Ieš­ko­jo, kaip su­mo­kė­ti bau­dą

„Bir­žie­čių žo­dy­je“ kiek anks­čiau ra­šė­me, kaip stip­riai žmo­nės pa­si­pik­ti­no, ga­vę bau­das už tai, kad kie­muo­se, ant ža­lios ve­jos sta­to sa­vo au­to­mo­bi­lius. Sta­to dėl to, kad dau­giau nė­ra kur sta­ty­ti. Au­to­mo­bi­lių daug – o aikš­te­lė vie­na. Kas pir­mas grįž­ta na­mo, tas dar su­spė­ja au­to­mo­bi­lį jo­je pa­sta­ty­ti. Ki­tiems be­lie­ka ve­ja.

Ža­lio­jo­je zo­no­je sa­vo au­to­mo­bi­lį bu­vo pa­si­sta­čiu­si ir gar­bin­go am­žiaus bir­žie­tė. Ji, kaip ir dar 14 jos kai­my­nų, ga­vo laiš­ką. Laiš­ke – ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo pro­to­ko­las, pra­ne­ši­mas dėl už­fik­suo­to ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo bei spaus­din­tu­vu at­spaus­ta nuo­trau­ka įro­dan­ti, kur au­to­mo­bi­lis sto­vė­jo.

Su­ži­no­ju­si, kad jos kai­my­nai, ga­vę laiš­kus, ruo­šė­si mo­kė­ti ja­me nu­ro­dy­tą bau­dą, mo­te­ris taip pat su­sku­bo ją su­mo­kė­ti. O kaip ki­taip? Pa­žei­di­mas už­fik­suo­tas.

Ta­čiau bau­dos O. Že­mai­tie­nė nie­kur ne­ga­lė­jo su­mo­kė­ti: nei Paš­te, nei ter­mi­na­luo­se. Mat pro­to­ko­le ne­nu­ro­dy­ta, ko­kio dy­džio bau­da pa­skir­ta. Sut­ri­ku­si mo­te­ris ne kar­tą skai­tė raš­tą, ta­čiau jo­kios pi­ni­gų su­mos, ku­rią rei­kė­tų mo­kė­ti, neap­ti­ko ir pa­pra­šė pa­gal­bos mū­sų: gal mes aky­les­ni?

Žiū­rėk kaip no­ri, ta­čiau pro­to­ko­le apie nu­ma­ty­tą bau­dą ar jos dy­dį ne­ra­šo­ma. Tik nu­ro­dy­ta, ko­kį Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so straips­nį sen­jo­ra pa­žei­dė ir kur ga­li­ma pa­teik­ti paaiš­ki­ni­mus dėl nu­si­žen­gi­mo, jei mo­te­ris to­kių tu­ri. Be­je, nu­ro­dy­tas tik ad­re­sas, te­le­fo­no nu­me­rio nė­ra.

– Jei ne­su­mo­kė­siu bau­dos, bi­jau su­lauk­ti ant­sto­lių, – kal­bė­jo bir­žie­tė.

Ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo pro­to­ko­lą bir­žie­tei su­ra­šė Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Jo­nas Če­po­nis. Iš­ra­šė taip, kaip pri­klau­so, ne­pri­kib­si. Ta­čiau kaip žmo­gui su­si­gau­dy­ti tei­si­nių ter­mi­nų ma­ka­ly­nė­je? Ir ką da­ry­ti, ga­vus to­kį pai­nų pro­to­ko­lą?

Spe­cia­lis­tas vis­ką paaiš­ki­no. Ka­dan­gi mo­te­ris jau kar­tą bu­vo baus­ta už ne vie­to­je pa­sta­ty­tą au­to­mo­bi­lį, jai bau­dos iš kar­to skir­ti ne­bu­vo ga­li­ma. Mo­te­ris iš pra­džių pri­va­lo kreip­tis į Vie­šo­sios tvar­kos sky­rių.

Ta­čiau laiš­ke apie tai, kad rei­kia kreip­tis į Sa­vi­val­dy­bę – nė žo­džio. Spe­cia­lis­tas aiš­ki­no, kad pro­to­ko­las su­ra­šy­tas tei­sin­gai, pa­gal rei­ka­la­vi­mus: nu­ro­dy­tas ad­re­sas, kas pro­to­ko­lą iš­ra­šė.

O ką da­ry­ti, jei val­diš­kas po­pie­rius žmo­gui ne­sup­ran­ta­mas? Ar sun­ku pri­ra­šy­ti sa­ki­nį su­pran­ta­ma kal­ba, aiš­kiai nu­ro­dant, kur ir ka­da kreip­tis?

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jas R. Sa­bas, iš kar­to tei­gęs, kad pro­to­ko­lai ra­šo­mi pa­gal stan­dar­tą ir jo neišk­rai­py­si, vė­liau su­ti­ko: pri­trū­ko žmo­giš­ko po­žiū­rio. Vi­sai ne­sun­ku bu­vo ran­ka pri­ra­šy­ti paaiš­ki­ni­mą, kur, dėl ko­kios prie­žas­ties ir iki ka­da mo­te­ris tu­ri kreip­tis į Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rių.