Naujausios
Čempionai neužauga popieriuje
Statistika rodo, kad tik trečdalis Šiaulių moksleivių yra visiškai sveiki. Pasak specialistų, vaikai fiziškai silpnėja dėl nuvertintų kūno kultūros pamokų mokyklose. Į salę dabar per pamoką sukišama net po tris klases, nėra padorių persirengimo kambarių, dušų.
Nors Šiauliuose už Europos Sąjungos ir valstybės pinigus pastatyta arena, ji atvira koncertams, krepšinio čempionatams, bet ne miesto sportui. Tokia situacija sportininkų ugdytojus liūdina.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Vokietės čiupinėjo grindis
Šiaulių Vijolių vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas bei rankinio treneris Alvidas Mockevičius rankose laiko Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą naują leidinį „Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos“.
„Žodžių žaismas, kuriame trūksta vienos skilties — finansavimo“,— taip eilinę programą įvertina 25-erius metus mokykloje dirbantis mokytojas.
Jis nevynioja žodžių į vatą: pagal sales, persirengimo kambarius esame sustoję 1980-uosiuose. A. Mockevičius lenkia pirštus: per 20 nepriklausomybės metų prie Šiaulių mokyklų nepastatyta nė viena salė, nėra aikštynų, baseinų. Dažnam svajone lieka ir treniruoklių salė.
„Sportą populiariname popieriuje, bet geriau pradėkime populiarinti nuo aikštynų. Turėdami kur išlieti energiją, vaikai neis į gatvę, neleis laisvalaikio prekybos centruose“, — įsitikinęs mokytojas.
A. Mockevičius turi atsakymą, kodėl ukštesnių klasių moksleiviai, ypač — mergaitės, nenori lankyti kūno kultūros pamokų: Vyriausybė giriasi renovuotomis mokyklomis ir jų sporto salėmis. Bet tos salės neatitinka nūdienos reikalavimų: tik pakeisti langai, apšvietimas. O nerenovuotose žiemą temperatūra būna 7— 10 laipsnių šilumos, per langus košia vėjas„.
Sporto salėse grindys tebėra išklotos lentomis. A. Mockevičius yra matęs, kaip tokias grindis Vilniaus pedagoginio universiteto salėje jaunos vokietės čiupinėjo rankomis: jų karta tokios dangos jau nemačiusi.
Opi problema — persirengimo kambariai. Nuo sovietinių laikų išlikusi keista nuostata: jų mokykloje būna tik du. Tad kartais kartu tenka rengtis ir 60 moksleivių. Reikėtų bent 10— 15 dušų, bet dažniausiai teveikia keli.
„Kas, kad įsigytume, tarkim, slides. Bet juk reikia ir persirengti, ir šlapius drabužius pasidžiauti. Vaikai yra asmenybės, jiems irgi reikia komforto, — apie higienos sąlygas kalba mokytojas. — Kodėl jie turi gerti vandenį iš čiaupo? O juk kalbame apie kūno kultūrą ir sveikatą!“
Viena pamoka — visai mokyklai?
Sunkmetis ir taupymo vajus neaplenkė kūno kultūros pamokų: nutarta į vieną jungti paralelines klases. Taip salėje vienu metu atsiranda trys klasės. Trys mokytojai salę, kurios matmenys — 24x18 metrų, pasidalija į tris dalis, joje tenka sportuoti apie 90 vaikų.
„Kaip tokia pamoka gali būti patraukli, įdomi? Mes tik saugome, kad kas neatsitiktų. Ironizuoju: galbūt dar pigiau būtų padaryti vieną kūno kultūros pamoką visai mokyklai?“.
Mokytojas mano, kad dažnai krize pridengiamas nenoras galvoti, ieškoti ir dirbti. Jis paneigia ir kitą stereotipą, kad vaikai tenori sėdėti prie kompiuterio. Moksleiviai nori įvairiausių dalykų, bet jiems reikia patraukliai pasiūlyti. Nebeužtenka vien surengti kvadrato varžybų: reikia renginio su atidarymu, uždarymu, apdovanojimais.
„Turime tokią areną, bet ji, atrodo, skirta tik koncertams, krepšiniui ir Europos čempionatams. Kodėl negalėtų moksleiviai arenoje rengti netradicines pamokas, juk dieną arena stovi tuščia“, — svarsto A. Mockevičius.
Nuvertinta sveikata
Visuomenės požiūrį į kūno kultūrą, pasak A. Mockevičiaus, puikiai atspindi paskutinė šio dalyko vieta dienyne.
Pasak A. Mockevičiaus, po pirmosios penktokų mankštos per tėvų susirinkimą buvo pareikštos pretenzijos, kad vaikams po kūno kultūros pamokos skauda raumenis.
„Bet džiaugiuosi, kad atsirandą tėvų, kurie apie vaiko sveikatą ateina pasikalbėti su manimi, sprendžiame, kokius tinkamus specialius pratimus parinkti. Anksčiau viskas užsibaigdavo atleidimo nuo fizinio lavinimo lapeliu.“
A. Mockevičius nedvejoja, kad itin svarbus mokytojo požiūris į dėstomą dalyką: jei berniukai dažniausiai nori judėti, mergaites tenka sudominti.
„Tikiuosi, kad per pakilimo laikotarpį mokytojai-amatininkai paliko mokyklas, o liko mokytojai iš pašaukimo. Nėra blogiau už kūno kultūros mokytoją, kuris salės duris užrakina 15 valandą“, — sako patyręs pedagogas.
Kaip vertinti kūno kultūrą: pažymiais ar įskaita? „Ar mes taip nuvertiname sveikatą, kad ją galime įvertinti tik įskaita? — stebisi A. Mockevičius. — Tada ir matematiką, ir lietuvių kalbą taip vertinkime, nes be sveikatos nereikės ir kitų dalykų.“
Mokytojas įsitikinęs: svarbiausias ne rezultatas, o pastangos ir pažanga. Kūno kultūrų pamokų tikslas — vaikams įskiepyti natūralų poreikį sportuoti. O rezultatų siekiama sporto mokyklose.
Ateina silpnesni
Pasak Šiaulių lengvosios atletikos mokyklos direktoriaus Tolvydo Skaliko, prieš 10— 15 metų vaikai, atėję į sporto mokyklą, žymiai greičiau pasiekdavo rezultatų nei dabar. Nors treneriai mokyklose renkasi gerai nuaugusius, perspektyvius moksleivius, jie yra fiziškai silpni.
Į lengvosios atletikos mokyklą ateina netaisyklingos laikysenos, pilnapadžių, todėl treneriai pirmiausia turi viską „sustatyti į vietas“, o tik tada — siekti rezultato.
„Darželiuose, vidurinėse mokyklose mažai dėmesio kreipiama į kūno kultūrą. Šios pamokos tapo nebūtinos, jas galima pasirinkti, moksleiviai, gavę pažymas, gali jų nelankyti. Anksčiau reikėdavo laikyti normatyvus, tad vaikai, nori ar nenori, eidavo į pamokas.“
T. Skaliko teigimu, šios situacijos kaina — sveikata: „Nesirūpinant sveika gyvensena nuo mažens, vėliau valstybė išleidžia krūvas pinigų gydydama vidutinio amžiaus žmones. Jei vaikai ir tėvai masiškai sportuotų, turėtume sveiką ir stiprią visuomenę“, — sako T. Skalikas.
Į užribį nustumta kūno kultūra neišvengiamai lemia ir sportininkų rezultatus: vaikai būna neįpratinti sportuoti, nejuda ir fiziškai netobulėja.
Šią žiemą lengvaatlečiai tebesitreniruoja šaltame manieže. T. Skalikas tikisi, kad kitą žiemą jis jau bus apšildytas. Vasarą sportininkai sportuoja stadione.
Sergančių daugėja
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistės Dianos Šiurkienės, pagal pastarųjų trejų metų duomenis, tik trečdalis vaikų mokyklose yra sveiki.
Dažniausi negalavimai — regos, skeleto-raumenų sistemų sutrikimai, širdies ir kraujagyslių ligos. Šiemet pastarąsias aplenkė endokrininės sistemos sutrikimai.
Didėjantį sergamumą lemia gyvenimo būdas: vaikai nėra fiziškai aktyvūs. O tėvai dažnai į kūno kultūros pamokas žiūri atmestinai: tegul vaikas geriau per pamoką pasėdi ant suoliuko.
Sportuoti, pasak D. Šiurkienės, turi ir silpnesnės sveikatos vaikai, bet mokytojai dažnai nėra pasiruošę su jais dirbti: slegia didesnė atsakomybė, trūksta specialaus pasirengimo. Tad patogiau, kad vaikas ant suolelio kvėpuoja kitų keliamomis dulkėmis.
D. Šiurkienės teigimu, Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus fizinis aktyvumas mūsų sveikatą lemia penkiasdešimčia procentų.
Pagal 2005 metų higienos normą, bendrojo lavinimo mokyklose per savaitę privalomos trys kūno kultūros pamokos. Bet realiai jos tėra dvi. Pasak specialistės, mokytojai teisinasi, kad vaikai ir taip yra perkrauti. Bet taip užsiveda uždaras ratas, kurio pasekmė — sveikata.
Specialistė „Juventos“ mokykloje yra atlikusi tyrimą, kodėl vaikai nenori sportuoti. Moksleivių atsakymai: neįdomios pamokos, pratimai, nepatinka mokytojas. Įtakos turi ir suteikiamos sąlygos: retai salėje sportuoja viena klasė, vienu metu persirenginėja daugybė vaikų, o pertraukos — trumpos. Dušai veikia ne visose mokyklose.
REALYBĖ: Nors pagal higienos normą bendrojo lavinimo mokyklose per savaitę privalomos trys kūno kultūros pamokos, realiai jų tėra dvi.
NUOMONĖ: Šiaulių Vijolių vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas bei rankinio treneris Alvidas Mockevičius sako, kad XXI amžiaus sporto salėse nebeužtenka stogo ir pakeistų langų.
IŠLAIDOS: „Nesirūpinant sveika gyvensena nuo mažens, vėliau valstybė išleidžia krūvas pinigų begydydama vidutinio amžiaus žmones“, — sako Šiaulių lengvosios atletikos mokyklos direktorius Tolvydas Skalikas.
SVEIKATA: Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistės Dianos Šiurkienės, tik trečdalis vaikų mokyklose yra sveiki.
INVENTORIUS: Dažnos mokyklos kasdienybė — pasenęs inventorius.
EGZOTIKA: Svečiams iš užsienio medinės grindys jau — egzotika.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.