Gyvūnų pančiojimas ir rišimas – pasmerkimas kančioms ar disciplina?

Ž. Katkūnaitės nuotr.
Ūkininkas Vigantas Indrašius, auginantis bemaž šimtą arklių, sako, kad šiais laikais negalima kalbėti apie jokį gyvūnų rišimą ar pančiojimą.
Šunų nedera rišti prie būdos, arklių – pančioti, o karvių – pririšti už ragų. Kol kas tai – tik rekomendacija, tačiau gyvūnų teisių gynėjai norėtų, kad tai taptų griežtu reikalavimu kiekvienam augintojui.

Grandinė – tai skausmas

Gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Mažas draugas“, veikiančios ir Biržų teritorijoje, vadovė Anželika Jaškuvienė atvira – šunis prie būdos rišantys šeimininkai nė nesusimąsto, kad kankina savo augintinius. „Grandinė kenkia šuns kaklui, stuburui. Ji kelia skausmą, dusina augintinį. Šuo loja, „lenciūgas“ daužosi į kaklą... Atrodo, kas čia tokio, bet patikėkite, ne vieną tokį šunelį išvadavome su pažeista trachėja – dūstantį, kosintį“,- pasakojo A. Jaškuvienė.

Anot jos, gerai, kad šeimininkas šuniui nuperka antkaklį, o kiek amsių pririšti savadarbiais antkakliais, kurie įauga augintiniui į kaklą. „Ironizuodama sakau, kad šeimininkai būna „kūrybiški“ – pririša batų raiščiais, pančiais, vielomis tuos šunelius arba netgi ta pačia grandine apsuka aplink kaklą. Tokie „antkakliai“ nutrina iki žaizdų arba įauga po oda tikrąją to žodžio prasme, tada nuimti be chirurginės pagalbos negalima“,- sakė pašnekovė.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com