Darbininkus išstums technologijos ir kitų idėjos

Darbininkus išstums technologijos ir kitų idėjos

Dar­bi­nin­kus iš­stums tech­no­lo­gi­jos ir ki­tų idė­jos

Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je su stu­den­tais su­si­ti­kęs Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ro­ber­tas Dar­gis ra­gi­no gal­vo­ti sa­vo gal­va ir mąs­ty­ti kri­tiš­kai. „Prieš rin­ki­mus vi­si po­li­ti­kai pa­sa­ko­ja, kaip jus pa­da­rys lai­min­gus ir ke­lią pa­klos ro­žė­mis. Nuo to pra­si­de­da di­dy­sis me­las, ku­ris yra la­bai svai­gus ir sal­dus“, – sa­ko R. Dar­gis. Ypač di­de­lį dė­me­sį jis at­krei­pė į tech­no­lo­gi­jas, ku­rios ne tik atims dar­bo vie­tas iš žmo­gaus, bet ir pa­keis pa­sau­lį.

Min­dau­gas DRĄ­SU­TIS

mindaugas@skrastas.lt

Rei­ka­lin­gi kū­ry­bin­gi žmo­nės

„Žmo­gus tu­ri su­pras­ti, kad jis yra pa­ts at­sa­kin­gas už sa­ve. Šian­dien apie tai rei­kia kal­bė­ti mo­kyk­lo­se, uni­ver­si­te­tuo­se ir su vi­sais ki­tais. Lie­tu­vo­je pa­si­gen­da­me žmo­nių, ku­rie gal­vo­ja sa­vo gal­va, tu­ri kri­ti­nį mąs­ty­mą, se­ka įvy­kius, žiū­ri į po­li­ti­kų nu­veik­tą dar­bą, o ne į el­ge­sį“, – su­si­ti­ki­mą su stu­den­tais pra­dė­jo R. Dar­gis.

Pa­sak Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­to, ge­ras mo­ki­nys ne­bū­ti­nai bus ge­ras dar­bi­nin­kas.

„Šio­mis die­no­mis mums rei­kia daug kal­bė­ti apie švie­ti­mą. Žmo­gų rei­kia pra­dė­ti for­muo­ti atei­čiai nuo mo­kyk­los. Jį rei­kia ug­dy­ti ne tik tam, jog ga­vęs ži­nių ga­lė­tų at­lik­ti kaž­ko­kias ope­ra­ci­jas. Svar­bu ug­dy­ti jau­no žmo­gaus kū­ry­biš­ku­mą. Ži­nios ge­ro gy­ve­ni­mo ne­ga­ran­tuo­ja, jos tik pa­de­da kaž­ką su­kur­ti“, – sa­kė jis.

Su­si­ti­ki­me bu­vo pa­lies­tas ir Šiau­lių uni­ver­si­te­to li­ki­mas, ku­rį kai ku­rie po­li­ti­kai sie­ja su iš­ny­ki­mu. Ta­čiau R. Dar­gis ma­no prie­šin­gai: „Uni­ver­si­te­tas yra re­gio­no in­te­lek­tua­li­nis cent­ras“.

Vers­li­nin­ko tei­gi­mu, šiuo me­tu žmo­gui yra svar­bios to­kios sa­vy­bės kaip komp­lek­siš­kas pro­ble­mų spren­di­mas ir ko­man­di­nis dar­bas. Po ket­ve­rių me­tų prie šių sa­vy­bių rei­kės pri­dė­ti kri­ti­nį mąs­ty­mą ir kū­ry­biš­ku­mą, ko šio­mis die­no­mis la­bai trūks­ta.

Tech­no­lo­gi­jos nai­ki­na dar­bo vie­tas

„Iš po­li­ti­kų daž­nai gir­di­me, kad vers­lui rei­kia pi­gių dar­bi­nin­kų. Tai pa­sa­kė net vals­ty­bės va­do­vė, ku­ri si­tua­ci­ją pa­va­di­no ver­go­ve. Apie ko­kią ver­go­vę mes kal­ba­me 21-aja­me am­žiu­je? – klau­sė R. Dar­gis. – Šio­mis die­no­mis ga­myk­los Vo­kie­ti­jo­je dir­ba be žmo­nių. Prieš 20 me­tų ne­ga­lė­jo­me pa­gal­vo­ti, kad taip at­si­tiks“.

Su­si­ti­ki­me kal­bė­ta apie tai, jog tech­no­lo­gi­jos pa­leng­va ati­ma ir žmo­gaus ru­ti­ni­nius dar­bus, o tai itin pa­si­jus atei­ty­je. Kaip pa­vyz­dys bu­vo pa­teik­tos ma­ši­nos, ku­rioms ne­rei­ka­lin­gi vai­ruo­to­jai, lai­vai, lėk­tu­vai.

„Lėk­tu­vuo­se pi­lo­tai sė­di tik dėl to, jog ke­lei­viams bū­tų jau­kiau. Ateis lai­kas, kai tų pi­lo­tų ne­liks. To­dėl rei­kia gal­vo­ti, kur at­si­durs žmo­gus? Ką jis da­rys to­liau? Tech­no­lo­gi­jų kei­tė­jai pro­gno­zuo­ja, kad per 10 me­tų Eu­ro­po­je bus pa­nai­kin­ta 50 pro­cen­tų dar­bo vie­tų“, – tei­gė pra­mo­ni­nin­kų at­sto­vas.

Sėk­mės is­to­ri­jos

Kad vi­sos kal­bos apie bū­ti­ny­bę gal­vo­ti ir kur­ti nė­ra iš pirš­to lauž­tos, R. Dar­gis pa­tei­kė sėk­mės pa­vyz­džių.

Štai iš Ak­me­nės ki­lęs lie­tu­vis Por­tu­ga­li­jo­je su­kū­rė iš­ma­nią­ją pro­gra­mė­lę, ku­ri pa­de­da par­duo­tu­vė­se pir­kė­jams ras­ti pre­kes. Jei­gu žmo­gus rei­kia­mos pre­kės ne­ran­da, nu­siun­čia už­klau­są par­da­vė­jui ir pre­kė pa­ruo­šia­ma pir­kė­jui. Tos pro­gra­mė­lės ver­tė jau yra 5 mi­li­jo­nai eu­rų.

Ki­tas sėk­mės pa­vyz­dys – tak­si kom­pa­ni­ja „Uber“. Šian­dien ji yra vie­na bran­giau­sių kom­pa­ni­jų pa­sau­ly­je – jos ver­tė sie­kia per 50 mi­li­jar­dų JAV do­le­rių. Ji su­kur­ta iš nie­kur, tik dėl ge­ros idė­jos.

„Sa­ko­ma, kad dvi­ra­čio iš­ra­di­nė­ti ne­be­rei­kia. Bet pa­žiū­rė­ki­te, ko­kių dvi­ra­čių yra: kar­bo­ni­niai, su amor­ti­za­to­riais ir be, su dis­ki­niais stab­džiais ir pa­pras­tais. Ir vi­sa tai su­kū­rė žmo­gus, nes pa­gal­vo­jo, kaip ga­li­ma pa­to­bu­lin­ti. Rei­kia ne dar­bi­nin­kų, kuriuos keis tech­no­lo­gi­jos. Rei­kia žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų kaž­ką pa­siū­ly­ti. Tech­no­lo­gi­jos žmo­nėms pa­siū­lo daug ga­li­my­bių“, – įsi­ti­ki­nęs R. Dar­gis.

Vers­las bai­mi­na­si kon­ku­ren­ci­jos

„Eks­por­tas pa­lai­ko Lie­tu­vos au­gi­mą. Šie­met tu­rė­si­me apie 2 pro­cen­tų au­gi­mą. Vers­las yra priė­jęs ri­bą, kai rei­kia in­ves­tuo­ti. Štai Es­ti­jo­je jau gy­ven­to­jų dau­gė­ja, o ne ma­žė­ja. Bet tam rei­kia pa­si­ruoš­ti. Sei­mas tu­rės su­kur­ti pa­ska­tų sis­te­mą. Iš­sau­go­ti to­kį reiš­ki­nį kaip „ma­no tau­ta“ bus sun­ku, nes pa­sau­lis in­teg­ruo­ja­si“, – Lie­tu­vos vers­lo te­mą pa­lie­tė vers­li­nin­kas.

Jo tei­gi­mu, re­gio­nams yra svar­bios už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos. Emig­ra­ci­jos ma­ži­ni­mas bus ga­li­mas tik ta­da, kai ša­lis tu­rės pa­kan­ka­mai ga­my­bi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų. Taip vie­ti­niam vers­lui bū­tų duo­da­mas ne tik pro­duk­tas, bet ir pa­slau­gos.

„Gir­dė­jau pa­ra­dok­są kal­bė­da­mas su pra­mo­ni­nin­kais. Ne vi­si jie no­ri, kad in­ves­ti­ci­jos atei­tų. Klau­sia, o kam jų rei­kia? Ga­myk­los yra, vis­kas vei­kia. Bi­jo, kad už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai pri­si­vi­lios jų dar­bi­nin­kus, pa­kels jiems at­ly­gi­ni­mus. Siau­ru po­žiū­riu tai yra blo­gai, pla­čiu – ne“, – nea­be­jo­jo Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas.

Šiuo me­tu Pa­ne­vė­žy­je šak­nis yra į­lei­du­sios še­šios nor­ve­gų kom­pa­ni­jos, ku­rios ga­mi­na elekt­ros įran­gą. Šiau­liuo­se vers­lau­ti no­ri da­nai, ku­rie mies­te kur­tų me­ta­lo bal­dų de­ta­les.

„Ar šiuo me­tu mies­to in­te­li­gen­ti­ja yra pa­kan­ka­mai su­si­bū­ru­si ir nu­si­tei­ku­si au­gin­ti mies­tą? Klau­si­mas. Ar vers­lo eli­tas kal­ba apie tai, kaip rei­kia ko­ky­biš­kai ge­rin­ti žmo­nių gy­ve­ni­mą? O ką ga­li pa­siū­ly­ti uni­ver­si­te­tas? – kė­lė klau­si­mus R. Dar­gis. – Vals­ty­bė pra­ra­do mi­li­jo­nus eu­rų dėl priim­tų blo­gų spren­di­mų. Jei­gu mies­to val­džia nu­va­žiuo­tų pa­kal­bė­ti į vie­ną ar ki­tą vie­tą apie ga­li­my­bes, pro­ce­sas pa­ju­dė­tų į prie­kį“.

Jo nuo­mo­ne, bend­rą eko­no­mi­kos fo­ną iš­krei­pia še­šė­li­nė eko­no­mi­ka.

„Už­sie­ny­je sta­ty­bi­nin­kai vi­du­ti­niš­kai gau­na 1 300 eu­rų, o lie­tu­viš­ko­je įmo­nė­je – 600–700. Kas tai yra? Še­šė­lis. Nes dar­buo­to­jas du­kart pi­giau ne­dirbs. Tai pa­ro­do ir mū­sų ma­žas mo­kes­čių su­rin­ki­mas“, – tvir­ti­no pra­mo­ni­nin­kas.

POREIKIS: Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­to Ro­ber­to Dar­gio tei­gi­mu, ša­ly­je trūks­ta kri­tiš­kai mąs­tan­čių ir kū­ry­bin­gų žmo­nių.

PO­KY­ČIAI: Pra­mo­ni­nin­ko Ro­ber­to Dar­gio ma­ny­mu, emig­ra­ci­ją Lie­tu­vo­je su­ma­žin­tų už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai, ku­rių vie­tos vers­li­nin­kai bai­mi­na­si.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.