjimus, nes istorikai užsiminė, jog sodybos teritorijoje gali būti paslėptų dokumentų, partizanų asmeninių daiktų.
Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė sakė, kad rajono Savivaldybė turėtų kreiptis į departamentą dėl projektavimo darbų, dar kartą atlikti tikslius matavimus.
Autoriaus nuotr.
NUOMONĖ: Sajų sodyboje (iš kairės) Lietuvos kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė palaikė nuomonę, kad reikia sodybą atstatyti.
STOGAS: Vienoje namo pusėje stogas beveik visas sugriuvęs į vidų.
VERTYBĖ: Už šios krosnies esančioje kamaraitėje, kuri liko neapgriauta, buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis.
EKSPERTAI: Savo nuomonę apie pastato išsaugojimą, sodybos reikšmę šalies istorijai, atstatymo niuansus išsakė (iš kairės) Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Vacys Vaivada ir Klaipėdos kultūros paveldo tarybos prie Kultūros paveldo departamento pirmininkas Dainius Elertas.