Naujausios
Dažniausia smurtaujama prieš paauglius
Kaip teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė, per minėtą laikotarpį Biržų rajone buvo gautas 21 pranešimas dėl galimo smurto prieš vaiką atvejų, iš kurių 7 – dėl galimo fizinio smurto, o 14 – dėl psichologinio.
Anot Ž. Ginaitės, vaiko teisių gynėjai pastebi, jog viena jautriausių vaikų grupių, kuriai pagalbos poreikis kasmet išlieka ypač intensyvus, yra paaugliai. Tad apžvelgiant šių metų Biržų rajono smurtinių atvejų statistiką taip pat matyti, jog daugiausia vaikų, patyrusių įvairių formų smurtą, buvo 10-14 ir 15-17 m. sulaukę jaunuoliai. Šioms amžiaus grupėms teko didžioji dalis visų Biržų rajone minėtų galimo smurto prieš vaikus atvejų – 20.
„Gavę informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, išklauso vaiko nuomonę bei pabendrauja su likusiais šeimos nariais. Kiekvienas atvejis, su kuriuo susiduria vaiko teisių gynėjai, yra individualus, tad ir reagavimas gali pasibaigti skirtingai – tiek pasikalbėjus su šeima, ir įvertinus, jog pagalba nėra reikalinga – su šeima atsisveikinama, tiek susidūrus su krizinėmis situacijomis, kuriose tenka operatyviai pasirūpinti vaikų saugumu bei savalaikiai inicijuoti šeimai pagalbą“,- paaiškino Ž. Ginaitė.
Kada nustatomas apsaugos vaikui poreikis
Pasak Ž. Ginaitės, per pirmuosius 9 šių metų mėnesius Biržų rajone saugią aplinką teko užtikrinti 60 vaikų, kuriais dažniausiai sutiko laikinai pasirūpinti šeimai artimi žmonės.
„Jeigu gavus pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tuomet yra nustatomas apsaugos vaikui poreikis. Tokiais atvejais vaiko teisių gynėjai operatyviai inicijuoja šeimai socialinių partnerių teikiamą pagalbą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą, siekiant padėti šeimai spręsti kilusius sunkumus“,- sako Ž. Ginaitė.
Tačiau tuomet, Ž. Ginaitės žodžiais, kai net ir teikiant šeimai pagalbą išlieka rizikos veiksniai vaiko saugumui arba šeimoje nėra pastebima teigiamų pokyčių, kurie leistų vaikui sugrįžti į šeimą, siekiant pasirūpinti jo saugumu ir gerove, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo abiejų atstovų.
„Per pirmuosius 9 šių metų mėnesius Biržų rajone apsaugos vaikui poreikis buvo nustatytas 6 vaikams“,- patikslino Ž. Ginaitė.
Kai smurtas įvyksta tarp vaikų
Nors yra stebima tendencija, jog daugiausia galimo smurto prieš vaikus panaudoja artimiausioje aplinkoje esantys žmonės – tėvai, sesės, broliai, dėdės ir pan., tačiau vaiko teisių gynėjams tenka vis dažniau reaguoti į atvejus, kai smurtinės situacijos įvyksta ir tarp pačių vaikų, dažniausiai – paauglių. Dažniausiai tokio pobūdžio smurtas prasideda nuo prasivardžiavimo, užgauliojimų ar pasišaipymų, tačiau kai kuriais atvejais tokie žodiniai nesutarimai stiprėja bei perauga į fizinius veiksmus ir virsta susistumdymais, muštynėmis.
Pasak Vaiko teisių atstovės Ž. Ginaitės, svarbu akcentuoti, kad aiškinantis smurtines situacijas, pagalba būna reikalinga ne tik nukentėjusiems įvykio dalyviams, bet ir smurtavusiems. Vaiko teisių gynėjams, bendraujant su smurtiniu elgesiu pasižymėjusiu vaiku, visuomet svarbu surasti priežastis, kurios galimai paskatino vaiką taip elgtis. Tad visuomet aiškinamasi, kokie išgyvenimai ir emocijos vaiką lydi, kokius problemų sprendimo būdus vaikas matė savo artimiausioje aplinkoje, ar anksčiau vaikas yra patyręs smurtą, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai.
Būtini prevenciniai pokalbiai
„Vertėtų prisiminti, kad aplinka, kuri supa vaiką, yra labai reikšminga jo elgesiui, bendravimui, gebėjimams. Tad dažniausiai siekiant padėti vaikui, ypatingą dėmesį reikalinga skirti ir jo šeimai, iš kurios vaikas susirenka įvairias patirtis, atliepia matomą pavyzdį, atkartoja elgesio modelius“,- tvirtino Ž. Ginaitė.
Ji pabrėžė, kad smurtinės situacijos tarp vaikų vis dažniau įvyksta mokyklos aplinkoje, tad reaguojant į skaudžius atvejus, kurių pagrindiniai iniciatoriai ir dalyviai yra mokiniai, svarbu susitelkti visiems žmonėms, esantiems arčiausiai vaikų – tėvams, mokytojams bei specialistams, dirbantiems vaiko gerovės srityje.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog tiek šeimoje, tiek mokykloje, ar kitoje artimoje aplinkoje, svarbu skirti dėmesio prevenciniams pokalbiams su vaiku, mokant jį empatijos, pagarbos kitam žmogui ir taikių būdų, kaip spręsti iškilusius konfliktus.
Kur pranešti apie galimą pažeidimą
Vaiko teisių gynėjai kviečia žmones būti aktyviems ir jautriems, sužinojus apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Tad bet kurioje aplinkoje pastebėjus bent menkiausią nerimą keliantį ženklą, jog vaikai patiria smurtą ar jų gerovei trūksta saugumo, dėmesio bei rūpesčio, svarbu turimą informaciją bet kuriuo priimtinu būdu – telefonu, raštu ar gyvai, taip pat tiek prisistačius, tiek anonimiškai – nedelsiant perduoti vaiko teisių gynėjams arba policijos pareigūnams ir tokiu būdu pasirūpinti, jog į galimus sunkumus būtų savalaikiai sureaguota bei vaikui ir šeimai suteikta visa reikalinga pagalba.
Kilus klausimams, Vaiko teisių gynėjai kviečia gyventojus pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.