Naujausios
Emigrantų ryšiai su Lietuva veikia valstybės ekonomiką
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad nors šiemet kilo vidutinis darbo užmokestis, mažėjo nedarbas, Lietuvoje auga emigrantų skaičius, Šiauliuose mažėja sugrįžtančiųjų, o dalį namų ūkių netrukus gali prislėgti finansinis stygius. Šiemet akivaizdžiai mažėja perlaidų iš užsienio.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Išleis daugiau – gyvens geriau?
„Šiemet kalėdinių dovanų krepšelis bus gausesnis. Žmonės pasiryžę išleisti daugiau pinigų nei prieš trejus metus“, – situaciją apibūdino Šiauliuose viešėjusi Odeta Bložienė. Ji pristatė banko užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos apie gyventojų kalėdinių dovanų pirkimo įpročius duomenis. Apklausti 1008 žmonės, kurių amžius siekia 18–75 metus.
Rezultatai rodo, kad šiemet dauguma dovanoms ketina skirti 30–100 eurų. Sumažėjo gyventojų, planuojančių išleisti pačią mažiausią sumą – iki 30 eurų. Tiek pinigų dažniausiai skiria jaunuoliai ir mažesnių vietovių gyventojai. Daugiau nei dvigubai sumažėjo žmonių, nesiruošiančių dovanoms skirti nė cento.
Pasak O. Bložienės, Kalėdų stalas ir dovanos nėra pačios būtiniausios išlaidos, todėl jų didėjimas rodo gerėjančią finansinę situaciją.
Finansų ekspertė viena pagrindinių to priežasčių laiko šiemet pakilusį vidutinį darbo užmokestį. Jis šių metų pradžioje siekė 543,6 euro, o trečią ketvirtį siekė 569 eurus.
„Nereikia manyti, kad visiems stebuklingai staiga padidėjo atlyginimai. Taip atsitiko ten, kur yra didelė konkurencija dėl darbuotojo, vyrauja aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos. Ypač vidurkį pakėlė informacinių technologijų sektorius“, – paaiškino O. Bložienė. Ji pridūrė, kad Šiauliuose vidutinis atlyginimas taip pat auga, bet lieka mažesnis nei šalyje. Jis šių metų viduryje siekė 520 eurų.
Geresnei finansinei padėčiai įtakos turėjo ir sumažėjęs nedarbo lygis. 2014 metų pabaigoje jis siekė 10,1 procento. Šių metų trečiajame ketvirtyje šalies nedarbo lygis sumažėjo iki 8,3 procento.
Šiauliuose pernai nedarbo lygis buvo 6,3 procento, šių metų trečią ketvirtį – 5,7 procento.
Dovanoms pasitelkia greituosius kreditus
O. Bložienė konstatuoja, kad lietuviai šventiniu laikotarpiu neišmoko taupyti, o tai privalu daryti net ir gerėjant finansinei situacijai.
Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų šventėms nesiruošia. Mažiausias pajamas gaunantieji iš anksto netaupo.
Labiau planuoja daugiau uždirbantys – pradeda taupyti prieš mėnesį ir anksčiau. Pasak O. Bložienės, jie supranta, kad kalėdinis pirkimas gali būti našta jų namų ūkiui.
Populiariausia pirkimo vieta, kaip ir kasmet, išlieka prekybos centrai. Tačiau tradicijos pamažu keičiasi – populiarėja ir turgūs, mugės, smulkiųjų verslininkų parduotuvės.
Vis daugiau gyventojų perka elektroninėse parduotuvėse. Tokį būdą įvardijo jaunesni apklausos dalyviai – nuo 18 iki 35 metų.
Kokios dovanos populiariausios šiemet? Finansų ekspertė sako, kad dauguma – praktiški žmonės, todėl tokius daiktus dovanoja dažniau. Nemažai vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai linkę apsiriboti simboliškomis dovanomis.
Jauniausi apklausos respondentai nurodė, kad apie dovanas iš anksto negalvoja – idėjų ieško parduotuvėse. Tik 12 procentų suplanuoja dovanas ir galimas jų kainas.
„Tokios tendencijos rodo, kad žmonės, dažniausiai jaunimas, nesuvaldo savo finansų. Dėl to, ypač šventiniu laikotarpiu, gerokai išauga greitųjų kreditų paklausa. Kad po švenčių nekankintų finansinės pagirios – būtina planuoti dovanų išlaidas ir taupyti iš anksto“, – mano finansų ekspertė.
Ji pabrėžia, kad labiausiai europiečius dominančios dovanos – pinigai, knygos, kelionės, drabužiai ir kosmetika.
Emigrantų perlaidos karpo lietuvių biudžetą
Finansų ekspertei nerimą kelia didėjantis emigrantų skaičius.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais į užsienį išvyko 36 621 gyventojas. Išvykstančiųjų skaičius auga ištisus metus – vien per tris šių metų ketvirčius šalį paliko 37 002 žmonės. Didžiausią jų dalį, O. Bložienės manymu, sudaro ilgalaikiai bedarbiai, ieškantys darbo svetur.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos duomenimis, nuo metų pradžios iki spalio 1 dienos iš Šiaulių į užsienį jau išvažiavo 1692 gyventojai. O. Bložienė pridūrė, kad anksčiau miestas išsiskirdavo bene didžiausiu grįžtančiųjų skaičiumi, dabar jų kasmet mažėja – emigravę šiauliečiai užsienyje įsitvirtina.
Namų ūkių finansinei padėčiai ilgainiui įtakos turės ir menkstanti finansinė parama iš užsienyje gyvenančių lietuvių.
2014 metais perlaidų suma siekė apie 1,4 milijardo eurų – per tris pirmus metų ketvirčius lietuviai iš užsienio persiuntė 1,1 milijardo eurų. Per 2015 metų pirmus ketvirčius lietuvių sąskaitos pasipildė 838 milijonais eurų.
„Dėl mažėjančių pajamų iš užsienio turėjo mažėti ir vartojimas. Tačiau taip neįvyko. Aptirpusias perlaidų sumas galėjo kompensuoti padidėjęs atlyginimas, galbūt ir santaupos“, – svarsto O. Bložienė.
Kur dingo emigrantų pinigai? Ekonomistė daro prielaidą, kad žmonės išsigando kalbų apie sankcijas, gresiančias už turimus pinigus sąskaitoje. Dėl papildomų pajamų, gautų iš užsienio, savivaldybės karpo socialines pašalpas bei kitas lengvatas. Dėl to gyventojai perlaidas gali slėpti.
„Pernai emigrantų perlaidos buvo didesnės, nes dirbantys užsienyje norėjo investuoti į Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą. Kita sumažėjusių pinigų srautų priežastis – mažėjantis santykis su Lietuva. Anksčiau grįžtančiųjų skaičius į Šiaulius didėdavo apie 20 procentų. Šiemet jis yra sulėtėjęs“, – aiškino O. Bložienė.
Prislėgė pabrangusios paslaugos
Finansų ekspertės teigimu, praėjusių metų pabaigoje didžiausiu iššūkiu gyventojams ir bankams tapęs euras šiemet Lietuvoje „prigijo“ sėkmingai. Gyventojai baiminosi kilsiančių pagrindinių maisto produktų kainų, tačiau jos, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išliko gana stabilios. Kai kurių produktų nežymų brangimą paskatino tik sezoniškumas. Nepaisant to, ypač kilo paslaugų kainos.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2014 metų rugsėjo iki šių metų lapkričio mėnesio 9,6 procento brango vyrų modelinis kirpimas kirpykloje. Vakarinio seanso kino teatre kaina augo 9,5 procento, juoda kava kavinėje – 8,9 procento, dienos pietūs – 8,8 procento.
2016-ieji – politikų pažadų metai
O. Bložienės teigimu, 2016 metais laukia nemažai pokyčių. Sausio 1 dieną didėja minimali mėnesinė alga – nuo 325 iki 350 eurų. Vėliau planuojama ją kelti iki 380 eurų.
Didinamas ir neapmokestinamasis pajamų dydis, taikomas vaikų turinčioms šeimoms. Jis kils nuo 60 iki 120 eurų.
„Koks bus efektas? Vieną vaiką auginanti šeima, kurioje abu tėvai uždirba vidutinį darbo užmokestį, sutaupys 9 eurus. Tai visai nedidelė suma. Absurdiška būtų manyti, kad šie pinigai bus nukreipti į vaiko švietimą ar paskatins pagausinti šeimą“, – mano finansų ekspertė.
Ji pabrėžia, kad kitąmet laukia ir daugybė pažadų, kuriuos Seimo rinkimų metu žarstys politikai.
„Jau girdime kalbas apie pensijų didinimą. Tokių pažadų, norų įsiteikti savo rinkėjams kitąmet išgirsime ne vieną“, – prognozuoja O. Bložienė.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
ŠVENTĖS: Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės, šiemet lietuviai neišmoko ruoštis šventėms – iš anksto netaupo, išlaidauja ir imasi greitųjų kreditų.
METAI: Finansų ekspertė Odeta Bložienė sako, kad 2015-ieji namų ūkiams atnešė ir gero, ir blogo: didėjo vidutinis darbo užmokestis, mažėjo nedarbas, tačiau gerokai kilo paslaugų kainos, didėjo emigracija, lietuvių sąskaitose mažėjo perlaidos iš užsienio.