Naujausios
Durpininkai dar nežino savo įtakos ežerui
Vakar Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmai inicijavo diskusiją dėl Rėkyvos ežero problemų. Pristatyta nauja durpyno eksploatavimo įtakos ežerui monitoringo programa. Iki šiol, pasirodo, nėra nuoseklių ir tvirtų išvadų, tyrimų, kurie leistų pasakyti, kokia akcinės bendrovės „Rėkyva“ įmonės įtaka yra ežerui. Bendrovės generalinė direktorė Edita Aperavičienė tikino, jog monitoringui nebus pagailėta lėšų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt.
Konfliktai užprogramuoti
Išplėstinio monitoringo programą bendrovės „Rėkyva“ užsakymu rengė Geologijos ir geografijos instituto profesorius Julius Taminskas.
Neatslūgstant visuomenės susirūpinimui dėl durpyno keliamų grėsmių ežerui, monitoringą išplėsti nurodė aplinkosaugininkai. Programa iki kovo 26 dienos turi būti pateikta Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui įvertinti.
Anot J. Taminsko, visur, kur gavybos karjerai yra greta saugomų, rekreacinių teritorijų, konfliktai tarp įmonių ir visuomenės yra užprogramuoti.
„Periodiškai abi pusės turi tartis, kad tie konfliktai neišaugtų“, — sakė mokslininkas.
Bendrovės „Rėkyva“ vadovė E. Aperavičienė pabrėžė, jog programa rengta būtent įtampai mažinti ir išsiaiškinti realias grėsmes. Lėšų monitoringo programai įgyvendinti įmonė ras. Nors J. Taminskas ir teigė, kad įmonės vadovei pasiūlys “įsikibti į stalą“, prieš pasakydamas kainą. Anot mokslininko, monitoringas kainuos šimtus tūkstančių litų.
Stebės ne tik vandens lygį
Iki šiol atliekami ežero vandens lygio ir požeminių vandenų lygio stebėjimai, anot diskusijos dalyvių, jokių rezultatų nedavė. Kuo naujasis monitoringas skirsis nuo ankstesnio?
J. Taminskas pabrėžė, jog visi matavimai turi būti automatiniai, o ne rankiniu būdu atliekami, kaip iki šiol. Rezultatai viešinami internete.
Monitoringo objektais taptų pats durpių telkinys, apimantis 581 hektarą, pelkės ruožas tarp ežero ir durpių telkinio, probleminė bangų ardoma 3,8 kilometrų ilgio pietinė ežero pakrantė, 300 metrų ruožas aplink durpių telkinį ir pats ežeras.
Turi būti patobulinti hidrologiniai ir hidrogeologiniai matavimai. Nuolat stebimas ežero vandens lygis ir požeminio vandens lygis. Durpyno centre siūloma pastatyti metereologinę stotį. Tada būtų galima kasmet padaryti išvadą, kiek ežero vandens režimui įtakos turi durpyno eksploatavimas, o kiek klimato sąlygos.
Stebėti siūloma durpių klodo suslūgimą ir ežero pakrantės liniją ruože tarp ežero ir durpyno. Siauriausia šio ruožo vieta yra vos 270 metrų. Dėl to baiminamasi, kad ežeras gali išsilieti į durpyną.
„Tai pati jautriausia vieta ir nelaimė būtent čia gali atsitikti, jeigu atsitiks“, — neneigė J.Taminskas.
Ar jau dabar nereikėtų imtis prevencijos ir uždrausti durpes kasti taip arti ežero? Mokslininko teigimu, kol kas nėra argumentų tokiam draudimui.
Pakrantės topografinės nuotraukos turėtų būti daromos kas penkeri metai. Anot J .Taminsko, tik jas vis kitos įmonės turėtų daryti. Praktika rodanti, kad tie patys užsakymų vykdytojai užmiršta net senas datas nuo topografinių nuotraukų nutrinti.
Trečias monitoringo blokas — stebėti saugomas buveines, gyvūnų ir augalų rūšis. Jas reikia inventorizuoti, kas penkeri metai sudarinėti jų buveinių žemėlapius. Šalia Rėkyvos ežero yra į Raudonąją knygą įrašyto šikšnosparnio — kūdrinio pelėausio — buveinė. Čia aptinkamas ir saugomas drugelis — rudakis satyriukas.
Kada bus rezultatai?
Seimo narys Valentinas Mazuronis abejojo, ar monitoringo rezultatai nebus gauti tada, kai ežerą bus per vėlu gelbėti.
J. Taminsko tvirtinimu, ežero vandens ir požeminio vandens lygio monitoringo rezultatai gali būti aiškūs jau kitais metais.
Diskusijos dalyviai neišgirdo konkretaus atsakymo, kada ir kaip durpynas bus rekultivuotas. Anot E. Aperavičienės, „dirbsime, kol bus poreikis, nes tai — ir darbo vietos“.
Rėkyvos bendruomenės atstovas kaltino įmonę, kad ji beatodairiškai kasa durpes: „Anksčiau Vyšniauskas (buvęs durpių įmonės direktorius — red. past.) durpes tik nuo paviršiaus rinkdavo, jūs užsiimate kasyba — iki 5— 7 metrų gylio kasate“.
Iš durpininkų, pasirodo, nereikalaujama atlikti veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Jis galioja tik naujoms durpių įmonėms ar dar tada, kai keičiamos technologijos. Toks yra Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.
J. Taminsko teigimu, pasaulyje verslo įmonės jau seniai suvokė, kad pirmiausia jos pačios yra suinteresuotos savo veiklos poveikio aplinkai vertinimu: „Kad vieną dieną nebūtų uždarytos“.
NUOSTATA: Edita Aperavičienė, akcinės bendrovės „Rėkyva“ generalinė direktorė tikina: “Mes esame garbinga įmonė, rasime lėšų monitoringui, ir jokiuose juoduose sąrašuose nenorime būti minimi.“
MOKSLININKAS: Profesorius Julius Taminskas, Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens tyrimų skyriaus vadovas, rengė durpyno įtakos Rėkyvos ežerui monitoringo programą.
DISKUSIJA: Šiaulių prekybos parmonės ir amatų rūmai inicijavo diskusiją dėl Rėkyvos ežero problemos.
Jono TAMULIO nuotr.