Di­di­kų gi­mi­nai­tė ieš­ko sa­vo šak­nų

Di­di­kų  gi­mi­nai­tė ieš­ko sa­vo šak­nų

„Šiau­lių kraš­to“ re­dak­ci­ją pa­sie­kė JAV gy­ve­nan­čios ak­ty­vios lie­tu­vių bend­ruo­me­nės na­rės Ni­jo­lės Zelwinder-Rožinskaitės laiš­kas. Išei­vių pa­li­kuo­nė ieš­ko sa­vo šak­nų, ku­rios glau­džiai su­si­ju­sios su di­di­kų Sy­re­vi­čių (ar­ba Si­re­vi­čių), val­džiu­sių ir Ža­ga­rės kraš­te, gi­mi­ne.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ne­ti­kė­tas laiš­kas iš JAV

Ni­jo­lė Zelwinder-Rožinskaitė laiš­ke re­dak­ci­jai ra­šo no­rin­ti su­ras­ti in­for­ma­ci­jos apie sa­vo gi­mi­nes Lie­tu­vo­je, iš ku­rios emig­ra­vo 1962 me­tais. Kol kas mo­te­ris ži­no tik tiek: se­ne­lė Ku­na­gun­da Si­re­vi­čiū­tė gi­mė Ža­ga­rė­je, mi­rė 1948 me­tais Še­du­vo­je. Jos vy­ras bu­vo Vin­cen­tas Ro­žins­kas. K. Si­re­vi­čiū­tės se­sers var­das – Kat­ri­na. Ji su vy­ru gy­ve­no Ve­li­ki­je Lu­ki (Rusija). Tė­vas pa­sa­ko­da­vo, kad daž­nai vyk­da­vo te­tos ap­lan­ky­ti.

N. Zelwinder-Rožinskaitės tė­vas Bro­nius Ro­žins­kas gi­mė 1912 me­tais ba­lan­džio 28 die­ną Še­du­vo­je.

„Jei­gu Jūs tu­ri­te ko­kios in­for­ma­ci­jos, bū­čiau la­bai dė­kin­ga, ži­no­da­ma, nuo ko pra­dė­ti“, – laiš­ką už­bai­gia JAV lie­tu­vė.

Di­di­kų Sy­re­vi­čių iš­ta­kos

Di­di­kų Sy­re­vi­čių iš­ta­kos sie­ja­mos su Ža­ga­rės apy­lin­kė­mis, jie val­dė ne vie­ną dva­rą Že­mai­ti­jo­je: Ko­lai­niuo­se, Už­ven­ty­je, Ger­džio­ga­lo­je ir ki­tur.

Dva­ri­nin­kai Sy­re­vi­čiai ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se mi­ni­mi XV am­žiaus pa­bai­go­je. Ža­ga­rę su Sy­re­nės pi­li­mi sa­vo ty­ri­nė­ji­muo­se kar­tu mi­ni is­to­ri­kai A. By­lenš­tai­nas, J. Šlia­vas.

1495 me­tais Di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Alek­sand­ras raš­te Že­mai­ti­jos se­niū­nui Sta­nis­lo­vui Ja­no­vi­čiui lei­do po­nui Mi­ka­lo­jui Sy­re­vi­čiui lai­ky­ti tur­gų jo Ža­ga­rės dva­re. Pre­ky­bos pri­vi­le­gi­ja su­tei­kė tei­sę ne tik or­ga­ni­zuo­ti tur­gų, bet ir steig­ti kar­če­mas, ama­ti­nin­kų dirb­tu­ves. Mies­te­lis ėmė spar­čiai aug­ti.

Mi­ka­lo­jus Sy­re­vi­čius bu­vo Se­no­sios Ža­ga­rės baž­ny­čios, pa­sta­ty­tos apie 1495 me­tus, fun­da­to­rius. Jai su­de­gus, ki­ta baž­ny­čia bu­vo at­sta­ty­ta 1523 me­tais dva­ri­nin­kės Ma­ri­jo­nos Sy­re­vi­čie­nės lė­šo­mis.

Sy­re­vi­čių gi­mi­nė yra vie­na iš ne­dau­ge­lio dva­ri­nin­kų, ku­rių kil­mė – vie­ti­nė, tai yra žiemgališka-žemaitiška.

Pas­lap­tin­gi po­kal­biai trau­ki­nių sto­ty­je

Su­si­sie­kus elekt­ro­ni­niu pa­štu, Ni­jo­lė Zelwinder-Rožinskaitė pra­plė­tė sa­vo pa­sa­ko­ji­mą.

„Va­sa­rą su tė­te va­žiuo­da­vo­me trau­ki­niu į Še­du­vą. Vi­suo­met nak­tį. Bai­so­ga­lo­je trau­ki­nys sto­vė­da­vo il­giau. Ma­no tė­tė iš­lip­da­vo su­si­tik­ti su mo­te­ri­mi, mū­sų gi­mi­nai­te. Sto­vė­da­vo prie lan­go ir kal­bė­da­vo. Bet tė­vas ne­no­rė­jo man nie­ko pa­sa­ko­ti, bi­jo­jo“, – me­na JAV gy­ve­nan­ti lie­tu­vė.

Ro­žins­kų šei­ma gy­ve­no Vil­niu­je, vė­liau Tra­kuo­se nu­pir­ko ma­žą na­me­lį gra­žiau­sio­je vie­to­je prie Gal­vės eže­ro. Net­ru­kus pra­dė­jo sta­ty­ti nau­ją, di­des­nį na­mą. Se­na­sis bu­vo nu­griau­tas.

Kliū­tys prieš ke­lio­nę

Po­nios Ni­jo­lės tė­vas Bro­nius Ro­žins­kas bu­vo ži­no­mas Lie­tu­vos bu­riuo­to­jas, dau­ge­lį me­tų bran­di­nęs sva­jo­nę per­plauk­ti At­lan­tą, bet Lie­tu­vo­je so­vie­ti­niais me­tais to ne­bu­vo įma­no­ma pa­da­ry­ti.

1959 me­tais pa­si­tai­kė pro­ga šei­mai iš­va­žiuo­ti į Len­ki­ją, ten B. Ro­žinskas Šce­ci­ne pra­dė­jo sta­ty­ti jach­tą „Her­mes II“. Lie­tu­vis no­rė­jo plauk­ti vie­nas, bet len­kų val­džios įsta­ty­mai to ne­lei­do. Pa­gal bu­rių dy­dį rei­kė­jo tu­rė­ti ke­tu­rių as­me­nų įgu­lą. Ka­dan­gi Šce­ci­ne ga­lin­čių kar­tu plauk­ti lie­tu­vių neat­si­ra­do, jis pa­si­kvie­tė len­kus.

Bu­riuo­to­jas bai­mi­no­si, kad bet ku­riuo mo­men­tu prie­ka­bi len­kų val­džia ga­li žy­gį su­stab­dy­ti. Prieš pat ke­lio­nę val­di­nin­kai su­ra­do „kab­liu­ką“. No­rint plauk­ti per At­lan­tą rei­kė­jo su­mo­kė­ti 35 tūks­tan­čių zlo­tų mui­tą, nes jach­ta lai­ky­ta Len­ki­jos tur­tu. Po di­de­lių B. Ro­žins­ko pa­stan­gų mui­to mo­kes­tis bu­vo nuim­tas. Ta­da su­si­rgo vie­nas įgu­los na­rys. Vis­ dėlto bu­riuo­to­jai 1962 me­tų rug­sė­jo 7 die­nos vė­lų va­ka­rą pa­li­ko Len­ki­ją.

Gar­bę pri­siė­mė len­kai

„Ma­ma, ma­no ket­ve­rių me­tų bro­lis ir aš 1962 me­tais pa­li­ko­me Len­ki­ją ir gar­lai­viu „Ba­to­ry“ at­plau­kė­me į Ame­ri­ką. Tė­tė iš Len­ki­jos iš­plau­kė tų pa­čių me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį, o Flo­ri­dą pa­sie­kė jau 1963 me­tų ko­vą“, – apie iš­si­sky­ri­mą per van­de­ny­ną pa­sa­ko­ja gar­saus bu­riuo­to­jo duk­ra Ni­jo­lė Zelwinder–Rožinskaitė.

Ke­lio­nės per At­lan­tą me­tu len­kų lai­vai su jų vals­ty­bės vė­lia­va plau­kian­čią jach­tos ko­man­dą su­tik­da­vo pa­lan­kiai, kvie­tė­si į sve­čius. Jie nea­be­jo­jo ir dėl „Her­mes II“ jach­tos ka­pi­to­no tau­ty­bės. Vie­no po­kal­bio me­tu iš­gir­dę, kad šis esąs lie­tu­vis, len­kai ap­stul­bo ir ėmė aiš­kin­ti, jog to­kios vals­ty­bės kaip Lie­tu­va nė­ra. B. Ro­žins­kas ne juo­kais su­py­ko, ki­lo konf­lik­tas.

Ke­lio­nės per At­lan­tą su­ma­ny­to­jas sa­vo ran­ka pa­ra­šė pa­reiš­ki­mą: „Aš, lie­tu­vis Bro­nius Ro­žins­kas, gerb­da­mas ir my­lė­da­mas sa­vo tau­tą ir tė­vy­nę Lie­tu­vą, pa­si­ry­žau jach­ta per­plauk­ti At­lan­to van­de­ny­ną. Iš Lie­tu­vos per Len­ki­ją vyk­džiau sa­vo ke­lio­nę. Su nuo­sa­va bu­ri­ne jach­ta per­plau­kiau At­lan­to van­de­ny­ną, pa­sie­kiau Flo­ri­dą, iš ten per Pa­na­mos ka­na­lą, Ra­mų­jį van­de­ny­ną ir Los An­ge­les. Šią ke­lio­nę pa­da­riau lie­tu­vių tau­tos gar­bei.“

Perp­lau­kę At­lan­tą len­kai pa­reiš­kė, kad jie tai pa­da­rė vie­ni. Neaiš­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis din­go B. Ro­žins­ko do­ku­men­tai. Ma­ja­mio uos­te „Her­mes II“ įgu­lą pa­si­ti­kę išei­viai iš Len­ki­jos tau­tie­čius nu­ga­be­no į Va­šing­to­ną ir pa­si­rū­pi­no, kad Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se juos pa­svei­kin­tų tuo­me­ti­nis JAV pre­zi­den­tas Joh­nas Ken­ne­dy. Bro­niaus Ro­žins­ko tarp jų ne­bu­vo.

Su­sik­los­čius to­kioms ap­lin­ky­bėms apie lie­tu­vio bu­riuo­to­jo žy­gį per At­lan­tą so­viet­me­čiu Lie­tu­vo­je ne­bu­vo ži­no­ma.

Lie­tu­va vi­sa­da iš­li­ko šir­dy­je

„Bai­giau Det­roi­to uni­ver­si­te­to far­ma­ci­jos fa­kul­te­tą. Daž­nai lan­kiau Lie­tu­vą. Lie­tu­va man vi­suo­met pa­si­li­ko Tė­vy­ne. Kar­tais atei­na min­tis su­grįž­ti į Lie­tu­vą, bet JAV tu­riu duk­rą, žen­tą, anū­kę. Gal per vė­lu, ne­ži­nau. Gal­vo­ju, kad kiek­vie­nas lie­tu­vis išei­vi­jo­je daž­nai tą pa­tį gal­vo­ja. Ma­no bro­lis neat­si­me­na Lie­tu­vos, to­dėl jam leng­viau“, – sa­vo iš­gy­ve­ni­mus ir min­tis at­sklei­džia N. Zelwinder-Rožinskaitė.

Nors gim­tą ša­lį mo­te­ris pa­li­ko dar bū­da­ma vai­kas, vi­są gy­ve­ni­mą iš­sau­go­jo lie­tu­vių kal­bą, pa­pro­čius.

Va­do­va­vo lie­tu­vių bend­ruo­me­nei

13 me­tų N. Zelwinder-Rožinskaitė va­do­va­vo JAV lie­tu­vių bend­ruo­me­nės Det­roi­to sky­riui. Tas laik­me­tis su­ta­po su Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mu. Det­roi­to tau­ti­nių šo­kių gru­pės pir­mą kar­tą da­ly­va­vo Dai­nų šven­tė­je Vil­niu­je, Ame­ri­ko­je su­lauk­ta tau­ti­nių šo­kių ko­lek­ty­vo iš Lie­tu­vos, vė­liau ir di­des­nių šo­kių bei dai­nų an­samb­lių, at­vy­ko įžy­mūs ope­ros ir est­ra­dos so­lis­tai, lan­kė moks­li­nin­kai, vers­li­nin­kai, val­džios at­sto­vai.

Pra­si­dė­jo jau­ni­mo ke­lio­nės iš JAV į Lie­tu­vą ir at­virkš­čiai. Jau­ni­mas tu­rė­jo pro­gą pa­žin­ti Lie­tu­vą ir jos gy­ve­ni­mą, kū­rė­si jau­nos šei­mos, už­si­mez­gė nau­jos drau­gys­tės. Bu­vo įsteig­ti šal­pos fon­dai Lie­tu­vai. Det­roi­to lie­tu­viai iš­tie­sė pa­gal­bos ran­ką Lie­tu­vo­je ser­gan­tiems žmo­nėms.

„Išei­vi­jos lie­tu­vių šir­dys at­si­vė­rė taip trokš­tan­čiai lais­vės Lie­tu­vai, o pa­siil­gu­siems Tė­vy­nės lie­tu­viams nu­si­tie­sė ke­liai į tė­vų ir pro­tė­vių kraš­tą“, – pa­sa­ko­ja N. Zelwinder-Rožinskaitė.

Jei tu­ri­te ko­kios in­for­ma­ci­jos apie Ni­jo­lės Zelwinder-Rožinskaitės gi­mi­nes, ar­ti­muo­sius, ga­li­te ra­šy­ti tie­siai jai elek­to­ri­niu pa­štu: nzelwinder@gmail.com ar­ba kreip­tis į „Šiau­lių kraš­to“ re­dak­ci­jos Jo­niš­kio biu­rą.

As­me­ni­nės nuo­tr.

SE­NE­LĖ: Ža­ga­rė­je gi­mu­si Ni­jo­lės Zelwinder-Rožinskaitės sene­lė Ku­na­gun­da Si­re­vi­čiū­tė su sa­vo vy­ru Vin­cen­tu Ro­žins­ku.

ISTORIJA: Ni­jo­lės Zelwinder-Rožinskaitės tė­vas Bro­nius Ro­žins­kas (kai­rė­je) – stu­di­jų me­tais.

BU­RIUO­TO­JAS: Bro­nius Ro­žins­kas bu­vo ži­no­mas Lie­tu­vos bu­riuo­to­jas, per­plau­kęs At­lan­tą, star­tuo­da­mas iš Len­ki­jos 1962 me­tais, nes so­viet­me­čiu Lie­tu­vo­je to ne­bu­vo įma­no­ma pa­da­ry­ti.