Naujausios
Į Baltijos kelio jubiliejaus minėjimą – pusketvirto autobuso šiauliečių
Šeštadienį šiauliečiai rinkosi į Saulės laikrodžio aikštę, kur vyko išlydėtuvės į Pumpėnus (Pasvalio rajonas) – vietą, kur prieš 25-erius metus šiauliečiai susikibo rankomis į milijoninę žmonių ir Baltijos tautų vienybės grandinę. Tie, kuriems svarbus šis jubiliejus, užpildė vos pusketvirto autobuso.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Skola praeičiai
Šiaulietis Arūnas Mažeikis su gitara ant pečių sakė šįkart važiuojantis į Pumpėnus, nes „reikia atiduoti skolą nors dabar, nes prieš 25-erius metus Baltijos kelyje nestovėjau“. Dukra buvo maža, šeima apsisprendė likti namie.
„Valstybė yra žmonės. Kokios bus žmonių nuotaikos, tokia bus atmosfera ir valstybėje. Reikia mūsų šaliai patriotinių nuotaikų“, – mano A. Mažeikis.
Šiaulietis pasakojo, kad jam ir jo šeimai buvo pasitaikiusi ne viena galimybė emigruoti. Bet apsisprendė likti Lietuvoje. „Pasirinkome gyventi, kad ir prasčiau, bet savo šalyje. Ir savo abi dukras agituojame. Dar neemigravo nė viena“, – sakė šiaulietis.
Lina Dzimidaitė, vadovaujanti skautų būreliui, vykusiam į Pumpėnus, sakė, kad nedvejojo tokia svarbia proga – važiuoti ar ne.
1989 metais Linai buvo tik ketveri metukai. „Suprantu, kokia tai svarbi diena. Kiekvieno žmogaus pilietinė pareiga prisiminti šią dieną. Prieš dvidešimt penkerius metus lietuviai įrodė, kad tik susitelkę, o ne išsibarstę ir abejingi, gali pasiekti labai daug“, – sakė skautė Lina.
Išgyvena euforiją
Šiaulietis senjoras Antanas Banys, buvęs inžinierius ir prieš 25–erius metus, ir ankstesnių Baltijos kelio jubiliejų proga, minėdamas šį svarbų Lietuvos vienybei ir laisvei aktą, filmuoja ir fotografuoja. Sukauptas nemažas archyvas. Prieš 25–erius metus Baltijos kelyje prie Piniavos darytos A. Banio fotografijos dar buvo nespalvotos.
„Ir prieš 25–erius metus išgyvenau euforiją ir kiekvieną kartą, kai minimas Baltijos kelias, išgyvenu pakylėtai. Jau per pietus Šiaulių gatvės 1989 metų rugpjūčio 23 dieną buvo užkimštos autobusais. Pro Šiaulius į Baltijos kelią važiavo ir iš Vakarinės Lietuvos dalies. Supratau, kad nevažiuoti – negalėčiau“, – prisiminė senjoras A. Banys.
Kelią buvo užtvėręs traukinys
Šiaulių miesto garbės pilietis Albertas Griganavičius, vienas iš Baltijos kelio metraštininkų su filmavimo kamera ir fotoaparatu prisiminė, kad važiuojant į Baltijos kelią prie Panevėžio jų, kaip ir daugelio kitų dalyvių automobiliams ir autobusams, kelią užtvėrė traukinys daugiau nei porą valandų.
„Didelė grupė šiauliečių taip ir nepatekome į mums paskirtą vietą Baltijos kelyje Pumpėnuose. Traukinys kelią atlaisvino likus gal dešimčiai minučių iki 19 valandos, kai visi turėjo susikibti rankomis. Spėjome nuvažiuoti tik iki Piniavos. Greitai išpuolėme iš mašinų. Mūsų eilė buvo gal kokių šešių ar dešimties juostų, nes daug žmonių turėjo sutilpti mažoje atkarpoje. Nesvarbu, kad mes nebuvome su visais šiauliečiais. Mes buvome kartu su visa Lietuva“, – prisiminė A. Griganavičius.
Ugnis ir abejingumas
„Tik kurstant ugnį, ji dega. O pasižiūrėjus į Saulės laikrodžio aikštę susirinkusių minėti Baltijos kelio jubiliejaus žmonių skaičių, skauda širdį. Nejaugi Šiauliuose tik tiek mažai žmonių rūpi tautos laisvė ir vienybė?!“, – nelinksmai sakė šiaulietė senjorė Danutė Šniukienė.
Moterį nustebino klausimas, kaip ji prieš 25-erius metus ji apsisprendė važiuoti į Baltijos kelią. „Lietuvė – tai ir važiavau“, – nedaugžodžiavo moteris. Tuomet ji dirbo „Elnio“ fabrike, gamino avalynę.
„Tada, prieš 25–erius metus nebuvo net tokių kalbų, kad reikia užsiregistruoti ir susimokėti už kelionę į Baltijos kelią. O dabar juk iš kai kurių reikalavo susimokėti... Todėl tiek mažai žmonių ir važiuoja minėti Baltijos kelio... Prieš 25-erius metus į Baltijos kelią nuvažiavau su vienu pakeleivingu autobusu, su kitu grįžau namo. Niekas neskaičiavo pinigų, visi vienas kitą palaikė“, – prisiminimais dalijosi D. Šniukienė.
Į Pumpėnus šiauliečius vežė trys nemokami autobusai, o mokamo – ketvirtojo – „Busturo“ autobuso keleiviai užpildė tik pusę.
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad iš pradžių buvo numatyta, jog kelionė į Pumpėnus ir atgal su „Busturo“ autobusu turėjo kainuoti 40 litų. Vėliau kaina buvo sumažinta iki 20 litų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KELIONĖ: Į Pumpėnus norintys vykti šiauliečiai sutilpo į pusketvirto autobuso.
MINĖJIMAS: Į Saulės laikrodžio aikštę minėti Baltijos kelio 25–mečio susirinko palyginti nedaug žmonių.