Naujausios
Darbininkus išstums technologijos ir kitų idėjos
Šiaulių universiteto bibliotekoje su studentais susitikęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ragino galvoti savo galva ir mąstyti kritiškai. „Prieš rinkimus visi politikai pasakoja, kaip jus padarys laimingus ir kelią paklos rožėmis. Nuo to prasideda didysis melas, kuris yra labai svaigus ir saldus“, – sako R. Dargis. Ypač didelį dėmesį jis atkreipė į technologijas, kurios ne tik atims darbo vietas iš žmogaus, bet ir pakeis pasaulį.
Mindaugas DRĄSUTIS
mindaugas@skrastas.lt
Reikalingi kūrybingi žmonės
„Žmogus turi suprasti, kad jis yra pats atsakingas už save. Šiandien apie tai reikia kalbėti mokyklose, universitetuose ir su visais kitais. Lietuvoje pasigendame žmonių, kurie galvoja savo galva, turi kritinį mąstymą, seka įvykius, žiūri į politikų nuveiktą darbą, o ne į elgesį“, – susitikimą su studentais pradėjo R. Dargis.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, geras mokinys nebūtinai bus geras darbininkas.
„Šiomis dienomis mums reikia daug kalbėti apie švietimą. Žmogų reikia pradėti formuoti ateičiai nuo mokyklos. Jį reikia ugdyti ne tik tam, jog gavęs žinių galėtų atlikti kažkokias operacijas. Svarbu ugdyti jauno žmogaus kūrybiškumą. Žinios gero gyvenimo negarantuoja, jos tik padeda kažką sukurti“, – sakė jis.
Susitikime buvo paliestas ir Šiaulių universiteto likimas, kurį kai kurie politikai sieja su išnykimu. Tačiau R. Dargis mano priešingai: „Universitetas yra regiono intelektualinis centras“.
Verslininko teigimu, šiuo metu žmogui yra svarbios tokios savybės kaip kompleksiškas problemų sprendimas ir komandinis darbas. Po ketverių metų prie šių savybių reikės pridėti kritinį mąstymą ir kūrybiškumą, ko šiomis dienomis labai trūksta.
Technologijos naikina darbo vietas
„Iš politikų dažnai girdime, kad verslui reikia pigių darbininkų. Tai pasakė net valstybės vadovė, kuri situaciją pavadino vergove. Apie kokią vergovę mes kalbame 21-ajame amžiuje? – klausė R. Dargis. – Šiomis dienomis gamyklos Vokietijoje dirba be žmonių. Prieš 20 metų negalėjome pagalvoti, kad taip atsitiks“.
Susitikime kalbėta apie tai, jog technologijos palengva atima ir žmogaus rutininius darbus, o tai itin pasijus ateityje. Kaip pavyzdys buvo pateiktos mašinos, kurioms nereikalingi vairuotojai, laivai, lėktuvai.
„Lėktuvuose pilotai sėdi tik dėl to, jog keleiviams būtų jaukiau. Ateis laikas, kai tų pilotų neliks. Todėl reikia galvoti, kur atsidurs žmogus? Ką jis darys toliau? Technologijų keitėjai prognozuoja, kad per 10 metų Europoje bus panaikinta 50 procentų darbo vietų“, – teigė pramonininkų atstovas.
Sėkmės istorijos
Kad visos kalbos apie būtinybę galvoti ir kurti nėra iš piršto laužtos, R. Dargis pateikė sėkmės pavyzdžių.
Štai iš Akmenės kilęs lietuvis Portugalijoje sukūrė išmaniąją programėlę, kuri padeda parduotuvėse pirkėjams rasti prekes. Jeigu žmogus reikiamos prekės neranda, nusiunčia užklausą pardavėjui ir prekė paruošiama pirkėjui. Tos programėlės vertė jau yra 5 milijonai eurų.
Kitas sėkmės pavyzdys – taksi kompanija „Uber“. Šiandien ji yra viena brangiausių kompanijų pasaulyje – jos vertė siekia per 50 milijardų JAV dolerių. Ji sukurta iš niekur, tik dėl geros idėjos.
„Sakoma, kad dviračio išradinėti nebereikia. Bet pažiūrėkite, kokių dviračių yra: karboniniai, su amortizatoriais ir be, su diskiniais stabdžiais ir paprastais. Ir visa tai sukūrė žmogus, nes pagalvojo, kaip galima patobulinti. Reikia ne darbininkų, kuriuos keis technologijos. Reikia žmonių, kurie galėtų kažką pasiūlyti. Technologijos žmonėms pasiūlo daug galimybių“, – įsitikinęs R. Dargis.
Verslas baiminasi konkurencijos
„Eksportas palaiko Lietuvos augimą. Šiemet turėsime apie 2 procentų augimą. Verslas yra priėjęs ribą, kai reikia investuoti. Štai Estijoje jau gyventojų daugėja, o ne mažėja. Bet tam reikia pasiruošti. Seimas turės sukurti paskatų sistemą. Išsaugoti tokį reiškinį kaip „mano tauta“ bus sunku, nes pasaulis integruojasi“, – Lietuvos verslo temą palietė verslininkas.
Jo teigimu, regionams yra svarbios užsienio investicijos. Emigracijos mažinimas bus galimas tik tada, kai šalis turės pakankamai gamybinių užsienio investicijų. Taip vietiniam verslui būtų duodamas ne tik produktas, bet ir paslaugos.
„Girdėjau paradoksą kalbėdamas su pramonininkais. Ne visi jie nori, kad investicijos ateitų. Klausia, o kam jų reikia? Gamyklos yra, viskas veikia. Bijo, kad užsienio investuotojai prisivilios jų darbininkus, pakels jiems atlyginimus. Siauru požiūriu tai yra blogai, plačiu – ne“, – neabejojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Šiuo metu Panevėžyje šaknis yra įleidusios šešios norvegų kompanijos, kurios gamina elektros įrangą. Šiauliuose verslauti nori danai, kurie mieste kurtų metalo baldų detales.
„Ar šiuo metu miesto inteligentija yra pakankamai susibūrusi ir nusiteikusi auginti miestą? Klausimas. Ar verslo elitas kalba apie tai, kaip reikia kokybiškai gerinti žmonių gyvenimą? O ką gali pasiūlyti universitetas? – kėlė klausimus R. Dargis. – Valstybė prarado milijonus eurų dėl priimtų blogų sprendimų. Jeigu miesto valdžia nuvažiuotų pakalbėti į vieną ar kitą vietą apie galimybes, procesas pajudėtų į priekį“.
Jo nuomone, bendrą ekonomikos foną iškreipia šešėlinė ekonomika.
„Užsienyje statybininkai vidutiniškai gauna 1 300 eurų, o lietuviškoje įmonėje – 600–700. Kas tai yra? Šešėlis. Nes darbuotojas dukart pigiau nedirbs. Tai parodo ir mūsų mažas mokesčių surinkimas“, – tvirtino pramonininkas.
POREIKIS: Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio teigimu, šalyje trūksta kritiškai mąstančių ir kūrybingų žmonių.
POKYČIAI: Pramonininko Roberto Dargio manymu, emigraciją Lietuvoje sumažintų užsienio investuotojai, kurių vietos verslininkai baiminasi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.