Naujausios
Blaivybės madą diktuoja Šiaulių regionas
Prieš penkerius metus Naisiai (Šiaulių r.) įrodė – blaivios šventės yra realu. Švenčių be alkoholio idėja plinta visame regione, viena po kitos organizuojamos blaivios miestelių šventės. Blaivybės madą diktuojantis Šiaulių kraštas gali sukelti renginių revoliuciją Lietuvoje. Kultūros ministerija turės apsispręsti, kurį renginį finansuoti pirmiau – ar su girtais „baliavotojais“, ar su blaiviais.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Tikras šventės skonis – be alkoholio
Nubraukti lygybės ženklą tarp žodžių „šventė“ ir „alkoholis“ Šiauliai pirmiausia pabandė rugsėjo 1-ąją – mieste nevyko prekyba alkoholiu. Vėliau ši iniciatyva buvo įteisinta įstatymu.
Dabar Šiaulių regionas diktuoja madą ir renginių pasaulyje. Pirmasis blaivią šventę pasirinko Ramūnas Karbauskis, prieš penkerius metus surengęs "Naisių vasaros" festivalį.
„Pirmąjį festivalį organizuoti buvo sunkiausia, nes žmonės nežinojo, ko tikėtis. Iki tol tokių švenčių Lietuvoje nebuvo“, – pasakojo Naisių bendruomenės pirmininkė Rita Žukauskienė. Kai kurie bandė tikrinti, ėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Dabar visi puikiai žino, kur važiuoja, ir klausimų nebekyla.
R. Žukauskienė sako, kad pradėję propaguoti blaivių švenčių idėją organizatoriai turi turėti tvirtą poziciją ir jos laikytis. „Vienas lauke – ne karys. Reikia vieningai sutarti su visais prekybininkais“, – patarė ji.
„Naisių vasaros" festivalis sukurtas tam, kad formuotų žmonių matymą ir skonį to, kas būna nevartojant alkoholio. Tai užslėpta bomba Lietuvos kultūriniame pasaulyje, nes esame alternatyva alkoholio kultūrai“, – mano R. Karbauskis. Daugelis renginių organizatorių vis dar įsitikinę, kad švenčių be alkoholio surengti neįmanoma.
R. Karbauskis sako, kad renginiai yra palankiausia terpė plėstis alkoholio ir tabako gaminių pramonei. Būtent per festivalius ir šventes jie kryptingai gali reklamuoti ir propaguoti tai, kas jiems draudžiama ar ribojama įstatymu.
Apsupti neblaivių asmenų, vaikai nuo mažų dienų susiformuoja vaizdą, kad toks laisvalaikis – natūralus. „Jei mes norime, kad mūsų vaikai būtų geresni už mus, ryšį tarp šventės ir alkoholio turime sunaikinti“, – įsitikinęs R. Karbauskis.
Gražiu pavyzdžiu jis įvardija nedidelį šiemet antrus metus vykusį blaivų vasaros festivalį „Varom!“
Ar bus revoliucija?
R. Karbauskis kreipėsi į Šiaulių rajono vadovus su pasiūlymu daryti rajono dainų šventę be alkoholio, pažadėjo skirti dešimt kartų daugiau paramos, nei duoda alkoholio prekeiviai. Tačiau pasiūlymu nepasinaudota.
„Toje šventėje įvyko tai, ką ir prognozavau – jau renginio pradžioje vaikščiojo girti žmonės. Tai, kas vyko renginio pabaigoje, man pasakojo jau policijos pareigūnai... Katastrofa! Dainų šventė virto išgeriančių žmonių pasilinksminimo vieta“, – konstatavo R. Karbauskis. Anot jo, tai daugelio šalies švenčių atspindys.
Kultūros ministerijai R. Karbauskis pateikė siūlymą skirti finansavimo prioritetą pirmiausia tiems renginiams, kuriuose alkoholiu neprekiaujama.
„Žinoma, tokiam sprendimui kils didžiulis pasipriešinimas ir Seime, ir Vyriausybėje, nes už viso to stovi didžiuliai alkoholio pramonės pinigai, lobistų interesai“, – sakė politikas.
Jis pripažįsta, jog Naisiams organizuoti blaivų festivalį lengviau, nes pats jį finansuoja. Jei pavyktų įtikinti Kultūros ministeriją keisti finansavimo tvarką, Lietuvoje įvyktų renginių revoliucija.
Alkoholio nešasi slapta
Oninės ir miesto šventė Akmenėje blaiviai švenčiamos jau antrus metus. Šią iniciatyvą pasiūlė Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Akmenės bendruomenės pirmininkas Algirdas Bučys kartu su Akmenės seniūnu Vladimiru Silvaško.
„Yra daugybė įvykių, tragedijų, kai neblaivūs susižaloja, susimuša, įvyksta nusikaltimų, avarijų. Tai paskatino keisti požiūrį“, – pradžią prisiminė A. Bučys.
Jis atkreipia dėmesį, jog tebėra sudėtinga šventės dalyviams įrodyti, kad alkoholis nereikalingas. Vis ieško būdų, kaip gėrimų slapta įsinešti. Mato, kad dažnai tolerantiškai, apsimesdami, kad nemato, į atsineštą alkoholį žiūri ir policijos pareigūnai.
„Iš karto žmonių priversti iškart nevartoti neįmanoma, bet bent jau dominuojančią kryptį nustatyti galima“, – optimizmo nepraranda A. Bučys.
Pasak jo, organizuoti blaivią šventę – iššūkis. Reikia įdėti kur kas daugiau pastangų ieškant finansinių rėmėjų, atidžiau apgalvoti šventės programą, žmonių užimtumą. „Išgėręs nežiūri, kur kokie renginiai vyksta, pakanka pabendrauti su tokiu pačiu. Blaivius reikia įjungti į veiksmą“, – sakė bendruomenės pirmininkas.
Akmenė ruošiasi tęsti blaivių švenčių tradiciją. „Manome, kad užteks jėgų, – šypteli A. Bučys. – Žinoma, būtų geriau, jei atsirastų daugiau palaikančiųjų. Tada pati aplinka veiktų teigiamai.“
Siūlo nuleisti „ne iš viršaus“
„Kur tradicinis alus, kuriuo garsėja Pakruojo kraštas?“ – neseniai gūžčiojo pečiais svečiai Linkuvos ir Klovainių miestelių šventėse.
Pakruojo rajono taryba liepos pradžioje uždraudė prekiauti alkoholiu per Linkuvos miestelyje švenčiamus garsiuosius Škaplierinės atlaidus, Klovainiuose švenčiamas Onines ir būsimą Pakruojo miesto šventę.
Klovainių bendruomenės pirmininkė Sonata Danilienė pasakoja, jog Onines bendruomenės savanoriai jau daugelį metų organizuoja patys, savo ir rėmėjų lėšomis. Tarybos sprendimas organizatoriams buvo netikėtas, nes paskelbtas mėnesį prieš renginį, kai daug kas buvo parengta, rasti rėmėjai, paslaugų tiekėjai.
„Šiemet atsižvelgdama į situaciją mus parėmė Savivaldybė, nors iki šiol renginiui pinigų neskirdavo“, – sakė S. Danilienė. Jos manymu, blaivios šventės idėja labai sveikintina, tačiau ją įgyvendinti reikėtų ne nuleidžiant sprendimą iš viršaus.
Bijojo sulaužytų prekystalių
Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė patikino, jog alkoholio nebuvimas miestelio šventėje, sutampančioje su Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidais, dalyvių skaičiaus nesumažino.
„Vieni stebėjosi, kodėl alaus krašte nėra alaus. Žinoma, žmonės sprendimą bandė apeiti – gėrė namuose, pirko alkoholį kitame kaime ar iš vakaro. Ne paslaptis, buvo ir girtų“, – pasakojo seniūnė. Jos nuomone, blaivi šventė buvo geresnė, mėtėsi mažiau tuščių butelių, nusigėrusių nesimatė.
K. Bacevičienė pripažino, jog rėmėjų blaiviai šventei rasti buvo žymiai sunkiau. Dalis aludarių, jau davusių paramą, reikalavo pinigus grąžinti. Kadangi Tarybos sprendimas priimtas likus vos porai savaičių iki šventės, dalis alaus gamintojų jau buvo užraugę alų, verslininkai sakė patyrę nuostolių.
Seniūnei keista, kodėl Tarybos sprendimas galioja tik trims vietovėms, ne visam rajonui.
„Draudimai įsiutina, bet reikia stengtis. Verslininkai galvojo, kad žmonės jiems prekystalius pradės laužyti, bet pamatėme, kad nieko blogo neatsitiko. Tereikėjo tik pabandyti“, – sakė K. Bacevičienė.
Jono TAMULIO nuotr.
PAVYZDYS: Prieš penkerius metus Naisiai įrodė – blaivios šventės ne utopija, bet realu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REVOLIUCIJA: "Naisių vasaros" festivalio mecenatas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs – jei pavyktų įtikinti Kultūros ministeriją prioritetiškai finansiškai remti šventes, kuriose neprekiaujama alkoholiu, Lietuvoje įvyktų renginių revoliucija.
STRESAS: Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė prisipažino, jog pirmą kartą pabandžius organizuoti šventę be alkoholio atrodė, kad tai neįmanoma, tačiau šventė buvusi net geresnė.
Lietuviai geria daugiau už rusus
Birželio mėnesį Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ parodė, kad Lietuva pagal alkoholio vartojimą tarp kitų šalių užima trečiąją vietą. Vienam vyresniam nei 15 metų žmogui tenka 15,4 l grynojo alkoholio.
Lietuvą lenkia tik Moldovos Respublika (16,8 l) ir Baltarusija (17,5 l). Lietuva aplenkė netgi Rusiją (15,1 l), kuri visuomenėje laikoma daugiausiai alkoholio vartojančia šalimi.
Toks aukštas rodiklis Lietuvoje fiksuojamas pirmą kartą.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos inf.
KOMENTARAS
Kultūrą ir alkoholį reikia atskirti
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Aurelijus VERYGA, gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio vadovas:
– Tai, kad švenčių be alkoholio daugėja, rodo, kad žmonės subrendo pokyčiams. Džiugu, kad iniciatyvos kyla iš pačių žmonių. Vietos valdžiai tai padaryti lengviau, nes ji turi laisvesnes rankas. Blaivios šventės yra galimybė parodyti, kad gali būti kitaip.
Mes nesame pratę švęsti blaiviai. Daugumai reikia prisigerti, tada nebesvarbu, nei kas groja, nei kaip groja – koks skirtumas pagal kokią muziką voliotis. Švenčiant blaiviai reikia įdėti daugiau fantazijos, pastangų.
Logiška atskiti kultūrą nuo alkoholio, nes tikroji kultūra yra blaivi.
Sovietmetis padarė labai didelę įtaką, kad šventės natūraliai siejamos su alkoholiu. Niekas neįsivaizdavo, kad yra alternatyva. Vyresnė karta panašiai užaugino vaikus. Ką gali parodyti, kai jau darželyje kalėdinės eglutės proga susirinkę tėvai atsineša ir geria šampaną?
Aš pats alkoholio visiškai nevartoju apie 6 metus.
Savo artimoje aplinkoje niekam nesu draudęs gerti. Jei atvažiuoja draugai ir nori kažką atsivežti, tai jų reikalas. Aš niekada gėrimų neduodu, bet jų ir nedraudžiu.
Kaip galima išmokti gėrimo kultūros? Galima išmokti laikyti taurę, su kokiu maistu derinti alkoholinius gėrimus. Vartoti alkoholį kultūringai – išmokti neįmanoma.
Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, kuri sukelia priklausomybę. Alkoholikai irgi pradėjo nuo nedidelio kiekio.