Naujausios
Pasidarbavo žievėgraužis tipografas
Situacija Biržų rajone nėra pati prasčiausia. Lyginant su kitomis Lietuvos vietovėmis Biržų rajone esančiuose miškuose nevyrauja eglynai, o tai mažina riziką masiškiems kinivarpų puolimams. Dėl to yra stengiamasi miškus sodinti mišrius − tai ne tik stabdo ligų bei kenkėjų plitimą, bet ir mažina vėjovartą (šaknys išrautos, kelmas išvirtęs).
Stebimas A. Dauguviečio parkas
Biržų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, ekologė Jurgita Bruniuvienė pabrėžė, jog didelę grėsmę užsikrėsti kenkėjais turi tankūs, vyresni spygliuočių miškai. Biržų mieste taip pat yra susiduriama su šia problema. Visų mėgstamuose Antano Dauguviečio bei Jaunimo parkuose kiekvienais metais akylai yra stebimi spygliuočiai medžiai, siekiant sumažinti kenkėjų plitimo grėsmę. A. Dauguviečio parke yra pastebima ne tik kinivarpų, bet ir viršūninių žievėgraužų, kurių padariniai matomi pušų lajose.
Kova su medžių mylėtojais
Ekologė neslėpė, jog kiekvienais metais savivaldybės specialistams tenka pasinerti į kovą su medžių mylėtojais, kurie mano, jog medžiai kertami be priežasties. Specialistai turi gyventojams aiškinti, jog kertamas medis yra užsikrėtęs liga ar šį yra užpuolę kenkėjai ir medžio išsaugojimas gali prisidėti prie kenkėjų plitimo ir lemti ne vieno, šiuo metu sveiko medžio praradimą.
Kiekvienas pažeistas medis yra vertinamas komisijos ir jam šalinti yra suteikiamas leidimas. Todėl gyventojai turėtų būti tikri, jog tiesiog ne kažkam pritrūko malkų, o yra siekiama išsaugoti sveiką augmeniją. Ekologė pasakojo, jog, pavyzdžiui, Antano Dauguviečio parke esantys medžiai prieš įgyvendinant parko kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projektą buvo tikrinami specialistų, po kurių vertinimo problematiniai medžiai buvo iškirsti.
Vienas veiksnių – netinkama vieta
Jurgita Bruniuvienė pasakojo, jog vienas svarbiausių veiksnių lemiančių, kodėl kenkėjai puola spygliuočius – miškų sodinimas ne miško žemėse, bet žemės ūkio naudmenyse.
Bene daugiausiai dėmesio reikalaujantis A. Dauguviečio parkas įteisinus buvo 33 ha, tačiau šiandien turime 50 ha didžiulį, gyventojus džiuginantį parką. Apie A. Dauguviečio parką patirtimi pasidalino ir kraštovaizdžio specialistė Zita Pipirienė. Moteris pasakojo, jog šiam parkui didelį dėmesį visada skyrė dėl jo neteisingo sodinimo. Viena didžiausių klaidų buvo monokultūrinis medžių parinkimas. Spygliuočiai. Dabar yra bandoma po truputi taisyti klaidas sodinant ąžuoliukus, kurie, deja, nespės užaugti, kad padėtų išvengti spygliuočius puolančių ligų bei kenkėjų. Tuomet sodinant parką reikėjo suplanuoti daug daugiau lapuočių. Na, o teisingai prižiūrint parką, reikia nuolat jį stebėti, tvarkyti, kam, deja, reikėjo projektų. „Bet liga projektų nelaukia“,- pastebėjo pašnekovė. Tad įsiveisė kinivarpos.
Parkas – ne miškas
Prieš įgyvendinant A. Dauguviečio parko atnaujinimo projektus reikėjo atlikti medžių tyrimus ir vertinimus. Spygliuočių vertinimo metu buvo aptikta nemažai ligų bei kenkėjų židinių, dėl kurių teko šalinti nemažą kiekį medžių. Viso pokalbio metu Z. Pipirienė vis atkreipdavo dėmesį į supratimą, jog parkas nėra miškas. „Puikus įrodymas, jog parkas gyvybingas ir sveikas – žalia veja, neišretėjusios lajos. Reikia leisti medžiui plėstis, neleisti kitiems medžiams užgožti vieni kitų, juk būtent todėl dabar turime sveiką, gražų ir kvėpuojantį A. Dauguviečio parką. Visada stengdavomės kviesti žmones į parką, jiems rodyti, aiškinti, kodėl mes norime iškirsti medžius, kad tikrai jiems reikia pagalbos“,- sakė kraštovaizdžio specialistė.
Būtini sanitariniai kirtimai
Kitokia padėtis Biržų regioniniame parke. Pasiteiravus, kokia medžių būklė regioninio parko ribose, ar yra problemų su kenkėjais, ekologė Indrė Vėtaitė pasidžiaugė, jog problemų nėra. Mat regioniniame parke vyrauja lapuočiai medžiai.
Apie situaciją miškuose pasakojo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Biržų regioninio padalinio miško apsaugos specialistas Egidijus Skuolis. Biržų padalinio teritorija apima Biržų ir Pasvalio rajonus. Eglynų abiejuose rajonuose yra 7692,1 ha iš jų pagal amžių tinkantys žievėgraužiui tipografui daugintis 4078 ha. Šių metų pirmą pusmetį fiksuota 3,2 ha plote pažeistos eglės, iškirsta atrankiniais sanitariniais kirtimais 149,89 ktm pažeistų eglių. 2019 m. per visus metus buvo fiksuota 7,8 ha plote pažeidimai, iškirsta atrankiniais sanitariniais kirtimais 605,7 ktm pažeistų eglių. Atrankiniai sanitariniai kirtimai-neplynas kirtimas, miškas lieka. Didesnių problemų miškų urėdijos teritorijose nenustatoma. Geriausia priemonė suvaldyti kenkėjų dauginimąsi ir masinį židinių plitimą – savalaikiai atlikti sanitariniai kirtimai ir užpultos medienos išvežimas iš miško.
Biržiečiams, pastebėjus savo teritorijoje ar parkuose spygliuočius pažeistomis lajomis, matines, pilkšvos spalvos ar pradedančias džiūti egles, galima kreiptis į Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, kurio specialistai atsakys į visus rūpimus klausimus.
