
Naujausios
Didžiausias fotoaparatas įamžino šiauliečius
Minutę laiko nejudėti, kol automobilio priekaboje sumontuotame didžiausiame Lietuvoje fotoaparate gimsta nuotrauka.
163x137x 49 cm dydžio, 800 mm objektyvo židinio nuotolio fotoaparatą sukonstravo senųjų fotografijos technologijų meistras Gintas Kavoliūnas. Jis nuotraukoje įamžino šiauliečius, atėjusius prie Fotografijos muziejaus.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Tuoj išskris paukščiukas
Penktadienio vakarą pėsčiųjų bulvare prie Fotografijos muziejaus būriuojasi šiauliečiai, laukia, kol bus įamžinti bendroje fotografijoje didžiausiu Lietuvoje fotoaparatu. Šiuo renginiu Fotografijos muziejus prisijungė prie tarptautinio projekto „Tyrėjų naktis“.
Proceso metu kaišioti nosies ir žiūrėti, kaip atrodo po juodu audeklu slypintis neįprastas fotoaparatas, griežtai negalima, kad neapšviestum šviesai jautraus fotopopieriaus.
„Jei sugebėsite nejudėti vieną minutę – matysitės ryškiai, jei ne – būsite debesėliai“, – paaiškina senųjų fotografijos technologijų meistras Gintas Kavoliūnas. Įlindęs į fotoaparato vidų jis stebi sustojusią grupę žmonių, paskambinęs asistentui telefonu komanduoja, kur geriau pasisukti. Du kadrai. Ar jie pavyko, paaiškės tik išryškinus.
Raudona šviesa apšviestoje Fotografijos muziejaus laboratorijoje gaminama grupinė nuotrauka – 100x70 cm dydžio sidabro druskų atspaudas. Vonelėse – ryškalas, balalas, skaidralas ir toneris – į skysčius paeiliui merkiama nuotrauka.
Ryškale ima rodytis atvirkščias negatyvinis vaizdas. „Labai neramiai stovėjo žmonės. Šiuolaikiniam žmogui išstovėti kad ir penkias sekundes jau yra daug, nekalbant apie beveik minutę“, – teliūskuodamas nuotrauką kalba G. Kavoliūnas.
Tik pradėjęs fotografuoti įvairiais senoviniais procesais jis suprato posakį „Tuoj išskris paukščiukas“.
„Suaugęs žmogus gali klausyti ir nejudėti, o jūs pabandykit vaiką nufotografuoti! Kai pasakai, kad tuo išskris paukščiukas, daug ką duoda. Tada jis įdėmiai žiūri į inkiliuką ir laukia paukščiuko“, – pasakoja fotografas.
Grupinė šiauliečių nuotrauka nebus labai ryški: „Net ir širdies plakimas ryškumą mažina. Reikėtų kiekvienam stovėjusiam žmogui už galvos statyti atramą, kaip senovėje.“
Senovinė fotografija kaip sūris
Asistentas vonioje nuplauna vieną reagentą, kad jo nebūtų per daug. Įmerkta į balalą nuotrauka pamažu įgauna vaizdą.
Lietuvos rekordų knygoje G. Kavoliūno fotoaparatas 2014 metais užfiksuotas kaip didžiausias. Kol kas niekas nesigyrė, kad pagamino didesnį, nors tokių ambicijų fotografas girdėjo.
„Šiuo aparatu esu net jaunavedžių portretą fotografavęs. Jie nusprendė vietoje daug vestuvių nuotraukų užsisakyti vieną didelę, padarytą tokiu būdu. Buvo labai patenkinti. Kadangi ten buvo vidurys vasaros, saulėta diena, jiems užteko nejudėti 8 sekundes“, – pasakoja G. Kavoliūnas. Šiauliečiams teko nejudėti apie minutę, nes rudenį, vakare, šešėlyje šviesos mažiau.
Didžiuoju fotoaparatu fotomenininkas yra sukūręs nuotraukų seriją „Pievų portretai“, savo autoportretą.
„Man senovinė fotografija kaip sūris. Kai kurie žmonės nusiperka gabalą šliužo fermentų sūrio produkto ir jiems gerai, valgo. Kiti supranta, kad sūris būna vienoks ir kitoks, turi būti tam tikru būdu padarytas, kad atsiskleistų jo išskirtinės savybės“, – lygina G. Kavoliūnas.
Jis nesmerkia skaitmeninės fotografijos, tačiau analoginė fotografija jam įdomi medžiagiškumu, vienetiniu, unikaliu ir nepakartojamu antspaudu.
„Ne kiekvienas gali šitai padaryti. Norint padaryti reikia geroooookai pasimokyti“, – dar vieną priežastį, kuo jį žavi analoginė fotografija, pateikia menininkas.
Diplomas be nuotraukų
G. Kavoliūnas fotografuoja beveik pusę savo gyvenimo, „abrakadabra“ procesais užsiima nuo 2007-ųjų. Jis yra Vilniaus dizaino kolegijos dėstytojas, Lietuvos analoginės fotografijos asociacijos LAFA valdybos narys, VšĮ „Atvirosios fotografijos dirbtuvės“ steigėjas ir puoselėtojas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.
Iki skaitmeninės technologijos priskaičiuojama iki 150 skirtingų fotocheminiu būdu gaunamų vaizdo variantų. G. Kavoliūnas iš jų moka apie dešimt ir mokosi toliau.
Baigdamas fotografijos studijas G. Kavoliūnas nutarė plaukti prieš srovę – ne kaip daugelis jo bendramokslių steigti fotostudiją ar fotolaboratoriją, o pakartoti patį pirmąjį fotografinį procesą degerotipiją. Katedros vedėja stebėjosi, kam jis tuo užsiima, juk reikės iš to ateityje pragyventi, stebėjosi, kaip pagrįs ekonominę dalį.
„Galvoju, kad esu vienintelis diplomuotas fotografas, apsigynęs diplomą nepadaręs nė vienos nuotraukos. Tris kartus bandžiau padaryti degerotipiją, bet nė vienas kartas nepavyko. Sudėjau nesigavusius rezultatus į darbą ir išsamiai teoriškai aprašiau, kodėl nepavyko, ką daryti, kad pavyktų. Ekonominėje dalyje suskaičiavau medžiagų savikainą“, – šypteli fotomenininkas.
„Gal kiekvienam po vieną padovanos?“ – svarstė kai kurie nuotraukai pozavę šiauliečiai. „Čia prabyla vartotojiška visuomenė!“ – juokiasi fotografas. Dvi vienetinės nuotraukos bus paliktos Fotografijos muziejuje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
FOTOAPARATAS: Senųjų fotografijos technologijų meistras Gintas Kavoliūnas automobilio priekaboje įrengė didžiausią Lietuvoje fotoaparatą.
MENININKAS: „Man senovinė fotografija kaip sūris. Kai kurie žmonės nusiperka gabalą šliužo fermentų sūrio produkto ir valgo. Kiti supranta, kad sūris būna tam tikru būdu padarytas, kad atsiskleistų jo išskirtinės savybės“, – lygina fotomenininkas Gintas Kavoliūnas.
FOTOLABORATORIJA: Raudona šviesa apšviestoje fotolaboratorijoje ryškinamos analoginiu fotoaparatu nufotografuotos nuotraukos, jos merkiamos į ryškalą, balalą, skaidralą ir tonerį.
PROCESAS: Vonioje nuplaunamas reagento perteklius ir nuotrauka merkiama į kitą specialų cheminį preparatą.
„GRUPINUKĖ": Senoviniu būdu padaryta grupinė šiauliečių nuotrauka unikali – lygiai tokios pat pakartoti neįmanoma. Daugelis atradę save nuotraukoje tai užfiksavo išmaniuoju telefonu.