Naujausios
Baltijos šalių armėnai šventė Šiauliuose
Keli šimtai Baltijos šalių armėnų savo nacionalinę šventę — Respublikos dieną, gegužės 28-ąją, minėjo Šiauliuose. Lietuvos, Latvijos ir Estijos armėnų bendruomenių atstovai šeštadienį lankėsi Kryžių kalne, kur prieš dešimtmetį buvo pastatytas akmeninis armėnų kryžius — Chačkar. Šiaulių kultūros centre vyko šventinis minėjimas.
Irena BUDRIENĖ
Chačkar suvienijo Baltijos armėnus
Armėnai akmeninį savo kryžių — Chačkar — prieš dešimtmetį Kryžių kalne pastatė Armėnijos Nepriklausomybei ir 1700 metų krikšto jubiliejui. Nuo to laiko trijų Baltijos šalių armėnų bendruomenių atstovai kasmet čia atvažiuoja. Anot diasporos atstovų, šis kryžius Kryžių kalne vienija juos tarpusavyje ir su lietuvių tauta, taip pat patyrusia nemažai išbandymų.
Armėnijos krikštas paskelbtas 301 metais po Kristaus gimimo, todėl krikščioniškosios tautos šaknys ypač gilios. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 10 milijonų armėnų. Pačioje Armėnijoje gyvena apie tris milijonus, kiti armėnai — išsibarstę po pasaulį.
Per minėjimą bendruomenių atstovai dėkojo Šiaulių miesto valdžiai už šiltą priėmimą, o Lietuvos Seimui už tai, kad 2007 metais pripažino armėnų genocidą Osmanų imperijoje. Tautos genocido fakto pripažinimo tarp pasaulio valstybių siekianti Armėnija to sulaukė iš 30 šalių.
Armėnų pasveikinti atvyko Seimo vicepirmininkas ir draugystės su Armėnija parlamentinės grupės vadovas Algis Kašėta, Šiaulių miesto vicemerė Daiva Matonienė.
Šiauliuose sąlygos geros
Šiaulių armėnų bendruomenės pirmininkas Rafikas Kazarjanas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad mieste gyvena apie 30 armėnų šeimų. Kai kurios šeimos mišrios — armėnai susituokę su lietuvėmis ar lietuviais.
Dauguma armėnų į Šiaulius atsikėlė sovietmečiu: tarnavo sovietinės kariuomenės daliniuose, dirbo. Dalis atvyko po žemės drebėjimo, nes prarado namus Armėnijoje, kiti — Karabacho karo pabėgėliai.
Pasak Rafiko Kazarjano, gyventi Šiauliuose armėnams sąlygos yra palankios. „Visi įsikūrę, turime darbus“,— šypsojosi jis. Esą nuo paties žmogaus pastangų taip pat priklauso, ar jis sugeba integruotis į kitą kultūrą, įsitvirtinti visuomenėje.
Anot pirmininko, armėnai kiek karštesni už lietuvius, kai kalba tarpusavyje — intonacijos būna aukštesnės. „Mums tai įprasta — mes nesibarame“.
„Visi mokame lietuvių kalbą, mūsų papročiai ir šventės — panašūs“,— sakė pirmininkas. Kartu bendruomenė nepamiršta savo gimtosios kalbos ir tradicijų. Kaune ir Visagine veikia sekmadieninės mokyklos armėnų vaikams.
Lietuvoje yra penkios armėnų bendruomenės: Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje ir Visagine. Įkurta Lietuvos armėnų sąjunga, Baltijos šalių armėnų konfederacija.
Rafiko Kazarjano nuomone, lietuvius ir armėnus jungia panaši patirtis Sovietų Sąjungoje, Nepriklausomybės siekis. Tautos bendravo ir gilioje senovėje — dar Vytauto Didžiojo laikais.
Su lietuve žmona Rafikas Kazarjanas užaugino sūnų ir dukrą. „Išėjęs į užtarnautą poilsį užsiėmiau visuomenine veikla“,— sakė jis.
SVEČIAI: Armėnijos Nepriklausomybės proga Kauno armėnų bendrija Kryžių kalne išskleidė savo vėliavą.
PIRMININKAS: Šiaulių armėnų bendruomenės pirmininkas Rafik Kazarjan sakė, kad Chačkar suvienijo Baltijos šalių armėnus.
DERMĖ: Akmeninis armėnų kryžius — tarp lietuviškų medinių.
TRADICIJOS: Armėnų jaunimas Lietuvoje puoselėja savo gimtą šokį ir dainą.
Jono TAMULIO nuotr.