Di­džiau­sias fo­toa­pa­ra­tas įam­ži­no šiau­lie­čius

Di­džiau­sias fo­toa­pa­ra­tas įam­ži­no šiau­lie­čius

Mi­nu­tę lai­ko ne­ju­dė­ti, kol au­to­mo­bi­lio prie­ka­bo­je su­mon­tuo­ta­me di­džiau­sia­me Lie­tu­vo­je fo­toa­pa­ra­te gims­ta nuo­trau­ka.

163x137x 49 cm dy­džio, 800 mm ob­jek­ty­vo ži­di­nio nuo­to­lio fo­toa­pa­ra­tą su­konst­ra­vo se­nų­jų fo­tog­ra­fi­jos tech­no­lo­gi­jų meist­ras Gin­tas Ka­vo­liū­nas. Jis nuo­trau­ko­je įam­ži­no šiau­lie­čius, atė­ju­sius prie Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Tuoj iš­skris paukš­čiu­kas

Penk­ta­die­nio va­ka­rą pės­čių­jų bul­va­re prie Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus bū­riuo­ja­si šiau­lie­čiai, lau­kia, kol bus įam­žin­ti bend­ro­je fo­tog­ra­fi­jo­je di­džiau­siu Lie­tu­vo­je fo­toa­pa­ra­tu. Šiuo ren­gi­niu Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jus pri­si­jun­gė prie tarp­tau­ti­nio pro­jek­to „Ty­rė­jų nak­tis“.

Pro­ce­so me­tu kai­šio­ti no­sies ir žiū­rė­ti, kaip at­ro­do po juo­du au­dek­lu sly­pin­tis neįp­ras­tas fo­toa­pa­ra­tas, griež­tai ne­ga­li­ma, kad neapš­vies­tum švie­sai jaut­raus fo­to­po­pie­riaus.

„Jei su­ge­bė­si­te ne­ju­dė­ti vie­ną mi­nu­tę – ma­ty­si­tės ryš­kiai, jei ne – bū­si­te de­be­sė­liai“, – paaiš­ki­na se­nų­jų fo­tog­ra­fi­jos tech­no­lo­gi­jų meist­ras Gin­tas Ka­vo­liū­nas. Įlin­dęs į fo­toa­pa­ra­to vi­dų jis ste­bi su­sto­ju­sią gru­pę žmo­nių, pa­skam­bi­nęs asis­ten­tui te­le­fo­nu ko­man­duo­ja, kur ge­riau pa­si­suk­ti. Du kad­rai. Ar jie pa­vy­ko, paaiš­kės tik iš­ryš­ki­nus.

Rau­do­na švie­sa ap­švies­to­je Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus la­bo­ra­to­ri­jo­je ga­mi­na­ma gru­pi­nė nuo­trau­ka – 100x70 cm dy­džio si­dab­ro drus­kų at­spau­das. Vo­ne­lė­se – ryš­ka­las, ba­la­las, skaid­ra­las ir to­ne­ris – į skys­čius paei­liui mer­kia­ma nuo­trau­ka.

Ryš­ka­le ima ro­dy­tis at­virkš­čias ne­ga­ty­vi­nis vaiz­das. „La­bai ne­ra­miai sto­vė­jo žmo­nės. Šiuo­lai­ki­niam žmo­gui iš­sto­vė­ti kad ir pen­kias se­kun­des jau yra daug, ne­kal­bant apie be­veik mi­nu­tę“, – te­liūs­kuo­da­mas nuo­trau­ką kal­ba G. Ka­vo­liū­nas.

Tik pra­dė­jęs fo­tog­ra­fuo­ti įvai­riais se­no­vi­niais pro­ce­sais jis su­pra­to po­sa­kį „Tuoj iš­skris paukš­čiu­kas“.

„Suau­gęs žmo­gus ga­li klau­sy­ti ir ne­ju­dė­ti, o jūs pa­ban­dy­kit vai­ką nu­fo­tog­ra­fuo­ti! Kai pa­sa­kai, kad tuo iš­skris paukš­čiu­kas, daug ką duo­da. Ta­da jis įdė­miai žiū­ri į in­ki­liu­ką ir lau­kia paukš­čiu­ko“, – pa­sa­ko­ja fo­tog­ra­fas.

Gru­pi­nė šiau­lie­čių nuo­trau­ka ne­bus la­bai ryš­ki: „Net ir šir­dies pla­ki­mas ryš­ku­mą ma­ži­na. Rei­kė­tų kiek­vie­nam sto­vė­ju­siam žmo­gui už gal­vos sta­ty­ti at­ra­mą, kaip se­no­vė­je.“

Se­no­vi­nė fo­tog­ra­fi­ja kaip sū­ris

Asis­ten­tas vo­nio­je nu­plau­na vie­ną rea­gen­tą, kad jo ne­bū­tų per daug. Įmerk­ta į ba­la­lą nuo­trau­ka pa­ma­žu įgau­na vaiz­dą.

Lie­tu­vos re­kor­dų kny­go­je G. Ka­vo­liū­no fo­toa­pa­ra­tas 2014 me­tais už­fik­suo­tas kaip di­džiau­sias. Kol kas nie­kas ne­si­gy­rė, kad pa­ga­mi­no di­des­nį, nors to­kių am­bi­ci­jų fo­tog­ra­fas gir­dė­jo.

„Šiuo apa­ra­tu esu net jau­na­ve­džių po­rtre­tą fo­tog­ra­fa­vęs. Jie nu­spren­dė vie­to­je daug ves­tu­vių nuo­trau­kų už­si­sa­ky­ti vie­ną di­de­lę, pa­da­ry­tą to­kiu bū­du. Bu­vo la­bai pa­ten­kin­ti. Ka­dan­gi ten bu­vo vi­du­rys va­sa­ros, sau­lė­ta die­na, jiems už­te­ko ne­ju­dė­ti 8 se­kun­des“, – pa­sa­ko­ja G. Ka­vo­liū­nas. Šiau­lie­čiams te­ko ne­ju­dė­ti apie mi­nu­tę, nes ru­de­nį, va­ka­re, še­šė­ly­je švie­sos ma­žiau.

Di­džiuo­ju fo­toa­pa­ra­tu fo­to­me­ni­nin­kas yra su­kū­ręs nuo­trau­kų se­ri­ją „Pie­vų po­rtre­tai“, sa­vo au­to­port­re­tą.

„Man se­no­vi­nė fo­tog­ra­fi­ja kaip sū­ris. Kai ku­rie žmo­nės nu­si­per­ka ga­ba­lą šliu­žo fer­men­tų sū­rio pro­duk­to ir jiems ge­rai, val­go. Ki­ti su­pran­ta, kad sū­ris bū­na vie­noks ir ki­toks, tu­ri bū­ti tam tik­ru bū­du pa­da­ry­tas, kad at­si­skleis­tų jo iš­skir­ti­nės sa­vy­bės“, – ly­gi­na G. Ka­vo­liū­nas.

Jis ne­smer­kia skait­me­ni­nės fo­tog­ra­fi­jos, ta­čiau ana­lo­gi­nė fo­tog­ra­fi­ja jam įdo­mi me­džia­giš­ku­mu, vie­ne­ti­niu, uni­ka­liu ir ne­pa­kar­to­ja­mu ant­spau­du.

„Ne kiek­vie­nas ga­li ši­tai pa­da­ry­ti. No­rint pa­da­ry­ti rei­kia ge­rooooo­kai pa­si­mo­ky­ti“, – dar vie­ną prie­žas­tį, kuo jį ža­vi ana­lo­gi­nė fo­tog­ra­fi­ja, pa­tei­kia me­ni­nin­kas.

Dip­lo­mas be nuo­trau­kų

G. Ka­vo­liū­nas fo­tog­ra­fuo­ja be­veik pu­sę sa­vo gy­ve­ni­mo, „ab­ra­ka­dab­ra“ pro­ce­sais už­sii­ma nuo 2007-ųjų. Jis yra Vil­niaus di­zai­no ko­le­gi­jos dės­ty­to­jas, Lie­tu­vos ana­lo­gi­nės fo­tog­ra­fi­jos aso­cia­ci­jos LA­FA val­dy­bos na­rys, VšĮ „At­vi­ro­sios fo­tog­ra­fi­jos dirb­tu­vės“ stei­gė­jas ir puo­se­lė­to­jas, Lie­tu­vos fo­to­me­ni­nin­kų są­jun­gos na­rys.

Iki skait­me­ni­nės tech­no­lo­gi­jos pri­skai­čiuo­ja­ma iki 150 skir­tin­gų fo­to­che­mi­niu bū­du gau­na­mų vaiz­do va­rian­tų. G. Ka­vo­liū­nas iš jų mo­ka apie de­šimt ir mo­ko­si to­liau.

Baig­da­mas fo­tog­ra­fi­jos stu­di­jas G. Ka­vo­liū­nas nu­ta­rė plauk­ti prieš sro­vę – ne kaip dau­ge­lis jo bend­ra­moks­lių steig­ti fo­tos­tu­di­ją ar fo­to­la­bo­ra­to­ri­ją, o pa­kar­to­ti pa­tį pir­mą­jį fo­tog­ra­fi­nį pro­ce­są de­ge­ro­ti­pi­ją. Ka­ted­ros ve­dė­ja ste­bė­jo­si, kam jis tuo už­sii­ma, juk rei­kės iš to atei­ty­je pra­gy­ven­ti, ste­bė­jo­si, kaip pa­grįs eko­no­mi­nę da­lį.

„Gal­vo­ju, kad esu vie­nin­te­lis dip­lo­muo­tas fo­tog­ra­fas, ap­si­gy­nęs dip­lo­mą ne­pa­da­ręs nė vie­nos nuo­trau­kos. Tris kar­tus ban­džiau pa­da­ry­ti de­ge­ro­ti­pi­ją, bet nė vie­nas kar­tas ne­pa­vy­ko. Su­dė­jau ne­si­ga­vu­sius re­zul­ta­tus į dar­bą ir iš­sa­miai teo­riš­kai ap­ra­šiau, ko­dėl ne­pa­vy­ko, ką da­ry­ti, kad pa­vyk­tų. Eko­no­mi­nė­je da­ly­je su­skai­čia­vau me­džia­gų sa­vi­kai­ną“, – šyp­te­li fo­to­me­ni­nin­kas.

„Gal kiek­vie­nam po vie­ną pa­do­va­nos?“ – svars­tė kai ku­rie nuo­trau­kai po­za­vę šiau­lie­čiai. „Čia pra­by­la var­to­to­jiš­ka vi­suo­me­nė!“ – juo­kia­si fo­tog­ra­fas. Dvi vie­ne­ti­nės nuo­trau­kos bus pa­lik­tos Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

FO­TOA­PA­RA­TAS: Se­nų­jų fo­tog­ra­fi­jos tech­no­lo­gi­jų meist­ras Gin­tas Ka­vo­liū­nas au­to­mo­bi­lio prie­ka­bo­je įren­gė di­džiau­sią Lie­tu­vo­je fo­toa­pa­ra­tą.

ME­NI­NIN­KAS: „Man se­no­vi­nė fo­tog­ra­fi­ja kaip sū­ris. Kai ku­rie žmo­nės nu­si­per­ka ga­ba­lą šliu­žo fer­men­tų sū­rio pro­duk­to ir val­go. Ki­ti su­pran­ta, kad sū­ris bū­na tam tik­ru bū­du pa­da­ry­tas, kad at­si­skleis­tų jo iš­skir­ti­nės sa­vy­bės“, – ly­gi­na fo­to­me­ni­nin­kas Gin­tas Ka­vo­liū­nas.

FO­TO­LA­BO­RA­TO­RI­JA: Rau­do­na švie­sa ap­švies­to­je fo­to­la­bo­ra­to­ri­jo­je ryš­ki­na­mos ana­lo­gi­niu fo­toa­para­tu nu­fo­tog­ra­fuo­tos nuo­trau­kos, jos mer­kia­mos į ryš­ka­lą, ba­la­lą, skaid­ra­lą ir to­ne­rį.

PRO­CE­SAS: Vo­nio­je nu­plau­na­mas rea­gen­to per­tek­lius ir nuo­trau­ka mer­kia­ma į ki­tą spe­cia­lų che­mi­nį pre­pa­ra­tą.

„GRU­PI­NU­KĖ": Se­no­vi­niu bū­du pa­da­ry­ta gru­pi­nė šiau­lie­čių nuo­trau­ka uni­ka­li – ly­giai to­kios pat pa­kar­to­ti neį­ma­no­ma. Dau­ge­lis at­ra­dę sa­ve nuo­trau­ko­je tai už­fik­sa­vo iš­ma­niuo­ju te­le­fo­nu.