Beržas draugiškas medis - galima apkabinti, prie žaizdos dėti

Nau­dos

Ber­žo me­die­na - ge­ras ku­ras. Me­die­na tin­ka įran­kiams, bal­dams, fa­ne­rai ga­min­ti. Iš to­šies da­ro­mi įvai­rūs rank­dar­biai. Se­no­vė­je to­šis bu­vo nau­do­ja­mi vie­to­je po­pie­riaus. Ber­žų su­la - pui­kus ir svei­kas gė­ri­mas. Pum­pu­rai ir la­pai - vais­tai. Iš ber­žo me­die­nos pa­da­ry­tas de­gu­tas nau­do­ja­mas Vyš­nevs­kio ir Vil­kin­so­no te­pa­lų ga­my­bo­je. Iš ber­žo me­die­nos ga­mi­na­ma ak­ty­vuo­ta ang­lis, ku­ri var­to­ja­ma ap­si­nuo­di­jus mais­tu, al­ko­ho­liu, sun­kiai­siais me­ta­lais. Ak­ty­vuo­ta ang­lis nau­do­ja­ma ir kai ku­rio­se du­jo­kau­kė­se. Ber­ži­nės van­tos - pir­ties ka­ra­lie­nės. Ant ber­žų gy­ve­na vais­tams nau­do­ja­mi gry­bai, ker­pės, pin­tys. Po ber­žais gy­ve­na ir dygs­ta rau­do­ni­kiai, pa­ber­žiai, ūmė­dės bei ki­ti gry­bai. Bu­vi­mas ber­žy­ne nuo­tai­ką pa­tai­so. Sma­gu ber­žą ap­ka­bin­ti, prie jo pri­si­glaus­ti. Pa­si­žiū­rė­ki­me iš ar­čiau į ber­žų mums duo­da­mas do­va­nas.

Su­la

Pa­va­sa­rį iš ber­žų bė­gan­ti su­la tai­so žmo­nių svei­ka­tą. Iš­tir­ta, kad su­lo­je esan­čios me­džia­gos yra pa­na­šios į žmo­gaus ląs­te­lių ko­loi­di­nius tir­pa­lus, to­dėl tau­so­ja or­ga­niz­mą, neišp­lau­na ka­lio, nat­rio, kal­cio. Su­los rei­kia ger­ti maž­daug po 2 lit­rus per die­ną ne ma­žiau kaip 30 die­nų. La­bai pa­to­gu su­los su­šal­dy­ti plas­ti­ki­niuo­se bu­te­liuo­se, kad il­giau už­tek­tų.

Ga­li­ma su­los su­si­rau­gin­ti. Nau­din­ga tiek švie­žia, tiek rau­gin­ta su­la. Rau­gin­ta su­la gai­vi­na, pa­var­gus at­sta­to jė­gas, ge­ri­na virš­ki­ni­mą, at­ku­ria mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų or­ga­niz­me ba­lan­są. Rau­gin­to­je su­lo­je esan­čios bak­te­ri­jos ir gry­be­liai tu­ri daug vi­ta­mi­no B, ku­rį leng­vai pa­si­sa­vi­na or­ga­niz­mas.

Pum­pu­rai

Anks­ti pa­va­sa­rį ver­ta pri­si­rink­ti ber­žo pum­pu­rų. Jie ren­ka­mi tuoj po su­los bė­gi­mo. Šva­rio­se vie­to­se - ne pa­ke­lė­se - rei­kia pri­si­pjau­ti ber­žo ša­ke­lių. Jas su­riš­ti į šluo­te­les ir džio­vin­ti tam­sio­je vie­to­je. Kai ša­ke­lės iš­džiū­na, pum­pu­rai nu­ku­lia­mi. Jie lai­ko­mi san­da­ria­me in­de. Pum­pu­ruo­se yra iki 5 pro­cen­tų ete­ri­nio alie­jaus, der­vų, as­kor­bo rūgš­ties, cuk­raus, or­ga­ni­nių, rau­gi­nių ir mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų. Rei­ka­lui esant ga­li­ma iš­si­vir­ti ar­ba­tos, ku­ri pa­ska­tins šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mą, suak­ty­vins inks­tų veik­lą. Ber­žo pum­pu­rų ar­ba­ta pa­de­da ir nuo ko­su­lio. Pa­de­da net nuo žag­sė­ji­mo. Ta­čiau daž­niau­siai ber­žo pum­pu­rai už­pi­la­mi deg­ti­ne ir tam­sio­je vie­to­je lai­ko­mi dvi sa­vai­tes. Pa­sak liau­dies me­di­kų, to­kia trauk­ti­nė pa­de­da nuo skran­džio ir ka­sos su­tri­ki­mų. Tam rei­kia prieš val­gį iš­ger­ti ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį trauk­ti­nės, už­ge­riant pu­se puo­de­lio van­dens. To­kia trauk­ti­ne, pra­skies­ta van­de­niu, ga­li­ma trin­ti skau­da­mus są­na­rius, dė­ti komp­re­sus ant su­muš­tų ir pa­ti­nu­sių vie­tų. Ber­žo pum­pu­rų trauk­ti­ne ga­li­ma de­zin­fe­kuo­ti įpjo­vi­mus, įdrės­ki­mus, ki­tas žaiz­das. Ar­ba­tą iš ber­žo pum­pu­rų žiups­ne­lio, už­pli­ky­to ter­mo­se dviem stik­li­nė­mis ver­dan­čio van­dens, ga­li­ma ger­ti ir nuo stip­raus ko­su­lio.

La­pai

Vais­tams ski­na­mi ir ber­žo la­pai. Pa­sak žo­li­nin­kų, jų rei­kia pri­si­skin­ti iki Sek­mi­nių, kol la­pai jau­ni. Ber­žų la­pai tu­ri daug kvap­nių­jų me­džia­gų, va­di­na­mų fi­ton­ci­dais. O fi­ton­ci­dai su­nai­ki­na ne­ma­žai li­gų su­kė­lė­jų. Tad jo­kie ste­buk­lai, kad pa­si­vaikš­čio­jus ber­žy­ne pa­si­jun­ta­me žva­les­ni. Pa­ta­ria­ma ber­žy­no oru svei­ka­tą tai­sy­ti ser­gant kai ku­rio­mis plau­čių li­go­mis. Džio­vin­tuo­se ber­žų la­puo­se yra daug as­kor­bo rūgš­ties, iki 9 pro­cen­tų rau­gi­nių me­džia­gų, ete­ri­nio alie­jaus ir ki­tų nau­din­gų me­džia­gų. Liau­dies me­di­kai tvir­ti­na, jog ber­žo la­pų ar­ba­ta va­lo krau­ją, stip­ri­na virš­ki­ni­mo sis­te­mą, ša­li­na inks­tų ak­me­nis. Ant su­mu­ši­mų ir su­ti­ni­mų ga­li­ma už­dė­ti švie­žių ber­žo la­pų komp­re­są. Tam pa­žeis­ta vie­ta ap­de­da­ma la­pais, ap­ri­ša­ma ir lai­ko­ma šil­tai apie 6 va­lan­das.

Juo­da­sis gry­bas

Ant ber­žo au­ga juo­da­sis gry­bas. Pa­sak liau­dies me­di­kų, tai pui­kus gam­ti­nis vais­tas. Tam gry­bas nu­ka­po­ja­mas nuo ber­žo. Ne­šan­tis na­mo, rei­kia gry­bo ga­ba­liu­ku brau­ky­ti per ber­žų ka­mie­nus, kad kuo dau­giau jo pa­sė­tu­me. Mat da­bar, kai tas gry­bas taip gi­ria­mas, jo vis re­čiau ga­li­ma ber­žy­nuo­se ap­tik­ti. Pa­ta­ria­ma juo­dą­jį gry­bą su­džio­vin­ti. Lai­ky­ti san­da­rio­je dė­žu­tė­je. Net vi­siš­kai iš­džiū­vęs gry­bas iš­lie­ka gy­vas, to­dėl ge­riau pa­ruoš­ti vi­są su­rink­tą gry­bą iš kar­to. Už­pil­ti ant su­smul­kin­to gry­bo tiek šal­to vi­rin­to van­dens, kiek jis pa­ts sve­ria, pa­mir­ky­ti per nak­tį. Gry­bą dar pa­smul­kin­ti, pa­vi­rin­ti ta­me pat van­de­ny­je, ku­ria­me mir­ko, tris mi­nu­tes, atau­šin­ti ir už­pil­ti tiek me­di­ci­ni­nio spi­ri­to, kiek sve­ria gry­bas su van­de­niu. Lai­ky­ti tam­sia­me bu­te­ly­je. Nau­do­ti tin­ka po tri­jų sa­vai­čių. Ger­ti po 20 la­šų 3 kar­tus per die­ną po val­gio su van­de­niu. Tin­ka jė­goms at­gau­ti, vė­ži­nių, in­fek­ci­nių li­gų pro­fi­lak­ti­kai. Gal pa­de­da iš tik­rų­jų, o gal tai tik pla­ce­bas. Ne­pa­ban­dy­si – ne­su­ži­no­si.

Pin­tis

Ant ber­žo au­ga pa­pras­to­ji pin­tis. Pin­tis nuo ber­žų ir­gi ren­ka žo­li­nin­kai. Pa­sak jų, pin­tį rei­kia iš­džio­vin­ti, su­smul­kin­ti, lai­ky­ti la­bai san­da­rio­je dė­žu­tė­je. Įmai­šy­ta į žo­le­lių ar­ba­tas, ji su­ge­ria la­kią­sias me­džia­gas - fi­ton­ci­dus. To­dėl žo­le­lės iš­sau­go dau­giau veik­lių­jų sa­vy­bių, bū­na kvap­nes­nės.

Ker­pės

Ant se­nes­nių ber­žų au­ga ker­pės bried­ra­gū­nės. Jo­se ir­gi yra ver­tin­gų me­džia­gų. Ker­pės džio­vi­na­mas ir lai­ko­mos dro­bi­nia­me mai­še­ly­je. Tvir­tin­ma, jog tai pui­kus mais­to pa­pil­das nu­si­lpu­siems, po che­mo­te­ra­pi­jos, spin­du­li­nio gy­dy­mo, ope­ra­ci­jų, vi­du­ria­vi­mo. Ypač tin­ka ka­muo­ja­miems są­na­rių skaus­mo, stu­bu­ro iš­var­žų, ner­vų iš­se­ki­mo. Du val­go­muo­sius šaukš­tus ker­pių už­pli­ky­ti ter­mo­se 1 lit­ru ver­dan­čio van­dens, ge­rai iš­mai­šy­ti ir tuo­jau pat nu­sunk­ti. Van­de­nį iš­pil­ti lauk. Ker­pes vėl su­dė­ti į ter­mo­są, dar kar­tą už­pli­ky­ti 1 lit­ru ver­dan­čio van­dens, pa­lai­ky­ti 10 min, kad pri­trauk­tų. Ger­ti po pu­sę stik­li­nės ke­le­tą kar­tų per die­ną, kol su­nau­do­si­me vi­są pa­ruoš­tą kie­kį.

Van­ta

Sa­ko­ma, kad įvai­riais ber­žo pre­pa­ra­tais ga­li­ma iš­gy­dy­ti 100 li­gų. O štai pir­ti­nin­kai tvir­ti­na, kad ber­ži­ne van­ta pir­ty­je ga­li­ma iš­gy­dy­ti net 101 li­gą. Va­no­jan­tis ber­ži­ne van­ta stip­ri­na­ma šir­dis, pa­ge­rė­ja krau­ja­gys­lių elas­tin­gu­mas, su­stip­rė­ja imu­ni­te­tas, at­si­gau­na są­na­riai. Pir­ties po­vei­kis di­de­lis, nes vei­kia­ma žmo­gaus odą, ku­ri yra di­džiau­sias žmo­gaus or­ga­nas. Ber­ži­nė­je van­to­je daug ete­ri­nių alie­jų, der­vų, ku­rios minkš­ti­na odą ir pa­de­da jai įsi­sa­vin­ti vais­tin­gą­sias me­džia­gas. Į ber­ži­nę van­tą įri­šus pu­šies ša­ke­lę su to­kia van­ta pa­dė­si­me bron­chams, plau­čiams at­si­kra­ty­ti kai ku­rių ne­ga­la­vi­mų. Va­no­jan­tis vais­tin­go­sios me­džia­gos įter­pia­mos per odą ir įkve­pia­mos į plau­čius. Pir­ty­je iš­va­lo­mos odos po­ros. nu­švei­čia­mas se­nas epi­te­lis. Ta­čiau ser­gant rim­to­mis - on­ko­lo­gi­nė­mis, šir­dies, krau­ja­gys­lių li­go­mis - pir­ties rei­kė­tų veng­ti.

Pers­pė­ji­mai

Ber­žo pum­pu­rų ir la­pų pre­pa­ra­tų, ar­ba­tų ne­rei­kė­tų var­to­ti nėš­čioms mo­te­rims, ser­gant kai ku­rio­mis inks­tų li­go­mis. Tad nors ir mie­las mū­sų ber­že­lis, bet gy­dan­tis jo la­pais, pum­pu­rais, gry­bu, ker­pė­mis ar pin­ti­mis rei­kė­tų pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku.

Au­gi­ni­mas

Atei­na pa­va­sa­ris, tad ver­ta pa­si­dai­ry­ti, kur bū­tų ga­li­ma vie­ną ar ki­tą ber­že­lį sa­vo so­dy­bo­je pa­so­din­ti. Dėl gro­žio ir nau­dos. Ber­žai grei­tai au­ga. Pa­puoš so­dy­bą ne pra­sčiau, o pui­kiau nei ko­kie bran­gūs at­vež­ti­niai au­ga­lai. Tik ber­žui rei­kia vie­tos. Kai ku­rie ber­žai per še­še­ris me­tus ga­li užaug­ti iki še­šių ar net sep­ty­nių met­rų aukš­čio. Ber­žų ne­rei­kia so­din­ti ar­ti eg­lių. Jei­gu ber­žas sa­vo ša­ko­mis pa­sieks eg­lę, tai esant vė­jui sa­vo ša­ko­mis eg­lę nu­plaks: kiek pa­sieks, tiek eg­li­ša­kius pa­liks be spyg­lių.