Naujausios
ES lėšomis atnaujintas klasicistinis Pakruojo dvaras kasmet sulaukia keliasdešimt tūkstančių turistų.
Pakruojo turizmo centro nuotrauka
Į Šiaulių regioną kviečia atgimstantis verslas ir turizmas
Saulė Marcinkevičiūtė
Lietuvos Šiaurėje esantis Šiaulių regionas pastaraisiais metais vystėsi itin sparčiai. 2007–2013 metais pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinių fondų priemones finansuoti 246 projektai. Iš jų 168 – jau baigti įgyvendinti. Šie projektai didele dalimi prisideda prie verslo ir mokslinių tyrimų plėtros, turizmo sektoriaus vystymosi bei energetinio efektyvumo didinimo.
Naujos galimybės verslininkams
Per pastaruosius penkerius metus Šiaulių regione ypač suklestėjo verslas. Itin daug verslininkų pasinaudojo galimybe didinti įmonės produktyvumą ir eksportą pasitelkiant Ūkio ministerijos administruojamą ES paramos priemonę „Naujos galimybės“. Regione pagal šią priemonę iš viso finansuoti 69 projektai. Iš ES struktūrinių fondų jiems skirta beveik 9,7 mln. litų paramos.
Puikia galimybe aktyviau ieškoti užsienio partnerių bei didinti pardavimą užsienio rinkose pasinaudojo žemės ūkio techniką bei biokuro įrangą gaminanti AB „Radviliškio mašinų gamykla“. Eksporto plėtrai AB „Radviliškio mašinų gamykla“ gavo daugiau kaip 148 tūkst. litų paramos. Tikimasi, kad tai lietuviškoms įmonėms padės tapti pastebėtoms ir eksportuoti gaminius į daugiau užsienio šalių.
Priemonė „Naujos galimybės“ padėjo ir šokolado gamintojams. Lietuviškos gamybos šokolado paragauti dabar galima ir užsienyje. Pasak fabriko „Rūta“ direktoriaus Algirdo Gluodo, ES investicijos padėjo kai reikėjo modernizuoti gamybos linijas, sukurti naujus produktus, plėstis į naujas rinkas. Pasinaudoję priemone šokolado gamintojai pasiekė smaližius Vokietijoje, Anglijoje, Rusijoje.
Investicijos prisidėjo ir kai reikėjo senajame šokolado fabrike įrengti pirmąjį Lietuvoje šokolado muziejų. Pastatas buvo avarinės būklės, o jam prikelti prireikė 3,6 mln. litų iš ES struktūrinių fondų.
ES parama verslui pagelbėjo ir įmonei UAB „Statga“ – Šiaulių industriniame parke pradėtas statyti baldų ir prekybos įrangos metalinių dalių gamybos fabrikas. Jam pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Invest LT-2“ skirta net 5 mln. Lt. Tikimasi, kad tiesioginių vidaus investicijų skatinimui ir naujų darbo vietų kūrimui skirta priemonė įmonei leis ne tik sukurti papildomų darbo vietų, bet ir padidinti darbo našumą, eksporto apimtis, paslaugų verslo plėtrą.
Geresnė infrastruktūra
Apskrityje sąlygos gerėja ne tik verslui. Šiaulių regione esančioms sodyboms ES parama tikrąja to žodžio prasme padėjo įžengti į XXI amžių: daugiau nei 650 tūkst. litų iš struktūrinių fondų lėšų skirta elektros jose įvedimui. Elektros skirstymo bendrovė AB „Lesto“ elektrą atvedė į pačias nuošaliausias sodybas, kuriose iki tol būdavo gyvenama ir be šaldytuvo, ir be televizoriaus. Kadangi daugelyje jų gyveno vyresnio amžiaus žmonės, šie pokyčiai buvo itin laukiami ir smarkiai palengvino jų buitį.
Gerinant infrastruktūrą 2007–2013 metų ES finansavimo laikotarpiu taip pat buvo renovuotos mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės, modernizuoti ir Pakruojo, Radviliškio, Joniškio bei Šiaulių šilumos tiekimo tinklai.
Indėlis į turizmą
Ūkio ministerijos administruojamos priemonės didelį vaidmenį vaidina ir vystant regiono turizmą. Atnaujinti lankomi objektai ne tik traukia svečius, bet ir skatina turizmo produktų bei viešosios turizmo infrastruktūros plėtrą.
Viena didžiausių investicijų buvo skirta kultūros paveldo objektui – Pakruojo dvarui – atnaujinti. Didžiausias Lietuvoje klasicistinis Pakruojo dvaras, dažniausiai žinomas dėl „svieto lygintojo“ Tado Blindos žygių. Jo restauravimui skirta 1,6 mln. litų ES paramos. Dabar čia galima pamatyti Tado Blindos muziejų, kankinimų parodą, parką, vėjo ir vandens malūnus ir net įsijausti į dvariškių gyvenimą apsirengus atitinkamo laikmečio rūbais. Originalus verslo projektas sulaukia 25-30 tūkstančių svečių kasmet.
Kitas turizmo infrastruktūrai vertingas projektas – 2012 m. baigtas įrenginėti „Jurakalnio geologinis-pažintinis takas“ Akmenės rajone. Buvo sutvarkytas pėsčiųjų takas, besitęsiantis nuo Simono Daukanto muziejaus iki Jurakalnio griovos atodangos bei Augustaičių malūno. Čia galima pakilti į Papilės piliakalnį, apžvalgos aikštelę, paplaukioti baidarėmis, o aplankius Juros atodangą – pamatyti geologinius procesus, vykusius prieš 130-150 milijonų metų. Pasak geologų – tai įdomiausia atodanga Lietuvoje.
Daugelis projektų regione dar tik įgyvendinami, tačiau jau dabar tikimasi, kad atsigaunantis verslas ir turizmas padės suklestėti ne tik saulės miestui, bet ir visai apskričiai.
Užs. Nr. 237205
