Naujausios
Bulvę valgo, bulvę giria... Mėgstamiausia lietuvių daržovė – bulvė. Kaip be jos? Cepelinai, kugeliai, bulviniai blynai. Bulvė keptos, bulvės virtos. Su lupynomis ir skustos. Apibarstytos smulkintais krapais ar kitokiais prieskoniais. „Bulbienės“ sriubos ar žemaitiški „bolbių pyrags“ ar „bolbių bundelos“. Mūsų gaspadinės žino iš bulvių daugybę „patrovų“.
Yra laikas bulvėm sodinti, yra laikas jas kasti. Germaniškyje kasimo procesas jau įsibėgėjęs. Patys nekantriausi sudoroti bulvių derlių suskubo dar prieš rugsėjo 1-ąją. Kiti, pažvilgčiodami į dangų, planuoja kasti šeštadienį. Treti nesiskubina: bulvių veislė vėlyvesnė, bulvienojai dar apyžaliai.
Štai Brigita J. kasė su talkininke anūkėle Emute. Nedaug bulvių tesodina, tik „8 galiukus“ po 12-15 metrų ilgio. Na, man atrodo, daug. Brigita juokiasi, kad buvo laikas, kai augindavo po 6 kiaules kasmet, vat tada tai buvo bulvių plotai! Kyla klausimas: kur tas 6 kiaules dėdavot? Parduodavot? „Ne! Šeimyna suvalgydavo! Ne juokas 7 burnas pamaitinti… O dabar? Šešis krepšius pasodinau, dvylika nukasiau, – ima Brigita juoktis. – Su koloradu pasidalinom per pus...“ Brigita J. bulvių niekuo nepurškia. Kam po to jas valgant save nuodyti? Tokių yra ir parduotuvėje. Ale, net turguje pačios pirmosios bulves neturi tokio skonio kaip „naminės“. Tai, Brigita sako, nors bulvės gaunasi „auksinės“ (samdo traktoristus, kad sudirbtų žemę, vagas „padarytų“ ir pan.), bet užtat sveikos ir skanios!
Janinai U. talka buvo didesnė: talkininkų net vienuolika! Iš ryto sūnus ją pakvietė talkon. Didelis būrys, bet pas sūnų Raimondą ir bulvių nemažai: 20 vagų. Kasėjai dirbo 2 valandas. Nepailso, tai greit nutarė, kad prie to paties ir mamai bulves nukas. Janinai kiek to kasimo? Juokas! Kelios vagelės, tai visa gauja nulėkė ir per pusvalandį darbas padarytas! Klausiu: tai kuri gaspadinė patalkiais vaišino? Janutė džiaugiasi: „Marti! Ir balandėliais, ir kraujiniais vėdarais vaišino, įvairiomis mišrainėmis…“ Bulvės bulvėmis, tik va, bėdavojasi Janutė, paupy darže stirnos įsisuko. Runkelių dvi vagas turėjau pasisodinusi vištoms, tai vieną „gatavai“ nuėdė! Jau raudonųjų burokėlių lapai imti skanauti! Liko nepaliestos dar morkos...“
Kaimo žmonės nuo seno garsėjo darbštumu. Štai germaniškietė Milda (vardas pakeistas pačiai prašant) prisimena, vyrui gyvam esant, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, užsiveisė namie 17 kiaulių. Manė, imsiantys ūkininkauti, bet planus sugriovė vyro nepagydoma liga. Gerai, kad kiaulaitės buvo paaugusios, tai visos iškeliavo pinigų pavidalu palengvinti ligonio gydymui. Prieš tai irgi laikė Milda kiaules, tik mažiau. Tai bulvių joms šerti reikėjo daug. Rudeniop prikasdavo pilną traktorinę priekabą. Dabar vaikai suaugę, savo šeimas sukūrę, du iš jų gyvena Germaniškyje, bet bulves sodina ir dalinasi visi. Juokais klausiu: tai pas ką raktas nuo bulvių, jei bulvės visų? Kas dalina? Milda sako, bulves supylė į krūvą pas vieną iš sūnų, o raktas padėtas tokioj vietoj, kad ją žino visi. Prašyti rakto nėra reikalo.
Kaimo žmonės šneka, kad šiais metais labai pūna bulvės. Daugelis jau nerimauja: ar nesupus visos per žiemą? Bet viens kitą padrąsina: pirksim naujas sėklines bulves „Žalioj stotelėj“, pasirinkimas ne taip jau mažas.
Tikiuosi, kad cepelinai puoduose kunkuliuos iki pat pavasario.
