Bal­ti­jos ke­lias gy­vas šir­dy­je

Bal­ti­jos ke­lias gy­vas šir­dy­je

Baltijos kelias gyvas širdyje

Prieš 25 metus rugpjūčio 23-iąją per tris valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją – nusidriekė gyva 600 kilometrų grandinė. Rankomis tą dieną nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip du milijonai lietuvių, latvių ir estų. Tarp jų stovėjo ir Šiaulių universiteto profesorius Teodoras Tamošiūnas su savo šeima. Vėliau T. Tamošiūnas ne kartą Baltijos kelią įveikė bėgdamas.

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

jurgita@skrastas.lt

Nutrūkusi grandinė

„Kai tėtis pasakė, kad kalbinsite apie Baltijos kelią, sutrikau. Ką galiu papasakoti? Beveik nieko neprisimenu. Bet po to iš atminties iškilo jausmas“, – pasakojo profesoriaus dukra Sigita Tamošiūnaitė-Vitkuvienė. Baltijos kelyje jai tebuvo aštuoneri.

Stovint Baltijos kelyje Sigita kažkuriuo momentu susivokė, jog viena ranka yra susikibusi su šalia stovinčiu žmogumi, o kita – ne. „Kas dabar bus? Ar mes nesugriovėme grandinės? – juokiasi prisiminusi savo vaikiškus nuogąstavimus. – Visada buvau labai pareiginga.“

Į kelionę kartu su tėčiu vyko ir Sigitos brolis Eduardas, kaip tik tą dieną šventęs savo šeštąjį gimtadienį.

„Vaikams buvo didelis įspūdis. Aiškinome jiems, kad Lietuva siekia laisvės, nepriklausomybės. Manau, kad jiems šis žygis siejasi su laisvės pradžia“, – sakė Teodoras Tamošiūnas.

Mitingas autobuse

Tamošiūnai į Baltijos kelią vyko autobusu kartu su dar beveik 40 tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto darbuotojų.

„Mums buvo skirta atkarpa netoli Pasvalio. Kelias buvo sausakimšas, mašinos judėjo trimis eilėmis, nes važiuojančiųjų į priešingą pusę beveik nebuvo.

Nepaisant to, kad kelionė buvo labai ilga, važiavome apie keturias valandas, kai tokį atstumą būtų galima įveikti per pusantros valandos. Visi buvome laimingi, jautėmės darantys solidų, didelį, atsakingą darbą. Pokalbiai autobuse priminė mitingą už laisvę, už Baltijos šalių vienybę“, – pasakojo T. Tamošiūnas.

Saulėtą ir šiltą rugpjūčio vakarą pagaliau pasiekę numatytąjį kilometrą, sustojo, išlipo ir susikibo rankomis.

„Stovėjome gana tankiai. Vėliau skaičiau, kad vietoj planuotų 600 tūkstančių žmonių į Baltijos kelią atvyko apie du milijonai“, – prisiminė T. Tamošiūnas.

Paminėdavo bėgimu

Po to dar septynis kartus T. Tamošiūnas dalyvavo tuo keliu Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos kasmet organizuojamame tradiciniame bėgime Vilnius–Talinas Baltijos keliui atminti. Paskutinį kartą – 2011 metais.

Tai estafetinis bėgimas, kuriame dalyvauja apie 30 bėgikų, pasiskirsčiusių į 7–8 komandas po 3–4 narius.

„Patekti į bėgimą nėra lengva. Didelė konkurencija, – šypsosi T. Tamošiūnas. – Šis bėgimas nėra lengvas pasivaikščiojimas. Per 3 dienas kartais tekdavo įveikti ir 150 kilometrų, o 10 kilometrų greičio atkarpos bėgamos dideliu tempu. Tokiu tempu – didžioji 600 kilometrų trasos dalis.“

Kartą prieš startą Vilniaus Arkikatedros aikštėje prie T. Tamošiūno priėjo LTV sporto žurnalistė Laima Janušonytė ir paklausė: „Jūs universiteto dėstytojas. Kam jums reikia šių bėgimų?“

Bėgikas atsakė: „Kiekvienas turi savo Everestą. Vieniems tai – sodas, kitiems – kalnai. O aš iš tokių bėgimų grįžtu kitu žmogumi, tuomet kasdieniai rūpesčiai atrodo smulkmenos, lyg žvelgiant nuo aukšto kalno.“

Prisiminimas gyvas

Ne kartą bėgdamas Baltijos keliu T. Tamošiūnas patyrė, kad šis istorinis įvykis gyvas visų trijų Baltijos valstybių žmonių širdyse. Bėgikus pasitinka žmonės, atneša vandens, obuolių, gėlių, džiaugiasi, mojuoja, dalijasi prisiminimais.

Kelyje yra pastatytas ne vienas kryžius, koplytstulpis, paminklinis akmuo Baltijos keliui atminti. Prie kai kurių bėgikai padeda gėlių. Rygoje prie Laisvės paminklo lietuvius pasveikina Lietuvos ambasadorius arba Latvijos vyriausybės atstovai. Estijoje bėgikams iš Lietuvos kartą buvo surengta ekskursija po Parlamentą.

Paskutinis bėgimas 2011 metais T. Tamošiūnui įsiminė tuo, jog komanda jam suteikė garbę įteikti gėlių Prezidentei D. Grybauskaitei, Vilniuje pasveikinusiai bėgimo Baltijos keliu dalyvius.

BALTIJOS KELIAS

Baltijos kelias – 650 kilometrų (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo ir Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

Lygiai 19 valandą, pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2–2,5 milijono žmonių, iš jų apie 1 milijonas – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas.

Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.

Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Jis yra įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga–Cėsys–Valmiera–Rūjiena–Viljandis–Tiūris–Rapla–Talinas.

Panašios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus, pavyzdžiui, 1991 metais Liepsnojantis Baltijos kelias – buvo deginami laužai. 2009 metais UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.

Algirdo MUSNECKIO nuotr.

Asmeninės nuotr.

PRISIMINIMAI: Šiaulių universiteto profesoriui Teodorui Tamošiūnui ir jo dukrai Sigitai Vitkuvienei (ant kelių sėdi Sigitos dukra Vitė) Baltijos kelias gyvas atmintyje.

KELIAS: 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną Baltijos kelyje stovėjo tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto Pedagogikos fakulteto prodekanas docentas Stasys Vinikevičius (antras iš kairės), Matematikos katedros dėstytojas Teodoras Tamošiūnas su vaikais Eduardu ir Sigita, Pedagogikos fakulteto prodekanė Adelė Skalandienė, Gamtos pažinimo katedros vedėja docentė Apolonija Jacikevičienė.

BĖGIMAS: Teodoras Tamošiūnas (pirmas iš kairės, balti marškinėliai) Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos rengiamame bėgime Baltijos keliui atminti bėgo septynis kartus. Paskutinį kartą 2011-aisiais.