Naujausios
Dvarą atgaivina Europos parama
Artėja į pabaigą dar vienos Pakruojo dvaro sodybos dalies rekonstrukcija, didžiąja dalimi finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Sutvarkytuose pastatuose kuriasi verslininkai ir amatininkai, o dvaro aikštėje vykstantys renginiai pritraukia žiūrovų, atvykstančių čia ištisomis šeimomis.
Rima BORUSIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Dėtos didelės viltys
Projektas „Pietinės Pakruojo dvaro sodybos dalies pastatų rekonstravimas ir kompleksinis teritorijos sutvarkymas, pritaikant visuomenės poreikiams“ prasidėjo daugiau nei prieš penkerius metus. Darbus ketinama užbaigti iki Naujųjų metų.
„Įgyvendinus projektą bus sutvarkyta pietinė Pakruojo dvaro sodybos dalis – oficina, kiaulidė, tvartas bei dvi arkados, pietinės dvaro sodybos dalies aikštė (laiptai, grindinys, veja, tvora ir kita), įrengti inžineriniai tinklai. Tikėtina, jog Pakruojo dvaro sodybos pritaikymas visuomenės poreikiams paįvairins kaimo žmonių laisvalaikio praleidimą ir galimybes, skatins jų kultūrinius, saviraiškos ir užimtumo poreikius, praturtins kultūrines-istorines žinias, puoselės kultūrinį paveldą bei paskatins rajono gyventojų verslumą, padėdamas pasiekti projekto tikslą – padidinti sanglaudą tarp miesto ir kaimo, gerinant Pakruojo kaimo bendruomeninę infrastruktūrą bei sudarant sąlygas diversifikuoti Pakruojo kaimo gyventojų veiklą“, – teigė projekto autoriai.
Viena iš projekto idėjų – kad po restauracijos atgimusiuose pastatuose verslo galbūt imsis Pakruojo kaimo gyventojai.
Bendra projekto vertė – daugiau kaip trys milijonai litų.
Iš Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonės „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ projektui skirta beveik 2 milijonai 575 tūkstančiai litų.
Beveik 2,8 milijono litų jau išmokėta už darbus pastatus rekonstravusioms, tvarkiusioms aikštę bei tiesusioms inžinerinius tinklus įmonėms. Visi Europos Sąjungos skirtieji pinigai jau panaudoti.
Pirmosios naujakurystės – jau ankstesniais metais
Pirmasis pagal šį projektą baigtas restauruoti pastatas – buvusi kiaulidė. Ji matė ne vieną pasikeitimą: prieš keletą dešimtmečių, dvarui priklausant vietos kolūkiui, buvo pertvarkyta į sporto salę. Vėliau keitėsi salės šeimininkai – žemės ūkio bendrovė, rajono sporto centras, sporto klubas. Salėje vykdavo ne tik treniruotės, varžybos, bet ir kiti įvairių visuomeninių organizacijų renginiai. Kiekvienais metais po jos stogu prisiglausdavo tradicinės folkloro ansamblių šventės „Žiemgala“ dalyviai.
Nuošalioje vietoje esanti salė traukdavo ir niokotojus, vagis. Į ją ne kartą įsilaužta, pagrobtas ar sulaužytas vienoks ar kitoks inventorius. Įsilaužėliai sukėlė gaisrą, sunaikinusį pastato stogą. Po to jis kelerius metus stovėjo nenaudojamas.
Salės vardą pastatas susigrąžino užpernai, kai statybininkai sutvarkė vidaus patalpas. Pernai čia jau prasidėjo renginiai, o šiemet po Baltosios vardą gavusios salės stogu rinkosi Pakruojo dvaro atgimimui skirtos konferencijos dalyviai iš visos Lietuvos.
Praėjusiais metais buvo rekonstruota ir dalis tvartų. Šiose patalpose įsikūrė Pakruojo kaimo bendruomenė, čia organizuojanti ir savus renginius, ir suteikianti pastogę kitiems.
Statybininkus pakeitė dvaro lankytojai
Vos metai tepraėjo nuo pernai daugeliui matytų vaizdų – aikštėje burzgia technika, triūsia pulkeliai darbininkų. Pati aikštė tuo metu priminė statybų aikštelę, ribojamą tebemūrijamos akmeninės tvoros. Naujomis čerpėmis raudonuojančios aikštę juosiančios arkos, oficina dar tebelaukė rekonstruotojų.
O šiemet per Sekmines į aikštę susirinkę kelių rajonų pučiamųjų orkestrų muzikantai, muzikos mėgėjai jau galėjo pasivaikščioti neseniai klotu grindiniu, pasigrožėti atnaujintomis arkomis, kitais pastatais.
Iš Baltosios salės į aikštę galima užkopti dvejais laiptais su kaltiniais juodojo metalo turėklais. Iki rekonstrukcijos čia buvo tik žvyruotas šlaitas.
Buvusios „statybų aikštelės“ vietoje žaliavo veja. Joje sustačius suolus, dalis pievos tapo žiūrovų sale. Kitoje dalyje tiesiai ant žolės įsitaisė tie, kuriems pritrūko suolų ar tiesiog norėjo jaustis laisviau. Vejoje susėdusios orkestrų muzikos klausėsi ištisos šeimos.
Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį į tą pačią aikštę žmones sukvietė Pakruojo ir Radviliškio rajonų amatininkų Amatų dvarelio atidarymas. Dvarelį žymi meniška iškaba, juodojo metalo turėklai prie įvažiavimo neįgaliesiems.
Dvarelis įsikūrė buvusioje oficinoje, mačiusioje ne mažiau pokyčių, nei minėta kiaulidė. Oficina buvo tarybinio ūkio, kolūkio, vėliau – žemės ūkio bendrovės raštinė.
Iširus bendrovei, ir šis pastatas liko tuščias, jį apniko vandalai.
Oficina susidomėjo visuomenininkai – Vietos veiklos grupės lyderiai. Gavo jį panaudai ir ėmė daryti žygius įsteigti nuolatinę amatininkų darbų ekspoziciją, kurią galima ne tik apžiūrėti, bet ir įsigyti patikusių gaminių.
Amatų dvarelyje savo darbus kol kas pristatė pirmieji keliolika Pakruojo bei Radviliškio rajonų tautodailininkų – medžio drožėjų, nėrėjų, mezgėjų, tapytojų, juostų, vaško žvakių bei papuošalų kūrėjų, kulinarinio paveldo atstovų. Tikimasi, kad laikui bėgant dvarelio veikloje dalyvaujančių amatininkų padaugės.
Užs. Nr. 206277
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
DARBAI: Taip atrodė pietinė dvaro sodybos dalis pernai, rekonstrukcijos darbų įkarštyje: aikštė išrausta technikos, arkados bei oficina dar laukia statybininkų.
DVARELIS: Buvusi oficina po rekonstrukcijos tapo neatpažįstama – su meniška iškaba, gėlėmis ant baltutėlių palangių, sutvarkytomis sienomis ir vidaus patalpomis. Nuo šiol tai – Amatų dvarelis.
VEJA: Naujai užsėta aikštės veja tapo muzikantų, klausytojų, su šeimomis dvarą lankančių žmonių atokvėpio vieta.
LAIPTAI: Iš Baltosios salės (buvusios kiaulidės) į didžiąją aikštę veda granitiniai laiptai meniškais turėklais. Dešimtmečius iki rekonstrukcijos šioje vietoje einantys žmonės mynė žvyruotą takelį.
