Naujausios
Iš kaimo — į Lietuvos damos rinkimus
Irena Šimkūnienė iš nuošalaus Ramoškių kaimo (Joniškio rajonas) savo 65-mečio proga gavo netikėčiausią dovaną: gyvenimą Taujėnų dvare kartu su kitomis devyniomis šauniausios šalies damos konkurso dalyvėmis, atrinktomis iš 500 pretendenčių.
Šešis vaikus užauginusi moteris pirmą kartą mėgavosi grožio procedūromis, pamatė televizijos virtuvę iš arti ir, pelniusi žiūrovų simpatijas, liko ketvirta po trijų didžiųjų miestų — Vilniaus, Kauno, Klaipėdos — atstovių.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Kvietimo sulaukė tiesiog darže
Irena Šimkūnienė ramiai ravėjo savo dešimties arų daržą, nusidriekusį už dviejų galų toliu apkalto namuko, kai į tarpuvagį įžengė iš televizijos ekrano pažįstamas veidas — Gediminas Jaunius.
„Girdėjau, kad kažkas kieme šūkauja, bet pagalvojau, — pas kaimynę senutę, gyvenančią kitame namo gale, atvažiavo svečių. Nekreipdama dėmesio plušėjau toliau, kol prieš akis išdygo netikėtas svečias su rože rankoje ir žinia, jog esu kviečiama dalyvauti šauniausios damos rinkimuose “Lietuvos perlai“, — pasakoja Irena Šimkūnienė. — Ten pakliūti tikrai nesitikėjau. Man šis gyvenimo įvykis — tarsi stebuklas ir didžiausia dovana.
Ramoškių kaimo gyventoją į konkursą pasiuntė anūkės — Lina ir Laura, be močiutės žinios užpildžiusios anketą. Mergaitės tikėjo, kad jų močiutė pati šauniausia, gražiausia ir apie savo siurprizą prasitarė tik tada, kai užpildyta paraiška jau buvo iškeliavusi.
Ponia Irena sako nustebusi, sunerimusi, bet visai negalvojo, kad pateks tarp 10 „Lietuvos perlų“ šauniausios damos rinkimų dalyvių. Šiame konkurse Joniškio rajono atstovei sekėsi puikiai. Moteris papuolė tarp keturių, daugiausia žiūrovų palankumo sulaukusių pretendenčių ir iškrito prieš paskutinę kovą, palikusi joje didžiųjų miestų — Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos — atstoves.
Viena užaugino 6 vaikus
Irenos Šimkūnienės žodžiai, kad jai konkursas tapo stebuklu, nėra tik graži metafora. 65-erių ramoškietė per gyvenimą patyrė alkoholiko vyro žmonos dalią. Girtas jis neretai ranką pakeldavo ir net sugebėjo pragerti motinystės atostogų pinigus. Irena surinko paskutinius tris rublius, įdavė, kad parneštų duonos. Išėjęs sutuoktinis grįžo po kelių dienų — be duonos ir pinigų. Moteris suvokė, jog privalo kažką keisti. Ne saldesnis buvimas kartu pasitaikė ir su antruoju gyvenimo draugu.
Irena atsisakė tokių vyrų, viena užaugino šešis vaikus, devynis anūkus ir jau sulaukė proanūkio. Šiais laimėjimais ji gerokai išsiskyrė iš kitų konkurso dalyvių. „Buvau turtingiausia moteris“, — šypsosi Irena.
Tie, kas stebėjo konkursą televizijos ekrane, įsidėmėjo, kad Irena rami, geros nuotaikos, nelinkusi į ginčus, noriai dalyvaujanti įvairiose konkurso organizatorių užduotyse, tačiau nesiveržianti dėmesio, nebandanti užgožti kitų.
Įdomiausios akimirkos
Irena Šimkūnienė dabar, kai renginio įspūdžiai susigulėjo, sako, kad labiausiai patikę išbandyti dažasvydį. Galbūt todėl, kad jos komanda šią rungtį laimėjo ir pačiai neteko būti pašautai. Ne mažiau įdomu buvę gesinti padegtas mašinas. Moterys įsijautė, kelioms minutėms tapdamos ugniagesėmis.
Taip pat atmintin įstrigo Taujėnų dvaro aplinka, išvykos į televiziją, vaikų globos namus, gyvūnų prieglaudą. Irena pasakoja tiems vaikams numezgusi 20 porų kojinių, paskui namuose pririnkusi kelis maišiukus daržovių, 10 stiklainių uogienių, bet organizatoriai nebeatvyko jų paimti.
Filmavimai trukdavo po kelias valandas, jie šiek tiek vargino. Kartais moterys į savo dvarą nakvoti grįždavo pirmą valandą nakties.
Būtent šiame konkurse 65-erių metų moteris pirmą kartą vilkėjo puošniomis pobūviams skirtomis suknelėmis, kurių vieną po konkurso gavo dovanų; pirmą kartą patyrė, ką reiškia makiažo meistrų darbas. Iki tol moteris tik kartais paryškindavo lūpas.
Sunkus gyvenimas
Žvelgiant į šią kuklią, bet švytėte švytinčią simpatišką moterį, sunku patikėti, kad ji baigusi vos tris klases ir visą laiką dirbo melžėja.
„Taip jau atsitiko. Augome šeimoje keturios dukros. Mamos sveikata buvo nekokia, tad mokytis nesistengėme, pirmiausia skubėjome uždirbti pinigų. Melžti karves išmokau turbūt 13 metų. Netrukus išėjau dirbti į kolūkį. Sekėsi. 19 metų ištekėjau. Kai jau mano vaikai ėjo į mokyklą, viena mokytoja atkakliai kalbino pačią pratęsti mokslus. Juk tarybiniais laikais buvo neįprasta nebaigti bent septynmetės mokyklos. Tačiau kaip aš eisiu mokytis kartu su savo vaikais. Nesmagu“, — mena Irena Šimkūnienė.
Mažas namelis ir lapių kaimynystė
„Mano namelis nuošalus, tarp daržinių. Čia tylu, ramu. Vasarą dirbu sodyboje, puošiu ją. Auginu triušių ir laikau šuniuką. Anksčiau vaikams daug megzdavau. Ir dabar visokiais rankdarbiais užsiimu, neriu gėles, iš saldainių popieriukų pagaminau ilgą gyvatę, kuria papuošiau kambario sienas. Ilgai mąsčiau, kaip ją padaryti. Kai sugalvojau, pirkau anūkams saldainių ir prašydavau man surinkti jų popierėlius, — pasakoja ramoškietė. — Taip pat dainuoju folkloro kolektyve, šiuo metu esu mūsų kaimo bendruomenės pirmininkė. Kai dar rodė konkursą, teko sykį eiti mirusiojo šeimai pinigų surinkti. Kiekviename name žmonėms teko pasakoti, kaip aš ten papuoliau, kaip viskas vyksta, ką darome.“
Į nuošalią Irenos sodybą neretai užklysta laukiniai gyvūnai. Porą žiemų greta stovinčioje daržinėje prieglobstį rasdavo lapė su vaikais. Pirmais metais ji atsivedė keturis, kitais — du lapiukus. Vienas lapiukas tapo toks drąsus, kad net įeidavo į Irenos namo prieangį pasmaližiauti jam paliktais kauliukais ir mėsos likučiais.
Tačiau kartą žiemos dieną jis atslinko pašautomis užpakalinėmis kojomis, kurias vilko per sniegą, palikdamas šliūžę. Moteris davė vandens. Paskui jis išėjo ir jau niekada negrįžo.
Autorės nuotr.
ŽVILGSNIAI: Irena Šimkūnienė žvelgia į mus tiesiogiai ir iš nuotraukos, kurią jai dovanojo konkurso organizatoriai, visoms 10 dalyvių surengę specialią fotosesiją su kilmingais šunimis.
SUKNELĖ: Konkurso organizatorių dovanos — karoliukais siuvinėtos suknelės — moteris dar neturėjo progos po renginio apsivilkti.
DAMA: Šaunioji dama Irena Šimkūnienė gyvena senoje Ramoškių kaimo sodyboje, į kurią prie namų kartais užklysta lapės.