Naujausios
Didmiestis plaukia miestelio link
„Ilgainiui Šiauliai taps miesteliu“, – įspėja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Toks likimas laukia, jei miestas nesiims drastiškų priemonių – nekurs strategijos ir greitai nepritrauks daug investicijų. Jau dabar Šiaulių apskritį sukurtomis naujomis darbo vietomis lenkia Telšių apskritis – darbas čia išsaugo ir jaunus žmones, ir perspektyvą augti.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Telšiai lenkia Šiaulius
– Šiemet vykusiame devintajame Lietuvos urbanistikos forume prasitarėte, kad Telšių apskritis lenkia Šiaulių apskritį sukurtomis darbo vietomis. Kokios tendencijos tai rodo?
– Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Telšių regione darbo vietos kuriamos sparčiau nei Šiauliuose. Po krizės, per pastaruosius ketverius metus, Šiaulių apskrityje, turinčioje per 278 tūkstančius gyventojų, buvo sukurta 5 00 papildomų darbo vietų. Tiek čia padaugėjo užimtų žmonių.
Telšių apskrityje su 142 tūkstančiais gyventojų įkurta net 7 tūkstančiai naujų darbo vietų. Atotrūkis tikrai nemenkas.
Vilniaus ir Kauno apskrityse, kuriose sukurta po daugiau nei 22 tūkstančius darbo vietų. Klaipėdos apskrityje – 15,6 tūkstančio.
Galima palyginti ir savivaldybes. Šiauliuose nuo 2010-ųjų iki 2014 metų darbo vietų padaugėjo tūkstančiu, Telšių rajone – 2,2 tūkstančio, Plungės rajone – 5,3 tūkstančio.
– Kodėl gerokai mažesni regionai ir miestai lenkia ketvirtą šalies miestą?
– Viena pagrindinių priežasčių – demografinė struktūra. Telšių apskrityje 25–40 metų žmonių daugiau nei Šiaulių.
Čia prasideda vištos ir kiaušinio klausimas. Darbo vietos kuriamos, nes yra jaunų specialistų. Jaunimas neišvažiuoja iš savo miesto, nes yra darbo. Jo Telšiuose ar Plungėje yra, nes čia pritraukiama pramonė.
Pavyzdžiui, Plungėje veikia bendrovė „Vičiūnai“. Klesti nemažai baldų, medienos gaminių ir apdirbimo įmonių. Investicijos mažuose miesteliuose jaučiasi labiau miestuose.
Teko šiemet lankytis Telšiuose ir Plungėje. Čia atsigauna smulkusis verslas. Anksčiau paslaugų tinklas buvo skurdus – dabar veikia aibė kavinių, kirpyklų. Paslaugų sektorius gali sukurti daugiausiai darbo vietų – už to miesteliai ir kabinasi. Miestai nuo kaimo vietovių skiriasi paslaugų įvairove.
Verslininkai Šiauliuose darbo vietų nekuria ne dėl to, kad čia trūktų darbuotojų. Jų yra. Mažiau tik kvalifikuotų. Kodėl? Nes jiems moka mažą atlyginimą. Darbuotojai ateitų, jei darbdavys mokėtų daugiau.
Kad verslininkas kurtų darbo vietas, jam pirmiausia reikia investuoti. Norinčiam tai padaryti svarbus greitis, gera vieta su tinkamomis komunikacijomis, aiškumas ir jokių biurokratinių kliūčių. Bent vieno aspekto pasigedęs verslininkas renkasi kitus miestus ir miestelius.
Miestas netraukia pasilikti
– Kaip Šiauliai atrodo jūsų akimis?
– Manau, kad dabar Šiauliai, būdamas vienu didžiausių miestų, stumdosi su miesteliais ir kai kuriais atžvilgiais pralaimi.
Reikia turėti galvoje, kad Šiauliams, kaip ir daugeliui Lietuvos miestų, didelę įtaką turėjo ekonominė krizė. Visur paspartėjo emigracija. Tačiau Šiauliai nuo kitų trijų didžiųjų miestų skiriasi savo nesugebėjimu prisivilioti žmonių iš kitų regionų. Vadinasi, Šiaulių apskritis neturi traukos centro, nėra patraukli kitų miestų gyventojams.
Tarp keturių didžiųjų miestų Šiauliai mažėja sparčiausiai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos tyrimas rodo, kad 2011–2015 metais Šiaulių apskrityje gyventojų sumažėjo 7,9 procento. Panevėžio regionas susitraukė 7,4 procento.
Vilniuje gyventojų skaičius auga. Pastaraisiais metais Kaune, Klaipėdoje, įtraukiant ir rajonus, gyventojų skaičius stabilizavosi, net šiek tiek auga.
Demografinė situacija nė viename mieste nėra gera. Vilniuje 26 procentai visų gyventojų yra 25–39 metų, 45–49 metų vilniečiai sudaro 20 procentų. Tačiau Šiauliuose visuomenė senesnė – 25–39 metų gyventojų yra tik 19 procentų, o 45–59 metų žmonės sudaro 23,5 procento visų šiauliečių.
Darbo užmokestis Šiauliuose yra mažesnis už šalies vidutinį, tačiau gera tendencija ta, kad nedarbo lygis yra nedidelis.
Kita gera tendencija – mieste veikiantys verslininkai. Už jų sugebėjimą čia rasti nišą ir likti reikėtų kabinti medalius.
– Universitetai vadinami miestų varomąja jėga. Ar Šiaulių universitetas padeda miestui?
– Panevėžyje demografinė situacija yra prasta, nes čia nėra jaunimo traukos centro – universiteto. Šiauliai turi universitetą, bet jo neišnaudoja. Čia tragiškai kasmet mažėja studentų skaičius – pastaraisiais metais po trečdalį.
Turbūt kiekvienas sutiks su mintimi, kad universitetas bus smarkiai sumažintas arba išnyks. Tada Šiauliams įšokti į tą didžiųjų miestų trejetuką bus dar sunkiau.
Universitetas pritraukia į miestą jaunus žmones. Jie – potencialūs kvalifikuoti specialistai ir vartotojai, kuriantys paklausą paslaugų sektoriui. Todėl reikia daryti viską, kad universitetas neišnyktų. Pasitelkti priemones, ne tik padedančias išlaikyti stabilų studentų skaičių, bet ir pasirenkant specializaciją, su kuria aukštoji mokykla galėtų tapti geriausia Lietuvoje. Šiame pasaulyje kitaip nebūna – arba esi geriausias, arba tavęs nėra.
Geras pavyzdys – Estijos miestas Tartu. Čia esantis universitetas į tam tikras programas pritraukia daugiau studentų nei Talino aukštoji mokykla.
Dėl to Tartu auga gyventojų skaičius – pakanka jaunimo, didelė darbuotojų pasiūla. Taip teigiamas ratas užsisuka, ir miestas klesti.
– Kodėl konkurencinėje kovoje su didžiaisiais miestais Šiauliai pralaimi?
– Pirmiausia dėl to, kad nėra ilgalaikės miesto strategijos. Jis neturi kažkokio išskirtinumo, nišos ar specializacijos, kurią galėtų vystyti. Kai nežinai, kur eini, tai ir nenueisi.
Jau minėjau neišnaudotą universiteto potencialą – tai didelis minusas.
Be to, jau kokį dešimtmetį Šiaulių savivaldybėje nėra buvę vieningos valdžios – sudaromos superkoalicinės, daug partijų vienijančios valdžios. Šiųmetinėje kadencijoje yra trys pozicinės ir trys opozicinės frakcijos.
Politikai mėgsta sakyti, kad visų bėdų priežastis – regioninės politikos trūkumas. Aš manau, kad jos yra per daug. Miestai patys turi būti savarankiški, nepriklausomi ir konkuruoti. Šiauliams dar to trūksta.
Pavyzdžiui, Druskininkai tapo turizmo centru, Kėdainiai turi agurkų pramonę, trąšų gamyklą, o Naujojoje Akmenėje bus statomas moderniausias Baltijos šalyse cemento fabrikas. Ką su tuo bendro turi regioninė politika? Nieko.
Pasmerktas susitraukti?
– Tendencijos rodo, kad Lietuvoje ryškėja trys traukos centrai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Kas laukia Šiaulių?
– Šiaulių perspektyva – ne kokia. Pasroviui plaukiančio miesto laukia krioklys. Klausimas – kada iki jo srovė nuneš. Manau, Šiauliai, jei demografinės tendencijos nesikeis, provincialės ir po dešimties metų liks miesteliu.
Taip prisišauks rimtų ekonominių ir socialinių problemų. Jei nepritrauks investicijų, nesikurs darbo vietos. Daugės vyresnio ir pensinio amžiaus žmonių, mažės darbingų. Miestas taps nepatrauklus jauniems profesionalams – mažiau gims vaikų.
Miestas kartu žemyn gali temptis ir visą apskritį. Juk Šiauliai yra centras, nuo kurio priklauso regiono ekonominė gerovė.
– Kokių būtina imtis priemonių?
– Miestas yra kaip gyvūnas, kurį reikia nuolat maitinti. Šiauliams pašaro reikia ypač daug – neužteks privilioti kelias vidutinio dydžio investicijas. Šioje srityje galėtų pasimokyti iš Telšių ir Plungės.
Tačiau Šiauliams stumdytis pečiais reikia ne su miesteliais, o su Vilniumi, Kaunu ir net žengti į tarptautinę areną – konkuruoti su Ryga. Kad taptų lygiaverčiu miestu, o ne daugiabučių konglomeracija, Šiauliai turi rasti savo nišą. Gal reikėtų plėsti tai, kas regione jau egzistuoja?
Šiaulių regionas – Lietuvoje pirmaujantis žemės ūkio kraštas. Šiais laikais ūkininkai pasiturintys, todėl reikėtų kurti jiems aktualias paslaugas. Pavyzdžiui, siūlyti žemės ūkio srities studijų programas. Kad ūkininkų vaikai, užuot išvykę į kitus miestus, liktų Šiauliuose.
Miestas turi Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, kurioje dislokuota NATO oro policijos misija. Yra Šiaulių oro uostas. Reikėtų investuoti į turimos infrastruktūros plėtrą.
Būtina gerinti susisiekimą. Dabar nuvažiuoti į Rygą trunka tikrai nemažai laiko. Galima bendradarbiauti su Latvija, joje esančiomis susisiekimo įmonėmis, agentūromis. Taip pamažu tvirtinti savo pozicijas. Dabar miestas nėra uostas kaip Klaipėda, sostinė kaip Vilnius ar Panevėžys, per kurį eina „Via Baltica“ tarptautinis greitkelis.
Dar vienas pasiūlymas – vilioti į miestą paslaugų teikėjus. Universitetas gali jiems pasiūlyti vartotojus – jaunus žmones.
Apskritai miestas bus priklauso ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo verslo, Savivaldybės darbuotojų, žmonių išrinktų politikų.
Jie turi nubrėžti aiškią viziją, kuo miestas turėtų tapti. Jei jos nėra – kiekvienas savęs klaus: kodėl aš turiu pasilikti šiame mieste?
Į ši klausimą Šiauliai privalo turėti atsakymą.
Į jį kiekvienas valdžios atstovas turi galėti atsakyti per dešimt sekundžių, net ir pažadintas iš miego. Jei bus vizija, atsiras ir žmonių, norinčių prie jos prisidėti, o ne emigruoti.
Galimybių yra, reikia tik noro ir pastangų.
Martyno AMBRAZO nuotr.
TENDENCIJOS: Ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad ateityje liks trys didieji miestai, o Šiauliams teks tenkintis miestelio statusu, jeigu nebus radikalių pokyčių.
Gedimino SAVICKIO nuotr.
PAMOKOS: Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo Šiaulių apskričiai mokytis iš Telšių regiono – čia per pastaruosius ketverius metus sukurta beveik dviem tūkstančiais daugiau naujų darbo vietų.