Naujausios
Dėl užsienio lietuvių Konstituciją norima keisti net be referendumo
Lietuvos visomis jėgomis įsikabinę ir jos nepaliekantys lietuviai, čia mokantys mokesčius, išlaikantys savo valdžią, švietimą ir mediciną, jau oficialiai pripažįstami blogesniais. Užsienio lietuviai, prisiekę ištikimybę kitoms valstybėms, joms tarnaujantys ir besinaudojantys tenykšte gerove, netrukus turėtų gauti papildomą, Lietuvos Respublikos, pilietybę.
 |
| Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas "Respublika" nuotr. |
Seimo pirmininko Vydo Gedvilo teigimu, pozicijos ir opozicijos vadovai artimiausiu metu susitars siekti dvigubos pilietybės įteisinimo ir keisti Konstituciją. Tai jis sakė vakar sveikindamas Vilniuje prasidėjusių Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžių dalyvius.
Pasak V. Gedvilo, užvakar Seimo pirmininko kabinete buvo susirinkę tiek opozicijos, tiek pozicijos vadovai ir nusprendė jau šiandien pasirašyti susitarimą dėl to, kad Lietuva turi siekti dvigubos pilietybės įteisinimo ir keisti Konstituciją.
„Konstitucijoje turėtų būti numatyta aiški sąvoka, kad būtų galima suteikti dvigubą pilietybę. O toliau įvairiais įstatymais galima reglamentuoti, kaip tai reikėtų padaryti ir kas galėtų gauti dvigubą Lietuvos pilietybę“, – sakė V. Gedvilas.
Pasak Seimo vadovo, visiems pagal galimybes, pagal jų indėlį ir pagal nuopelnus reikia suteikti pilietybę, ir to seniai laukia mūsų tautiečiai.
„Tik būdami kartu, tik palaikydami vienas kitą mes galime pasiekti daug gražių rezultatų. Esame labai maža tauta, esame labai maža valstybė, bet mes norime, kad ji būtų graži, darni, kad čia žmonėms būtų labai gera gyventi, kad čia būtų gera atvažiuoti mūsų tautiečiams, kad jie didžiuotųsi kilę iš Lietuvos“, – įtikinėjo V. Gedvilas.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Danguolė Navickienė sako, kad užsienio lietuviai pasiryžę siekti Lietuvos pilietybės išsaugojimo teisinėmis priemonėmis, o rizikingas referendumo kelias liekąs blogiausiu atveju.
„Referendumo kelias spręsti opų dvigubos pilietybės klausimą pasaulio lietuviams kelia didelį rūpestį. Pasaulio lietuvių bendruomenė niekados nėra paskelbusi, kad remia referendumo kelią. Anaiptol, Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas, susirinkęs 2012 metų rugpjūčio mėnesį, paskelbė rezoliuciją, raginančią Lietuvos Seimą ir prezidentę kuo skubiau priimti Pilietybės įstatymo pataisas, įgyvendinant lietuvių kilmės Lietuvos piliečiams ir jų palikuoniams prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę. Referendumo kelias per daug rizikingas“, – tvirtino D. Navickienė, suvokdama, kad Lietuvoje gyvenantys lietuviai gali nepanorėti pilietybės paversti preke ir galbūt balsuos „prieš“.
Tiesa, ji nurodo ir kitus motyvus.
„Nei Lietuvoje, nei užsienyje pastaruosiuose rinkimuose nedalyvavo gana didelis skaičius balsuotojų patvirtinti referendumą. Be palengvinto Referendumo įstatymo referendumui neįmanoma pavykti. Net ir dabartinės siūlomos formuluotės yra problemiškos“, – tvirtino D. Navickienė.
Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės, pilietybės išsaugojimas nėra vienintelis siekis.
„Tvirtas Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklos pamatas yra lietuvybės išlaikymas per lituanistinį švietimą ir lietuvių kultūros puoselėjimą. Iššūkių supratimas ir įsitraukimas į bendrą darbą išsaugoti savo lietuvišką tapatybę padės ne tik diasporai, bet ir pačiai Lietuvai. Pasaulio lietuvių bendruomenės kelrodė – Lietuvių Charta – teigia, kad lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Linkiu mūsų tautai amžinai švęsti šį brangų ryšį“, – posėdžių dalyviams kalbėjo D. Navickienė.
Šalies pozicijos ir opozicijos vadovų užmojis įteisinti dvigubą pilietybę šį konstitucinį asmens ryšį su valstybe prilygina nuolaidų kortelei – antrąją pilietybę gavusiam žmogui jau nereikės rūpintis viza į šalį, kurios pilietybė jam bus suteikta, jis gaus kitų privilegijų. Kokia tada išvis pilietybės prasmė?
Dvigubos pilietybės suteikimas žmogui reiškia ir tai, kad jis turės prisiekti ištikimybę ne vienai, bet iškart dviem valstybėms. O kas bus tada, jei viena jų paskelbs karą kitai ar imsis vykdyti politiką, iš esmės prieštaraujančią antrosios deklaruojamiems principams?
KOMANTARAS
– Ar įmanoma vienu metu laikytis ištikimybės priesaikos iškart dviem valstybėms? – pasiteiravo „Respublika“ Šiaulių universiteto profesoriaus Arūno Gumuliausko.
– Dvigubos pilietybės klausimas yra labai platus, todėl vienareikšmiško jo sprendimo nėra. Tie žmonės, kurie išgyveno sovietinės ir nacių okupacijų baisumus, kurie bėgo iš Lietuvos politiniais sumetimais ir tapo politiniais emigrantais, savo atsidavimą Lietuvai įrodė dalyvaudami Lietuvos nepriklausomybės byloje. Visą antrosios sovietinės okupacijos laikotarpį jie labai aktyviai veikė ir artino nepriklausomybės atkūrimo valandą. Prieš senąją politinę emigraciją, kuri kovojo už Lietuvą, o dabar jaučiasi pamiršta ir nereikalinga, išties turime lenkti galvas.
Kiti emigrantai, ypač dabartiniai, Lietuvą paliko dėl savo ekonominės naudos, dažnai ją net keikdami. Todėl sunku vertinti, ar jie, gaudami dvigubą pilietybę, galėtų dalyvauti mūsų šalies politiniame gyvenime, naudotis rinkimų teise ir t.t.
– Kaip manote, kokią teisę gali turėti į Lietuvą tik retsykiais užsukantys emigrantai rinkti Lietuvos valdžią, priiminėsiančią sprendimus, kaip gyventi Tėvynėje likusiems lietuviams?
– Aišku, kad tokia teisė nebūtų logiška. Tačiau tai yra globalizacijos padarinys. Nelogiška yra ir tai, kad šiandien mes nebesiuntinėjame vieni kitiems ranka rašytų laiškų, į kuriuos seniau įdėdavome dalį savo širdies, jausmų ir pan. Šiandien be jokios ekspresijos bendraujame per „Skype“ programą, naudodamiesi kitomis šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis.
Tai irgi lemia globalizacija, o joje alogiškumų yra labai daug.
– O kaip gali būti Lietuvos piliečiu emigrantas, nemokantis mokesčių Lietuvai?
– Tai irgi nenormalu ir nelogiška, bet ir vėl – tai yra tos pačios globalizacijos padarinys. Galbūt dalis šių dienų emigrantų išties ketina, padirbėję kelerius metus kurioje nors ES valstybių, grįžti į Lietuvą užsidirbę pakankamą pensiją ir vėl įsilieti į Lietuvos gyvenimą. O kitiems galbūt jau seniai nusispjauti ant tos Lietuvos.
Todėl, vieniems reikalaujant suteikti dvigubą pilietybę, o kitiems tam prieštaraujant, laikyčiausi vidurio ir manyčiau, kad šį klausimą galėtume išspręsti sekdami kaimynų lenkų pavyzdžiu – pradėję dalyti lietuvio kortas. Pažiūrėkime, kiek iš tikrųjų užsienyje gyvenančių lietuvių dar sieja save ir savo likimą su Lietuva. Išsiaiškinkime, ar jie dar ketina kada nors grįžti Į Lietuvą, ar jiems dar ta Lietuva svarbi. Pradėkime spręsti problemą nuo šio žingsnio, o ne nuo Konstitucijos pataisų.
– Kodėl dvigubos pilietybės šalininkai nenori žengti referendumo keliu ir atsiklausti tautos nuomonės?
– Referendumo įstatymas yra sukurtas taip, kad jį laimėti beveik būtų neįmanoma. Kita vertus, referendumas gali baigtis taip, kaip baigėsi dėl elektrinės.
Šiandien bet kuri ES valstybė, kurią valdo eurofanatikai, dažnai stengiasi apeiti referendumus ir priimti sprendimus vienpusiškai. Deja, taip yra.
Pažiūrėkite, kas dedasi ES šalyse – demokratijos ten palaipsniui mažėja. Anksčiau Europa buvo demokratijos bastionas, o dabar jos įvairiose šalyse, įvairiuose lygmenyse kaskart pastebiu vis mažiau.
– Ar įteisinus dvigubą pilietybę šis konstitucinis asmens ryšys su valstybe netaps viena iš daugelio nuolaidų kortelių, vos telpančių mūsų piniginėse?
– Tai vėl yra globalizacijos pasekmė. Šiuo metu vyksta nacionalinių valstybių naikinimo procesas. Lietuvos federalistai, vadovaujami Petro Auštrevičiaus, taip pat kelia klausimą, kodėl lietuviai save dar vadina lietuviais, o ne europiečiais. Tai yra procesas, kuris vyksta skatinamas įvairių politinių jėgų, dažniausiai – liberalių. Tam pritaria ir mūsų konservatyviosios jėgos.
Jau prieš dešimtmetį prognozavau mažų Europos valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, išnykimą. Mano išsakytai minčiai pritarė ir kiti mūsų šalies intelektualai. Deja, prognozės pildosi, dar prieš dešimtmetį prognozuotas procesas nenumaldomai juda į priekį.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“