Iš gamtos į gamtą: ką manote apie kremuotų palaikų barstymą?

Asoc. nuotr.
Lietuvoje mirusiojo palaikų deginimas yra labiau paplitęs nei anksčiau.
Kai kurie Seimo nariai siūlo priimti laidojimo įstatymo pataisą, kurioje būtų numatyta leisti kremuotų palaikų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje toliau nuo kranto, upėse, neapgyvendintose teritorijose. Toks siūlymas ne tik Seimo narių gretose, bet ir tarp gyventojų sukėlė diskusijas.
Dabar, pagal galiojančią tvarką, kremuoti palaikai yra laidojami juos padedant į kapavietę kapinėse arba į specialią nišą kolumbariume. Pelenai taip pat gali būti išbarstomi tam pritaikytuose laukuose kapinėse. Yra numatyta, kad kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose tam tinkamose vietose.

Teiraujamės biržiečių, kaip jie vertina naująją Seime gimusią idėją.

Svetur – druskinės urnos, atminimo parkai

Kitose šalyse, siekiant įgyvendinti paskutinįjį mirusiojo norą įvairiose vietose vyksta iškilmingos pelenų barstymo ceremonijos. Artimieji išplaukia laivu ar išskrenda sraigtasparniu, kad artimo žmogaus pelenus paleistų su vėju į jūrą. Skandinavijoje paplitęs vardinių medžių sodinimas ant velionio pelenų, Anglijoje – Atminimo parkai. Ten ant pelenų auga ne tik medžiai, bet ir rožių krūmai, yra įrengti suoleliai su lentelėmis, kuriose parašyta, kas čia ilsi.

Žengiant koja kojon su technologijomis, svetur leidžiama pelenus laidoti vandens telkiniuose su urnomis, kurios pagamintos iš presuotos druskos, todėl ištirpsta. Iš suspausto smėlio pagamintose urnose, nuėmus dangtį, yra galimybė ant pelenų pasodinti augalą. Daugelyje šalių svarstoma, jog tokie vardiniai parkai pasitarnautų bendram tikslui.

Kol kas laukų, pritaikytų pelenų barstymui, Biržų rajone dar nėra. Pirmoji tokia teritorija buvo įrengta Vilniaus Liepynės kapinėse, ten matomas didelis žmonių poreikis.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

Susijusios naujienos