Naujausios
Biudžetas — tik gyvybei palaikyti
Šiaulių politikai pirmą kartą viešai svarstė 2010 metų miesto biudžeto projektą. Lėšų užteks tik „nuo skolų atsimušinėti“ ir išgyventi merdint. Algos planuojamos dešimčiai mėnesių ir mažiau.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Didesnis, nei ministerija skaičiuoja
Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto išplėstiniame posėdyje dalyvavo beveik visi Tarybos nariai. Į posėdį sugužėjo ikimokyklinių įstaigų atstovai, kuriuos jau praėjusių metų pabaigoje „taupymo“ krizė paliko be dviejų mėnesių algų.
Komiteto pirmininkas Alfredas Lankauskas jau prieš posėdį „Šiaulių kraštui“ teigė, jog “nekorektiška planuoti biudžetininkų algas tik dešimčiai mėnesių — žmonės dirba ir turi gauti algas“.
Vėliau A. Lankauskas sulauks posėdžio dalyvių plojimų po savo replikos, jog nekorektiška ir milžininkus — per 100 milijonų litų — Savivaldybės kreditorinius įsiskolinimus „užkrauti ant biudžetininkų pečių“.
Miesto biudžetas planuojamas 230 milijonų litų — 44 milijonais mažesnis nei praėjusių metų. Pagal Finansų ministerijos sakičiavimus turėtų būti dar mažesnis.
Biudžeto projektą pristatęs Vladas Damulevičius, Savivaldybės administracijos direktorius, informavo, jog pajamų planuojama 5 milijonais litų daugiau, nei jų Šiauliams planuoja Finansų minsterija.
Šiauliams, anot V. Damulevičiaus, šalyje daugiausia — net 20 procentų yra sumažintos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, kuris yra pagrindinis Savivaldybės pajamų šaltinis.
Parėjusiais metais gyventojų pajamų mokesčio Šiauliams planuota 117 milijonų litų, realiai surinkta 91 milijonas litų. Šiemet Finansų ministerijos prognozuoja, kad Šiauliai šio mokesčio surinks tik 74 milijonus litų. Bet Savivaldybės administracija planuoja gauti bent 78 milijonus litų.
V. Damulevičius tikino, jog šis skaičius „nėra iš piršto laužtas“. Jis manąs, kad “verslas jau pasiekė susitraukimo piką“.
Papildomų lėšų tikimasi iš valstybės iždo. Mero Genadijaus Mikšio tvirtinimu, turėtų būti kompensuotos praėjusiais metais dėl valstybės sprendimų negautos pajamos. Dėl to negauta 30 milijonų litų. A.Lankauskas prisiminė, jog tokia situacija jau yra buvusi 1998— 1999 metais. Kompensacijų tuomet sulaukta 2001— 2003 metais.
Tarybos narys Vidmantas Japertas siūlė rašyti kreipimąsi Vyriausybei, kad reikalai pajudėtų: „Savivaldybės valstybei yra “jaunesnieji broliai“ ir net skųstis neleidžiama“.
Nubraukė ir valdininkams
Darbo užmokesčio fondas ikimokyklinėms įstaigoms mažinamas 15,7 procento, kitoms — 20 procentų, o Savivaldybės administracijai, neformaliojo ugdymo įstaigoms ir sporto mokykloms — 27,2 procento.
„Šiaulių kraštas“ rašė, jog tik neformaliojo ugdymo įstaigoms ir sporto mokykloms buvo užsimota mokos fondus mažinti 30 procentų, pačiai Savivaldybei — tik 20 procentų. Po šių faktų paviešinimo Savivaldybės administracija apsisprendė solidarizuotis su labiausiai skriaudžiamais.
Miesto plėtros programos karpomos dar drastiškiau. Urbanistinės plėtros ir teritorijų planavimo — 67 procentais, kultūros — 27 procentais, miesto plėtros ir tvarkymo — 40 procentų, ekonominės plėtros — 60 procentų, sporto — 29,3 procento. Negana to, programų lėšos yra tokios, kad, anot V. Damulevičiaus, „užteks tik nuo skolų atsimušinėti“.
„Šiaulių kraštas“ rašė, jog kultūros projektams neliks nė grašio. Nes skolas atidavus pinigų užteks tik Šiaulių dienoms ir valstybinėms šventėms. Architektūros ir urbanistikos skyrius projektuotojams yra įsiskolinęs 2 milijonus litų. Skolas išmokėjus teritorijoms planuoti liktų vos kelios dešimtys tūkstančių litų.
Pačios kaltos?
Ikimokyklinių įstaigų direktorės politikams bandė paaiškinti, jog įstaigos šiais metais be pinigų liks jau ne du mėnesius.
„Mums reikia sutaupyti 2,6 mėnesio atlyginimus“, — sakė “Coliukės“ lopšelio darželio direktorė Eugenija Vaičaitytė.
Anot direktorės, tai visiškai nerealu padaryti „neprasilenkiant su įstatymais“: “Reikia, arba keisti įstatymus, arba uždaryti darželius, nes mes nesutaupysime tokių sumų.“
Direktorės klausė, kaip reikės sumokėti mokesčius už vandenį, kai tam skirtos lėšos mažėja 80 procentų?
Klausta, kada „Sodra“ grąžins nusirašytus nuo sąskaitų pinigus. “Sodra“ prieš Naujuosius metus blokavo lopšelių-darželių sąskaitas dėl lapkritį— gruodį nesumokėtų įmokų. Nusirašė ne tik Savivaldybės sausį pervestas lėšas algoms, bet ir tėvų paaukotus 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio. O viename darželyje ir ES paramos lėšas, pervestas laimėtam projektui įgyvendinti.
Leonas Strazdauskas, Tarybos narys ir „Sodros“ Šiaulių skyriaus vadovas, kaltino direktores. Esą nežinančios, kad reikia laiku kreiptis dėl skolos atidėjimo. Į ginčus su politiku direktorės nesileido, bet “Šiaulių kraštui“ sakė, jog į “Sodrą“ kreipėsi, tačiau išgirdo, jog ne jos turi prašyti, o Savivaldybė.
Apie puodus ir vazas
Meras svarstė, jog į ikimokyklinių įstaigų situaciją reikėtų atsižvelgti. Kiti politikai teigė, jog svarstyti reikėtų ir neformaliųjų įstaigų padėtį.
Tarybos narys Mindaugas Stakvilevičius, turėdamas mintyje šias įstaigas, pasitelkė rusišką patarlę:„Geležinį puodą galima numesti ir tūkstantį kartų, o procelianinę vazą — nė karto“.
Opozicinė Socialdemokratų frakcija pareikalavo, kad Savivaldybės administracija kartu su biudžeto projektu teiktų ir savo „taupymo“ planą. Anot opozicijos lyderio Justino Sartausko, Savivaldybės administracijoje ir toliau yra atlyginimų po 5000 litų, o taupyti reikalaujama iš to, kas gauna 600 litų.
Biudžeto projektą toliau svarstys Tarybos frakcijos ir komitetai. Patvirtinti biudžetą ketinama sausio 28 dieną.
GALVOSŪKIS: Alfredas Lankauskas, miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas, mano, jog ir šį kartą „paklodės tampymo“ nepavyks išvengti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.