Buvęs kalinys sėja baimę

Buvęs kalinys sėja baimę

Buvęs kalinys sėja baimę

Jam vos per dvidešimt metų. Tačiau jo biografijoje treji metai kalėjimo už nepilnametės išprievartavimą. Paleido atlikus pusę bausmės laiko. Kai jis sugrįžo, kaimas prarado ramybę. Su savo kompanija naktimis braunasi pas miegančius žmones, tyčiojasi. Važinėja automobiliu, nors neturi teisės vairuoti. „Turėtų būti už grotų,“ – piktinasi kaimo žmonės.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Įkalinti savo baimės

Vieno Kelmės rajono kaimo žmonės pasikvietė žurnalistę, negalėdami apsikęsti po kaimą siautėjančio buvusio kalinio.

Sutrikusios senutės, išsigandusios mažamečių vaikų motinos. Pasimetęs kaimo seniūnaitis.

Pasidalyti savo baimėmis susirinko keliolika žmonių. Jie vieną po kitos rikiuoja iš kalėjimo grįžusio prievartautojo nuodėmes. Tačiau nenori skelbti nei savo pavardžių, nei kaimo. Bijo.

Grasinimai liudytojams

„Mes liudijom prievartavimo byloje, – pasakoja kaime gyvenantis vyras. – Negalėjom neliudyti. Mergaitę išprievartavo jos pačios namuose. Sulaužė žandikaulį. Kai prievartautojas grįžo iš kalėjimo, neturim ramybės. Dažną vakarą atvažiuoja į kiemą trys – keturi girti vyrai: „Jūs mirsit. Aš jus sutvarkysiu. Kam vaiką į kalėjimą pasodinot?“

Žmonės stebisi – iš ko reikia gerti niekur nedirbant, tik grįžus iš kalėjimo.

Nakties patyčios

Buvęs kalinys gyvena pas močiutę. Jo motina Šiauliuose. Savaitgaliais į kaimą atvažiuoja motinos sugyventinis. Susikviečia vyrų. Prisigeria. Prasideda muštynės.

„Gyvenam kaip pokaryje, kai tekdavo bijoti naktinių svečių, – dūsauja viena kaimynė. – Kartą pagėdijau, kad tiesiog prie mano tvoros atlieka gamtinius reiklus. Vieną naktį tai atsiminę atėjo aiškintis santykių. Bijom. Kartais įleidžiam. Kartais neįleidžiam. Birbina per naktį skambutį. Gali ir langus išmalti. Vieniems kaimynams naujai sudėtus langus apipurškė dažais.“

Kita kaimynė pasakoja, kai pas buvusį kalinį ir jo močiutę atvažiuoja svita iš Šiaulių, ji bėga į trobą slėptis. Kokiais tik žodžiais jos neišvadina... Ant jos kiemo pila žemes ir paplavas.

Porą kartų kvietė policiją. Po to patyrė dar daugiau teroro. Policija prie jos namų kasdien nepastovės.

Kartais skambina dukrai – šaukiasi pagalbos. Turi važiuoti keliolika kilometrų gelbėti motinos.

Sykį nuvažiavo su sūnėnu pas kaimyną susimalti miltų. Prie berniuko prisistatė iš kalėjimo grįžęs kaimynas. Prašo cigarečių. „Tas neturi. Pradėjo smaugti. Pasiėmiau pagalį. Atgyniau. Tai jis mane mašina vijosi iki namų,“ – pasakojo kita kaimo gyventoja.

Apkaltino ūkininką

Vieną naktį vietos ūkininkui paskambino jo darbininkai: buvęs kalinys su savo sėbru braunasi pro duris. Ūkininkas nuvažiavo darbininkų gelbėti.

Neslepia – už sprando nutvėręs tuos du vaikigalius ir išmetęs iš svetimų namų.

Tada jie apkaltino ūkininką smurtu. Pasikvietė greitąją, policiją. Pareigūnų ir medikų laukė gulėdami ant žemės, nors buvo lapkričio mėnuo. Vaidino smarkiai sumuštus.

Greitoji nuvežė į ligoninę. Tačiau medikai greitai pastebėjo, jog čia ne jų, o blaivyklos klientai. Iš kalėjimo grįžęs kaimietis apnakvydintas policijoje.

Rytą jo močiutė atėjusi pas ūkininką jį kaltinti. Esą jos anūką ūkininkas taip sumušęs, kad jokio sveiko lopo ant kūno nėra.

„Ar aš neturiu teisės apginti savo namų? Išmesti įsibrovėlius už sprando?“ – piktinasi ūkininkas, dėl įsibrovėlių turėjęs aiškintis policijai.

Kaimo žmonės pasakojo, jog tai ne pirmas atvejis, kai išprovokavę besiginančius žmones buvęs kalinys ir jo bendrai paskui juos apkaltina.

Vasarą per kaimo šventę pradėjo kabinėtis prie vietos gyventojo. Tas neapsikentęs užmetė per nosį.

Sukilo prieš tą žmogų buvusio kalinio motina su sugyventiniu. Iškvietė policiją. Kad nepradėtų ikiteisminio tyrimo, užsiprašė tūkstančio litų. Žmogus tiek neturėjo. Sumokėjo ketvirtadalį prašomos sumos.

Kaimynai su baime žiūri į augantį buvusio kalinio brolį. Kaimynei nupjovė žarną nuo dujų baliono, išleido benziną iš bakelio.

Laukia, kol nusikals trečią kartą

Kaimo seniūnaitis sako, jog iš kalėjimo lygtinai paleistas vaikinas jo privengia. Tačiau baisu, kai girtų vyrų būrys naktimis važinėja automobiliu. Vaikinas neturi net vairuotojo pažymėjimo, o vežioja savo bendrus.

„Kodėl jo nepasodina? Juk paleistas lygtinai turėtų sėdėti namuose. Ir iš kur pinigų gėrimui? Per dieną kursuoja ir kursuoja į parduotuvę,“ – baisisi kaimo žmonės.

Pataisos inspekcijos inspektorius Alvydas Razvadovskis redakciją patikino, jog du padaryti pažeidimai jau užfiksuoti.

Kartą įkliuvo vairuodamas, nors neturi vairuotojo pažymėjimo. Antrą kartą naktį atvežtas į policiją, nors po 22 valandos turėjo būti namuose.

Kai nusižengs trečią kartą, teismas spręs jo likimą. Gali tekti grįžti į kalėjimą. Tačiau, pareigūnas sako, kad valstybės politika, jog kuo mažiau žmonių būtų kalėjimuose. Ir teismams privalu jos paisyti.

Geria be saiko

„Šnapsas kaltas ir genai, – linguoja galvomis kaimo žmonės. – Kur tai matyta kaime uždaro mokyklą, nėra bibiotekos, nė kultūros namų. Bet išsilaiko dvi parduotuvės su barais. Nuo šnapso jau daugiau kaip dvidešimt žmonių kaime mirė. Anais laikais irgi gerdavo. Bet dar ne taip. Ir niekas nuo gėrimo nemirė.“

Vyresnieji kaimo žmonės dar prisimena ir iš kalėjimo gržusio vaikino senelio žiaurų elgesį.

Kelmės rajone yra 160 lygtinai paleistų nuteistųjų. Juos prižiūri tik du Pataisos inspekcijos darbuotojai.

BAIMĖ: Ne vienas kaimas, kuriame gyvena iš kalėjimo paleistų agresyvių vyrų, kenčia baimę.

UŽTVARAS: Kaimo žmonės negali atsitverti nuo juos gąsdinančio iš kalėjimo grįžusio kaimyno.Autorės nuotr.