Bažnyčios stogas lipdomas „seilėmis“

Bažnyčios stogas lipdomas „seilėmis“

Bažnyčios stogas lipdomas „seilėmis“

Nuo gaisro nukentėjęs Tytuvėnų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Angelų Karalienės parapijos bažnyčios stogas ėmė plyšti gabalais. Eižėja ir bažnyčios sienos. Baiminamasi, kad bažnyčia gali griūti. „Popierius dėliojo, komisijas kvietė, kol bažnyčia pradėjo griūti, lipdo ant seilės“, – priekaištauja tytuvėniškiai dėl neveiklumo.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Skardos tebeskraido

Vakar, statybininkams tvirtinant plyšinėjantį ir judantį stogą, atplyšo ir nukrito nuo stogo dar porą skardos lakštų.

Statybininkai skardas vakar ramstė pagaliais, žiojėjančius plyšius traukė plėvele.

Nuo kiekvieno vėjo gūsio judėjo stogo danga. Stogo kraigas po gaisro laikėsi tik ant susirėmusių skardų, medienos konstrukcijos nudegusios. Skardas, kol spaudė šaltis kiek prilaikė po gaisro likęs sušalęs vanduo. Stogas pradėjo plyšti kaip tik prasidėjus atodrėkiui ir pakilus vėjui.

Bažnyčioje sušlapusios sienos ir lubos vietomis pradėjusios pelėti. Termometras vakar bažnyčios viduje rodė 0 laipsnių. Tuoj po gaisro buvo bandyta šildyti sulietas patalpas, tada bažnyčios viduje buvo sukurtas pirties efektas. Šilti garai kilo ir smelkėsi giliau.

Stumdosi popieriais

Vakar į redakciją pleišėjant bažnyčios stogui paskambinusi tytuvėniškė pyko: „Komisijos, popieriai, o realių darbų gelbėti Tytuvėnų ansamblį nėra.“

„Tuoj po gaisro paveldosaugos specialistai sakė, kad kuo greičiau reikia rekonstruoti, nes bažnyčios stogas yra nestabilus. Bet darbai labai vangiai daromi. Juk pastatus valdo „Tytuvėnų piligrimų centras“, jis ir turi tvarkytis esant ekstremaliai situacijai, o ne laukti“, – sakė ir Kultūros paveldo departamento ( KPD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.

„Tuoj po gaisro buvo matyti, kad stogas nudegęs ir bažnyčios būklė pavojinga“, – komentavo ir KPD direktorė Diana Varnaitė.

Jau būtina svarstyti, kur padėti bažnyčioje saugomas meno vertybes, kol ji nesugriuvo.

Viešosios įstaigos vadovo neatleido

Vakar popiet Tytuvėnų piligrimų centre vyko dalininkų susirinkimas, kuriam pirmininkavo Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius, dalyvavo vyskupijos atstovai, bažnyčios klebonas Rimantas Žaromskis, Savivaldybės administracijos direktorius Zenonas Mačernius, paveldosaugininkai.

Žurnalistai iš posėdžio buvo išvaryti.

Vakar dalininkai nebekėlė Tytuvėnų piligrimų centro laikinai einančio direktoriaus pareigas Prano Jurkaičio atleidimo klausimo. Z. Mačernius pripažino, kad šis klausimas buvo keltas ankstesniame posėdyje, bet P. Jurkaitis išliko pareigose.

„Yra patvirtintas darbų eigos projektas. Pavesta viešosios įstaigos vadovui imtis veiksmų visiems darbams“, – sakė Z. Mačernius.

Ekstremalus įvykis

Kelmės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo komisija Tytuvėnų bažnyčios stogo pleišėjimą paskelbė ekstremaliu įvykiu.

Komisijos pirmininkas Z. Mačernius. Pasak jo, antradienį vakare buvo sudaryta komisija iš ugniagesių, paveldosaugos, statybos specialistų, kurie tarėsi, ką daryti.

„Specialistai negali prognozuoti, kas bus toliau. Gesinant gaisrą buvo pilta daug vandens. Sienos sudrėko ir sušalo. Polaidžio metu gali būti ir sienų įtrūkimų. Jeigu polaidis bus staigus, gali būti dar daugiau bėdos“, – sakė Z. Mačernius.

Neskelbiamas derybas laimėjo savi

Z. Mačerniaus teigimu, antradienio vakare neskelbiamų derybų būdu buvo surastas rangovas, kuris „ėmėsi tos padėties likvidavimo“.

Rangovas – Kelmės rajono Tarybos nario Petro Račkausko statybos bendrovė „Agrotech“. Ši bendrovė dirbo ir rekonstruojant Tytuvėnų vienuolyną, kuriame ir prasidėjo gaisras, išplitęs po visą ansamblį.

Z. Mačerniaus teigimu, nepaskelbus ekstremalaus įvykio, nebūtų buvę galima skubos tvarka kviesti rangovo stogo darbams. Viešųjų pirkimų procedūros būtų trukusios tris mėnesius.

„Todėl antradienio vakarą iki pusės dvyliktos nakties, pasinaudojant ugniagesių gelbėtojų bokšteliu buvo tvirtinamas stogas ir lokalizuota padėtis, kad vėjas toliau neplėštų skardos ir būtų uždengtos visos ertmės“, – tvirtino Z. Mačernius.

Ieškoma pinigų

Pasak Z. Mačerniaus, 2007 metais iš popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelio fondo Tytuvėnų bažnyčios stogo rekonstrukcijai Vyriausybė buvo numačiusi 1,7 milijono litų. Tačiau pinigai nebuvo paskirti. Dabar bus kreipiamasi į Vyriausybę, kad juos paskirtų.

Iš draudimo bendrovės, pasak Z. Mačerniaus, bažnyčiai dėl gaisro bus skirta apie 0,4 milijono litų.

Z. Mačerniaus teigimu, yra prasidėjęs bažnyčios fasado rekonstrukcijos projektas. Iš Europos Sąjungos fondų tam skirta 5,5 milijono litų. Bus prašoma Ūkio ministerijos, kuri patvirtino šią programą, ją papildyti ir skirti pinigų papildomai stogo rekonstrukcijai.

Ekspertas leido eksploatuoti bažnyčią

Po gaisro UAB „Pastatų konstrukcijos“ direktorius, pastatų ekspertas Jonas Šarakauskas ekspertizės akto išvadose nurodė, kad pastato būklė – avarinė, bet bažnyčios pastatą „galima eksploatuoti“.

Nutirpus stogo skardas laikiusiam ledui ir pūstelėjus pirmam stipresniam vėjui paaiškėjo, ko verta tokia ekspertizė.

Ko vertas eksperto parašas, kai besimeldžiantys bažnyčioje žmonės gali būti atsidurti po griuvėsių krūva? – klausėme paties J. Šarakausko.

J. Šarakausko atsakymas: „Aš nelabai noriu kalbėtis ta tema. Rašykit be mano komentaro“.

J. Šarakausko ekspertize rėmėsi ir Tytuvėnų bažnyčios klebonas Rimantas Žaromskis, toliau po gaisro aukodamas mišias bažnyčioje.

Kai praėjusį penktadienį Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė vėl paragino kuo greičiau tvarkyti bažnyčios stogą, klebonas R. Žaromskis atsakęs, kad jam bažnyčios būklė grėsmės nekelia.

Bažnyčia turėjo būti uždaryta?

„Jeigu būklė yra avarinė, objektas turi būti uždarytas. Teisės aktai draudžia eksploatuoti avarinės būklės pastatus“, – teigė KPD direktoriaus pavaduotojas A. Degutis.

A. Degučio teigimu, būtent „avarinė būklė“, o ne ekspertas neleidžia pastato eksploatuoti.

„Čia eksperto žaidimai. Ekspertas viršijo savo kompetenciją. Antra vertus, jis prisiima sau atsakomybę už pasėkmes, jeigu jau leidžia“, – teigė A. Degutis.

Vėjai siautės

A. Degučio teigimu, turi būti aplikta viso apdegusio ansamblio konstruktyvinė ekspertizė.

„Rūpi ne tik stogas, bet ir langai. Gali būti pažeista bažnyčios vieta, kuri liečiasi su vienuolynu. Matosi, kad skliautai yra įmirkę. Ar nebus pažeistas ugnies, vandens ir šalčio mūras?“, – klausė A. Degutis.

Prognozuota, kad šiandien vėjo gūsiai sustiprės iki 18 – 23 metrų per sekundę, vietomis iki 27 metrų per sekundę.

„Girdėjau meteorologų prognozes. Pavojus yra labai rimtas“, – sakė A. Degutis.

ĮGRIUVA: Įgriuvęs Tytuvėnų bažnyčios stogas vos laikosi.

 

SĄRAMOS: Išdegus bažnyčios stogą laikančioms sąramoms, skarda liko nepritvirtinta ir ją lengvai įveikia vėjas.

BAŽNYČIA: Vos pakilus smarkesniam vėjui, įlinko ir ėmė pleišėti bažnyčios stogas.

SIENOS: Skyla ir perdrėkusios bažnyčios sienos.

NUODĖGULIAI: Išdegusios stogo skardą laikančios konstrukcijos.

LOPYMAS: Statybininkai lopo stogą, kala vėjo nupūstus skardos lakštus

PLĖVELĖ: Stogo skylės lopomos polietilenine plėvele, kai vėjas nulupo, pakėlė ir nunešė skardos lakštus.

PASITARIMAS: Viešosios įstaigos dalininkų posėdyje šalia Tytuvėnų klebono Rimanto Žaromskio ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Zenono Mačerniaus – rajono Tarybos narys Petras Račkauskas, kurio statybininkai iki gaisro rekonstravo vienuolyną, o dabar be konkurso lopo bažnyčios stogą.

VALDŽIA: Tytuvėnų piligrimų centras vadovas Pranas Jurkaitis ir toliau paliktas vadovauti darbams.

Jono TAMULIO nuotr.