Biržiečius konsultuos ir operuos naujas LOR gydytojas

Edi­tos Mi­ke­lio­nie­nės nuo­tr.
LOR gy­dy­to­jas Ar­mi­nas Kvac­kas Bir­žuo­se pa­cien­tus ir kon­sul­tuos, ir ope­ruos.
Bir­žų li­go­ni­nės kon­sul­ta­ci­nia­me ka­bi­ne­te nuo rug­sė­jo šeš­tos die­nos pra­dė­jo kon­sul­tuo­ti gy­dy­to­jas oto­ri­no­la­rin­go­lo­gas (LOR) Ar­mi­nas Kvac­kas. Pa­cien­tus jis priims kar­tą ar du per sa­vai­tę, o rei­ka­lui esant – ope­ruos. "Bir­žie­čių žo­dis" trum­pai pa­kal­bi­no jau­ną gy­dy­to­ją.

Kiek pa­cien­tų priė­mė­te pa­čią pir­mą­ją dar­bo die­ną Bir­žų li­go­ni­nė­je?

Tris­de­šimt vie­ną. Ne­ma­niau, kad tiek daug. Net ne­pa­ju­tau.

Iš kur va­ži­nė­si­te dirb­ti į Bir­žus?

Esu kau­nie­tis, bai­giau Kau­no svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tą, po re­zi­den­tū­ros stu­di­jų – pir­mi me­tai. Dirb­ti va­ži­nė­ju į Pa­ne­vė­žį, o da­bar va­ži­nė­siu dar ir į Bir­žus.

Kaip pa­si­ry­žot va­ži­nė­ti to­kį to­li­mą ke­lią į dar­bą?

Pir­miau­sia apie dar­bą Bir­žuo­se su­ži­no­jau iš ko­le­gės re­zi­den­tės, po to dar ir vie­no ko­le­gos. At­va­žia­vau į po­kal­bį. Sup­ra­tau, kad sa­vo da­ro gra­fi­kus ga­liu de­rin­ti ir su­ti­kau pa­dir­bė­ti Bir­žuo­se. Bir­žuo­se dir­bęs gy­dy­to­jas išei­na į pen­si­ją. Ne­ga­li­ma pa­lik­ti tuš­čios vie­tos, o li­go­nius – be gy­dy­to­jo. Dar vie­na gy­dy­to­ja dir­ba, bet jai vie­nai bū­tų su­dė­tin­ga.

Ar Bir­žuo­se – pir­mą sy­kį?

Į Bir­žus at­va­žia­vau pir­mą kar­tą, nors čia tu­riu drau­gų. Jie man daug pa­sa­ko­jo apie alaus ke­lius, ba­sų ko­jų ta­ką, bai­da­res, kvie­tė at­va­žiuo­ti, bet taip ir ne­te­ko. Da­bar aš drau­gus pa­kvie­siu į Bir­žus.

Tra­di­ci­nis klau­si­mas: ar svars­tė­te apie emig­ra­ci­ją?

Apie tai pa­gal­vo­jau. Ta­čiau kol kas dar­bas Lie­tu­vo­je ten­ki­na ma­no lū­kes­čius. Ne pa­slap­tis, jog kai ku­rių spe­cia­li­za­ci­jų re­zi­den­tū­ra Lie­tu­vo­je bū­na pra­sta, to­dėl stu­den­tai at­lik­ti re­zi­den­tū­ros vyks­ta į už­sie­nį. Man pa­si­se­kė, re­zi­den­tū­ra bu­vo ge­ra. Lie­tu­vo­je ga­li­ma ir už­si­drib­ti. Jau­nam žmo­gui ne pi­ni­gai svar­biau­sia. svar­bu, kad dar­bo są­ly­gos bū­tų ge­ros ir ati­tik­tų rei­ka­la­vi­mus.

Ko­dėl pa­si­rin­ko­te me­di­ko ke­lią, gal tė­vai – me­di­kai?

Ma­no tė­vai ne me­di­kai. Ma­ma kaž­ka­da no­rė­jo bū­ti gy­dy­to­ja. Man moks­lai se­kė­si ge­rai, rin­kau­si tarp me­di­ci­nos ir spor­to, nes vi­są lai­ką spor­ta­vau. Daug me­tų už­sii­miau irk­la­vi­mu. Bet į me­di­ci­ną nu­krei­pė mo­ky­to­jai. Pas­vė­riau abu va­rian­tus ir li­kau prie me­di­ci­nos. O re­zi­den­tū­ros stu­di­jas rin­kau­si taip pat iš dvie­jų: lo­ris­to ar­ba neu­ro­chi­rur­go.Ta­čiau įsto­ti į neu­ro­chi­rur­gi­jos moks­lus bu­vo sun­kiau. Pa­te­kau į lo­ris­tus. Man šis dar­bas pa­ti­ko, ypač ope­ra­ci­nėj.

Tad rei­ka­lui esant at­lik­si­te ope­ra­ci­jas?

Taip. Rei­ka­lui esant, ope­ruo­siu bir­žie­čius pa­cien­tus. Šiaip Bir­žuo­se dirb­siu kar­tą ar du per sa­vai­tę.

Kaip pa­vyks­ta pri­si­kal­bin­ti ma­žuo­sius pa­cien­tus?

Vai­kų iš­ties ten­ka kon­sul­tuo­ti daug. Tu­riu su jais pra­kti­kos. Rei­kia tik kant­ry­bės ir tė­vų bend­ra­dar­bia­vi­mo. Kai tė­vai vai­kus gąs­di­na, kad jei jie ne­klau­sys dak­ta­ras įdurs, tai nie­ko ir ne­bus.

O pa­ts bi­jo­te gy­dy­to­jų?

Ge­ras klau­si­mas. Aš esu gy­dę­sis pas ko­le­gas ir ne­bi­jau, bet ži­nau daug dak­ta­rų, ku­rie bi­jo dak­ta­rų.

Kaip at­si­pa­lai­duo­ja­te po dar­bų?

Pa­tin­ka spor­tas, irk­la­vi­mas, plauk­ti bai­da­rė­mis, da­bar at­ran­du jo­di­nė­ji­mą. La­bai pa­tin­ka fut­bo­las.

Už ko­kį fut­bo­lo klu­bą ser­ga­te?

Li­ver­pu­lio.

O Pa­sau­lio krep­ši­nio čem­pio­na­tą ste­bi­te?

Taip. nors ir pra­lo­šė aust­ra­lams, džiau­giau­si lie­tu­vių gra­žiu žai­di­mu. Aust­ra­lams tie­siog pa­si­se­kė.

Ar ne­nu­si­vy­lė­te pir­mą­ja dar­bo die­na Bir­žuo­se? Ar ge­ra­no­riš­ki bu­vo pa­cien­tai?

Ne­nu­si­vy­liau. Nors vie­nam pa­cien­tui išė­jus iš ka­bi­ne­to, man pa­sa­kė, kad jis daž­nai bū­na pik­tas ir ne­pa­ten­kin­tas, ta­čiau šį kar­tą jis bu­vo ma­lo­nus.

Ačiū už po­kal­bį.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.