ENERGINIO NAUDINGUMO KLASĖS: KOKIOS JOS IR KAIP SUTEIKIAMOS?

2021-ieji metai yra itin reikšmingi statytojams, nes naujai statomi pastatai turi atitikti aukštas energinio naudingumo klasės sąlygas. Tiek viešojoje erdvėje, tiek statybų sektoriuje ilgai netilo diskusijos – ar bus lengva įgyvendinti ir užtikrinti tokį reikalavimą. Vis dėlto diskusijos esmės nekeičia – pagal Europos Sąjungos direktyvas, nuo 2021 metų visi naujai statomi pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus, t. y. būti A++ klasės.

Kol statytojai stengsis įgyvendinti šiuos reikalavimus, nekilnojamojo turto pirkėjai galės džiaugtis įsigydami energijos beveik nevartojantį pastatą. Taip pat džiugina ir tai, jog ilgainiui šalyje liks vis mažiau neekonomiškų statinių, kurie yra G energinio naudingumo klasės. 

https://www.kskompanija.lt/energinis-sertifikavimas/

Energinio naudingumo klasės: ką naudinga žinoti?

Remiantis Lietuvoje galiojančiu Statybos techniniu reglamentu 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, pastatai (arba jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. 

Energinio naudingumo klasė nustatoma pagal mėnesinį skaičiavimo metodą įvertinant tam tikras pastato rodiklių vertes: pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui (C1 vertė); pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti (C2 vertė); pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių; pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šilumines savybes; pastato sandarumo; šiluminės energijos sąnaudas pastatui šildyti; ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų nustatymo būdą; pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių. Jei minėtos vertės yra aukštos (C1 < 0,25 ir C2 0,70), pastatas priskiriamas A++ energinio naudingumo klasei, o jei labai žemos (C1 3), tuomet laikoma, kad statinys atitinka G energinio naudingumo klasę.

Tiesa, jei įmanoma padidinti pastato energinio naudingumo klasę, specialistai visuomet nurodo rekomendacijas, kaip tai padaryti. „Šiuo metu yra aktualu didinti pastato energijos vartojimo efektyvumą. Iš esmės pastato energinio naudingumo klasės žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui: šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karšto vandens reikmėms ir pastato apšvietimui. Dar paprasčiau tariant, energinio naudingumo klasės žymi energijos kiekį, reikalingą statiniui pagal jo paskirtį eksploatuoti.“, – paaiškino KSK vadovas R. Petrikauskas.

Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad pokyčiais energinio naudingumo srityje buvo užsiimta 2019 metais, kai Lietuvoje buvo priimtas reikalavimas, jog valstybės valdomi ir visuomeniniai pastatai atitiktų A++ energinio naudingumo klasę. Tokiu būdu tarsi buvo rodomas valstybės pavyzdys statybų sektoriui. Kaip nurodo KSK vadovas Ričardas Petrikauskas, nekelia nuostabos, kad 2021 metai buvo tie metai, kai pastatų energiniam naudingumui sugriežtinti reikalavimai, nes atėjo laikas tokiais reikalavimais dar labiau paskatinti pažangą nekilnojamojo turto sektoriuje.

Energinio naudingumo sertifikavimas ir jo metu nustatoma statinio energinio naudingumo klasė turi savo kainą

Kiekvienam, kuris domisi arba kuris jau ruošiasi užsakyti energinio naudingumo sertifikavimo paslaugą yra aktuali ir šios paslaugos kaina. Energinio naudingumo sertifikato kaina yra nustatoma kiekvienu atveju individualiai, nes kaina priklauso pastato dydžio, ploto ir dar kelių kriterijų, tokių kaip pastato sudėtingumas bei jo paskirtis, pastato vieta, reikalingas sertifikavimo terminas bei kliento pateiktos dokumentacijos tinkamumas.

Nors tai pagrindiniai aspektai, tačiau specialistai, nustatydami kainą, įvertina ir dar vieną dalyką –šalčio tiltus. KSK vadovas R. Petrikauskas paaiškina, kad A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams neretai reikia paskaičiuoti šiluminius tiltelius – vietas, kur jungiasi skirtingi elementai. Pavyzdžiui, langai ir sienos, stogas irsienos, pamatai ir sienos. Kuo daugiau tų šalčio tiltelių, kuo pastatas didesnis ir sudėtingesnis – tuo didesnė yra ir energetinio sertifikavimo paslaugos kaina.“ Bet kuriuo atveju, norintys sužinoti tikslią kainą, turi kreiptis tiesogiai į šias paslaugas teikiančią įmonę.

Energinio naudingumo klasės: kas jas suteikia?

Internete galima rasti nemažai įmonių, kurios teikia pastatų energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas. Vis dėlto rinktis reikėtų atsakingai. Nenusivilsite pasirinkę kompetentingų specialistų komandą, kuri orientuota į kokybiškus rezultatus ir profesionalumą, kuri yra pelniusi gerą reputaciją ir gerus klientų atsiliepimus. KSK komandos vadovas džiaugiasi, kad gali pelnytai vadinti savo komandą didžiausia sertifikavimo įmone Lietuvoje, nes yra išdavusi daugiausiai energetinio naudingumo sertifikatų pastatams. Kreiptis į šią įmonę galima tel. 8 686 53020  arba el. paštu: info@ksk.lt.

https://www.youtube.com/watch?v=CEUzb8ej7k0

Užs. 8101