Naujausios
Geri darbuotojai — nykstanti klasė
Šiaulių darbo biržoje sparčiai mažėja bedarbių. Tik džiaugtis nėra kuo — darbingi žmonės toliau emigruoja, o dauguma registruotų bedarbių gyvena iš pašalpų ir dirbti neskuba. Specialistai sako, kad susirasti gerų darbuotojų ateityje bus tiesiog neįmanoma, jų nebeliks.
„Šiaulių darbo rinka traukiasi, sensta ir praranda kvalifikaciją, o norintys dirbti ir uždirbti — emigruoja“,— sako Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė.
Irena BUDRIENĖ
Darbuotojai išeina kur geriau
— Kaip pastaruoju metu kito situacija darbo rinkoje?
— Bedarbių Šiaulių apskrityje sumažėjo 8 tūkstančiais: nuo 13,8 iki 10,7 procento, palyginti su 2010 metais. Mažiau žmonių užsiregistravo. 2009 — 2010 metais, krizės laikotarpiu, turėjom besikreipiančiųjų bumą. Pernai užregistruota15 procentų mažiau bedarbių.
Kita vertus, 6 procentais padaugėjo laisvų darbo vietų pasiūlymų — iš viso užregistruota 21 tūkstantis. Dar vienas nedarbo mažėjimo veiksnys — įsidarbino 16 procentų daugiau žmonių nei 2010 metais. Dauguma 2011 metais atėjusių naujų bedarbių rado darbą: į darbo biržą kreipėsi 23 tūkstančiai, įsidarbino daugiau kaip 22 tūkstančiai žmonių.
Nors balansas yra, ir pernai, ir šiemet sausio 1 dieną vis dar turime palyginti daug darbo ieškančių žmonių. Pernai Šiaulių apskrityje buvo 30 364, šiemet — 22 180 bedarbių.
Iš 21 tūkstančio registruotų laisvų darbo vietų 90 procentų buvo privačiame sektoriuje. Darbo vietų pasiūla augo visuose rajonuose, ypač Akmenės, Joniškio, Kelmės rajonuose, kurie pagal Vyriausybės patvirtintą programą yra pripažinti probleminėmis teritorijomis.
Trečdalis laisvų darbo vietų buvo terminuotos — nuo kelių mėnesių iki kelerių metų trukmės.
— Kodėl mažiau bedarbių registravosi darbo biržoje — jie emigravo, o gal nebeliko norinčiųjų dirbti?
— 2009 — 2010 metais ekonominė krizė buvo pasiekusi piką: daugelis įmonių atleidinėjo darbuotojus, o pernai ekonomika šiek tiek atsigavo. Be jokios abejonės, dalis žmonių išvažiavo.
— Kodėl atleidžiami darbuotojai — darbdavių nebetenkina jų kvalifikacija?
— Dėl kvalifikacijos stokos atliedimų neužregistravome. Dažniausiai žmonės atleidžiami pasibaigus darbo sutarčiai, šalių susitarimu arba darbuotojo prašymu. Kolektyvinių atleidimų pernai, išskyrus „Snoro“ darbuotojus, nebuvo.
Atleidimų darbdavio iniciatyva tikrai buvo nedaug, dažniausiai darbuotojų netenkina darbo sąlygos.
Ieško universalo
— Galbūt griežčiau braukėte žmones iš bedarbių sąrašų?
— Mes privalome siūlyti darbdavių teikiamas darbo vietas. Jeigu mūsų klientas atsisako tinkamo darbo pasiūlymo — atitinkančio jo kvalifikaciją arba ankstesnę darbinę veiklą — jam registracija darbo biržoje nutraukiama be teisės registruotis 6 mėnesius.
Tačiau tai nereiškia, kad nutrauksime registraciją pasiūlę nekvalifikuoto darbo žmogui, turinčiam išsilavinimą ir dirbusiam specialistu.
— Ar išaiškinate „gudručius“, sugebančius gauti pašalpą ir dar nelegaliai dirbti?
— Žmonių, dirbančių nelegaliai ir gaunančių nedarbo pašalpas, yra nemažai. Juos identifikuoti — sudėtinga, bet dėl dalies mūsų klientų turime įtarimų. Neturime įrodymų, koks procentas bedarbių dirba nelegaliai, maždaug 15 — 20 procentų.
Jeigu žmogus yra registruotas pas mus ilgesnį laiką ir atsisako dirbti, vadinasi, turi pragyvenimo šaltinį.
— Ką siūlo dardaviai?
— Darbdavių reikalavimai kinta. Jie nori gauti darbuotoją, kuris mokėtų daryti daug ką — universalą, tačiau kol kas žmogui jo universalumą atitinkančio atlyginimo negali mokėti.
Atlyginimai siūlomi nedideli, svyruoja nuo minimalios mėnesinės algos iki vieno tūkstančio litų ar kelių šimtų virš tūkstančio, priklausomai nuo siūlomos darbo vietos ir darbuotojo išsilavinimo.
Tačiau dažniausiai siūlomų atlyginimų dydis svyruoja nuo 800 iki 1000 litų. Toks atlyginimas — skurdo riba, ypač, jei ieškoma darbuotojo, kuris gebėtų atlikti kelių specialistų darbus. Darbdaviai taupo.
Jeigu ieško statybos darbuotojo, prašo, kad mokėtų atlikti įvairius statybos darbus, jei vadybininko — privalo turėti savo automobilį ir gebėti dirbti kompiuterinėmis programomis.
Kol kas Šiaulių darbo rinkoje siūlomi atlyginimai tikrai nėra dideli. Jeigu žmogus gauna bedarbio pašalpą, kompensacijas, tai už minimalią algą siūlomas darbas dirbti neskatina.
Darbdaviai kasasi duobę
— Ar darbdaviai, taupydami darbuotojų alyginimų sąskaita, patys neišsikas sau duobės?
— Jeigu darbdaviai neturės galimybių mokėti tinkamo užmokesčio, problema tik gilės. Kol darbo užmokestis, kaip veiksnys, motyvuojantis dirbti, nebus adekvatus žmonių poreikiams, tol ši situacija tęsis.
— Gaunasi užburtas ratas: darbuotojai uždirba mažai, nes ekonomika neatsigauna taip greitai, o ekonomika neatsigauna, nes žmonės mažai uždirba? Gal darbdaviai ne negali, o nenori darbuotojams mokėti daugiau?
— Neaišku, kokia yra ekonominė darbdavių padėtis. Kol žmonės nebus skatinami pradėti dirbti, o ne gyventi iš pašalpų — ypač kaimiškose seniūnijose, tol suksis užburtas ratas. Gaunantieji išmokas kelerius metus ar daugiau net nesiruošia pradėti dirbti.
Vietos rinkai reikalingiausi kvalifikuoti ir motyvuoti žmonės, nes kurių netenkina darbdavių siūlomos darbo sąlygos — emigruoja.
Jau dabar tam tikrų sričių specialistų trūksta: pardavimų vadybininkų, daug laisvų pardavėjų darbo vietų, nes jų kaita gana didelė ir didžiuosiuose prekybos centruose, ir mažuose, profesionalių virėjų, mokančių gaminti viską, įvairių sričių aukštos kvalifikacijos inžinierių, tarptautinio pervežimo vairuotojų.
Trūksta siuvėjų, bet ypač dažnai joms siūlomas pamaininis darbas, o moterims, auginančioms mažamečius vaikus, sunku būna suderinti darbą ir šeimos interesus.
— Ar daugėja norinčiųjų verstis savarankiškai?
— Pernai verslo liudijimai buvo pigesni, todėl darbo biržos klientų, pasirinkusių dirbti savarankiškai, padvigubėjo. 2010 metais verlo liudijimus išsiėmė 3328 bedarbiai, pernai — 6309. Šiemet per dvi savaites 20 procentų padaugėjo išsiimančių verslo liudijimus nei pernai per tą patį laikotarpį. Metų pradžioje visada stebimas susidomėjimas verslo liudijimais. Juo labiau, kad darbo biržoje registruotiems asmenims taikomos mokesčių lengvatos.
— Kokios kvalifikacijos žmonės registruojasi darbo biržoje?
— Beveik 40 procentų bedarbių neturi jokios kvalifikacijos, kas trečias bedarbis — vyresnis nei 50 metų. Anksčiau tokio amžiaus žmonės sudarė ketvirtadalį ieškančiųjų darbo.
Darbo rinka traukiasi, sensta, praranda kvalifikaciją. O su amžiumi pradeda pulti ligos, kurios riboja darbo pasirinkimo galimybes.
DEVYNDARBIS: Taupydami darbdaviai ieško barbių-devyndarbių: kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti už tris, bet nesigėdija tokiems žmonėms siūlyti minimalaus atlyginimo.
INERCIJA: „Kol žmonėms nebus skatinami pradėti dirbti, tol suksis užburtas ratas. Gaunantieji išmokas kelerius metus ar daugiau net nesiruošia pradėti dirbti“,— sako Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOMENTARAS
Negali mokėti už darbą, bankrutuok
Ekonomistė Aušra Maldeikienė:
— Darbdaviai aiškina, kad negali darbuotojams mokėti daugiau, nes neuždirba?
Įsivaizduokime situaciją: atvažiuoji į benzino kolonėlę, prisipili pilną baką kuro, o kai paprašo užmokėti, pameti kokį šimtą litų ir sakai: aš daugiau neturiu. Kažin, koks tuo metu būtų benzino kolonėlės operatoriaus veidas?
Kiekvienas išteklis turi savo kainą. Minimali darbo kaina yra darbuotojo išgyvenimo kaina. Jeigu už gaunamą atlyginimą žmogus negali išgyventi, vadinasi, darbdavys naudoja išteklį, kurio neatstato. To negali būti. Neatstatai ištekliaus — bankrutuoji.
Valdžia puikiausiai supranta, kad pašalpomis remia besigaivelėjantį verslą, bet nieko nedaro, kad padėtis pasikeistų.
Man juokingi tie vieši, parodomieji išgyvenimo pavyzdžiai, kai bandoma išgyventi iš 670 litų. Iš pradžių sunaudojamos visos namuose turimos sukauptos atsargos — makaronai ir panašiai, po to pradedama badauti. O jeigu žmonės nebadauja, vadinasi, turi nelegalių pajamų — iš kontrabandos ar kitokių. Visi tą supranta, bet tyli.
Siūlau išsiaiškinti, kas yra socialines pašalpas gaunančių darbuotojų darbdaviai. Jeigu žmogus dirba visą darbo dieną, į rankas gaudamas 670 litų, negali išgyventi ir prašo įvairių pašalpų, nemokamo vaikų maitinimo, reikėtų pažiūrėti į tokio žmogaus darbdavį.
Faktiškai darbdavys ir yra naudos iš socialinių pašalpų gavėjas.
Kaime gyvenančiam ir pašalpą gaunančiam žmogui jokiu būdu neapsimoka dirbti už minimalų atlyginimą. Kiek kainuos važinėjimas į darbą, padoresni drabužiai? Sprendžiu pagal save: kai sėdžiu kaime, labai susitaupo darbo kostiumėliai. Joks sveiko proto žmogus nevažiuos iš kaimo dirbti už minimumą.
Išsilavinę, motyvuoti žmonės — emigruoja ir ne tik iš privataus sektoriaus. Viešajame sektoriuje dėl mažų atlyginimų labai smunka aptarnavimo lygis. Jauniems magistrams mokamas 1800 — 2000 litų atlyginimas jų netenkina. Žmonės tiesiog susirenka daiktus ir išeina. Ką daryti jaunoms šeimoms, kurių pajamos per abu 3000 litų? Jie net būsto kredito negali gauti, tai kur jiems gyventi?
Jokios tragedijos nebus, jei nemokus darbdavys bankrutuos. Visos šalys tai išgyveno, tuščios vietos nebūna — ateina kiti, geresni.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.