Naujausios
Dirbantis žmogus "melžiamas", o ne gerbiamas
Kražių seniūnijoje (Kelmės rajonas) gyvenantis ūkininkas ir verslininkas Marijus Čekavičius sako, jog tokio negatyvaus požiūrio į dirbantį žmogų, koks yra dabar, Lietuvoje dar nėra buvę. Jeigu tu dirbi, esi potencialus valstybės apgaudinėtojas — gali nuslėpti mokesčius. Todėl žmonės masiškai plaukia iš Lietuvos.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pagiriamasis žodis Lietuvai
Marijus Čekavičius sako, jog Lietuva — unikali, reto grožio ir reto patogumo gyventi šalis. Čia nėra karo ir žemės drebėjimų. Mūsų žemė gali išmaitinti dešimt milijonų žmonių. Turime neribotus resursus natūralių medžiagų.
Gintaras. Vaistažolių bazė. Maisto papildus galime šienauti didžiulėse žydinčių kiaulpienių pievose. Penki pienių žiedai atstoja visos paros vitaminų ir mikroelemtų normą. Aviečių stiebeliai. Čiobreliai. Raktažolės. Stebuklingi šaltiniai, kuriuose aklieji plauna akis, o žaizdotieji žaizdas. Milžiniškais ąžuolais išsipuošusios girios.
„Šveicarai iš kalnų susikrovė didžiulius pinigus, — sako Marijus. — Atsiveža turistus ir rodo: “Žiūrėkit, koks gražus kalnas.“ O kodėl mes negalime parodyti savo žydinčių pievų, Dubysos ir Kražantės, piliakalnių, senų, piramides primenančių vietų, kuriose buvo žinyčios ir gyveno kriviai? “
Panieka dirbančiam
Marijus sako, jog valdininko pelnas yra jo alga. Verslininko ar ūkininko pelnas — skirtumas tarp to, kas investuota ir tarp to, kas gauta pardavus derlių. Biudžetininkas gyvena nuo algos iki algos. Ūkininkas — nuo derliaus iki derliaus. Visą tą ilgą laikotarpį ūkininkui ir visai jo šeimai reikia valgyti, rengtis. Traktoriaus vaikai nepagrauš.
Tačiau ūkininkas kaip ir kiti jo kolegos kasdien patiria niekinantį valdžios požiūrį į dirbantį žmogų. „Šlapiu klynu sėdintis yra didesnėj pagarboj už dirbantį ar verslą kuriantį. Jis gauna pašalpą, paramą, jo vaikai — nemokamą maitinimą. O dirbantis priverstas jaustis kaip valstybės priešas. Jis nuolat įtarinėjamas, kad nuslėps mokesčius, apvogs valstybę. Pas mus buvo mestos visos pajėgos, kad smulkus verslas kaime būtų sunaikintas. Gal dabar jau atsikvošėjo ir patys valdininkai. Nėra iš ko imti kyšių.“
Kražiškis didvyriais laiko tuos, kurie dar išlaiko savo verslą, ir tuos, kurie perka jų produkciją. Eiliniai žmonės kartais sąmoningesni už išrinktuosius. Jie suvokia, kad pirkti Šaukėnų, o ne Vilniaus duoną reikia ne vien dėl to, kad ji pigesnė, bet ir todėl, kad palaikytų savo rajono verslą. Be to vežant prekę mažesniu atstumu, ne tik pigiau kainuoja transportas, bet ir mažiau teršiamas oras.
Gelbėjimosi ratas
— Ar ne dėl Jūsų minėtos paniekos dirbančiam žmogui, nuolat mažėja darbo vietų, ir lietuviai masiškai traukia užsienin?
— O ką jiems daryt? Prie šitos Vyriausybės 250 tūkstančių žmonių prarado darbą. Įkurti naują darbo vietą kainuoja apie 50 tūkstančių litų. Vadinasi, valstybei padaryta 12,5 milijardo litų žala. Apie tai nekalba nė vienas finansininkas ir nė vienas politikas.
Sudėkim pusę milijono svetur dirbančių, tris šimtus tūkstančių bedarbių, duokim jiems darbo, leiskim kurti verslą — būtų aštuoni šimtai tūkstančių mokesčių mokėtojų, vartotojų. Ar tai ne sprendimas? Kam laukiame užsienio investicijų? Leiskim investuoti saviems žmonėms. Šiuo metu lietuviai bankuose laiko beveik 40 milijardų litų.
— Kodėl taip nedaroma?
— Lietuvoje buvo apie 50 tūkstančių KGB agentų, apie 6 tūkstančiai etatinių saugumo darbuotojų ir apie 250 tūkstančių informatorių. Jie nemirė. Dirba bankininkais, turto vertintojais, valdo informaciją. Jų yra visose struktūrose, tarp jų ir politinėse. Kas paneigs, kad tos „chebrikės“ neužverbuotos?
Gal ir krizė sugalvota sąmoningai, kad paprasčiau būtų perdalyti turtą? Juk bankai kaip užstatą noriai priglaudžia pastatus ir žemę. Rusų spauda rašė, kad dalis Skandinavijos gali atsidurti po vandeniu. Jeigu taip atsitiktų, jie jau turi placdarmą Lietuvoje. Čia skandinaviški bankai ir skandinaviškos kiaulių fermos. Ko nespėjo padaryti maskoliai, padarys šiandieniniai kolaborantai.
Norėčiau, kad tai būtų tiktai gandas. Bet prieš šimtmečius, gyvendami darnoje su gamta ir garbindami šventgirias ir Perkūną, irgi nesitikėjome, kad ateis krikščionybė. Krikščionys išžudė krivius, kurie buvo mūsų tautos mokytojai, gydytojai, kunigai, karvedžiai. Žudė todėl, kad jų negalėjo nupirkti.
Dabar gi sukurta tobula manipuliavimo žmonėmis sistema. Tapome visiškai apatiški. Mus lengva valdyti. Pasipriešinti galėtų nebent bendruomenės. Vieną asmenį sistema sutryps. O išsklaidyti po pasaulį mes ir esame po vieną. Turbūt kas antroje šeimoje vienas iš tėvų dirba užsienyje. Lietuvoje lieka eurogyvanašlis. Kai kuriose šeimose į Europą patraukia abu tėvai. Čia lieka vieni vaikai, kuriems teko sugalvoti naują terminą — euronašlaičiai.
— Kur gelbėjimosi ratas?
— Provincijoje. Kaime. Gal todėl šiandien dominuoja paniekinantis požiūris į provinciją, kad ir žeminama ji dar sveikai mąsto? Kaimas Lietuvą nuo surusinimo ir sulenkinimo išgelbėjo jau tris kartus. Turėtų išgelbėti ir ketvirtą kartą.
Juk lietuvis — nuo amžių buvo narsus. Visus, kas į jį kėsinosi pastatė į vietą. Net mongolus. Istoriniai šaltiniai teigia, kad prie Sarmatijos (Baltijos) jūros gyvenusius žmones romėnai imdavo į karo tarnybą. Kitos tautos sarmatams jausdavo didžiulę pagarbą. Jordano kronikose rašoma, jog Romą nugalėjo sarmatai. Tik knygos apie Sarmatiją, įvedus krikščionybę, buvo sunaikintos.
Samogitui arba žemaičiui garbė buvo svarbiausia vertybė. Mūsų kultūra buvo vertingesnė už Egipto. Mes buvom paskutiniai laisvi ir garbingi žmonės Europoje, kuriuos pavergė krikščionybė. Istorikas Juozas Šeimys, studijuodamas gališkas runas, padarė išvadą, kad Lietuvai galėtų būti ne tūkstantis, o 7065 metai.
— Tai kur dabar dingo lietuvio drąsa, kovos dvasia ir ryžtas?
— Stalinas daug padarė, kad sunaikintų mūsų drąsą. Bet jos mums dar liko. Reikia išauginti naują sveiką, darbščią, bebaimę kartą. Kūdikius pradėti sveikai maitinti ir užimti. Nuo kūdikystės auklėti. Diegti tikrąsias lietuviškas vertybes. Vaikui nė cento neduoti veltui. Jis turi užsidirbti žaislą, padėdamas namų ruošoje, ūkyje.
Mūsų vaikai turi išmokti pagarbos ir gero linkėjimo kitam žmogui. Tai padėtų įsivesti tvarką valstybėje.
Man patiko mintys, surašytos Hersono mieste rastose runose. Ten teigiama, jog vaikas turi būti paklusnus, jaunas — narsus, suaugęs — išmintingas, senas - naudingas, o miręs palikti apie save atminimą.
NUOSTABA: „Svetimšalis Uspaskichas siūlė užstatyti savo turtą, kad Vyriausybės programoje atsirastų žmonėms naudingų dalykų. O Kubilius pasiskolino pinigų iš Amerikos,“ — stebisi Marijus Čekavičius.
SAMOGITAS: Marijus Čekavičius vadina save ir kitus žemaičius — samogitais.
GAMTA: Marijaus Čekavičiaus nuomone, lietuviai turi nemažiau gražią gamtą kaip šveicarai.
ISTORIJA: Lietuvių tautos istorija, pasak Marijaus Čekavičiaus, verta pasididžiavimo.
Autorės nuotr.