Naujausios
Bado biudžete – prioritetas oro šventei
Šiaulių miesto savivaldybės veiklos programoms vykdyti planuojamas 38 procentais mažesnis finansavimas nei pernai. Kultūros plėtros – net 80 procentų. Prioritetas suteikiamas aviacijos šventei, privačios televizijos projektui ir skandalais apaugusiam Menų inkubatoriui.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta @skrastas.lt
Išeitis – „tempti“ skolas
Vakar 2012 metų miesto biudžeto projektas pristatytas Tarybos nariams. Biudžetas projektuojamas 252,3 milijono litų. Praėjusiais metais net po kelių mažinimų jis dar buvo 268 milijonų litų.
„Norėtume išgirsti ne vien tai, jog yra blogai, bet ir iš kur paimti lėšų „, – kreipėsi į Tarybos narius meras Justinas Sartauskas. Bet pasiūlymų neišgirdo.
Tik Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, aiškino, jog šaltinių yra du: „Pajamų realus didėjimas ir finansinių įsipareigojimų perkėlimas į kitą laikotarpį.“
Biudžetinėms įstaigoms, kurioms finansavimas mažėja 25–30 procentų, būtų leista įsiskolinimus, susidariusius iki 2012 metų sausio 1 dienos, nukelti į kitus metus. Tik einamąsias sąskaitas privalėtų apmokėti tvarkingai. Kad skolos už komunalines paslaugas nedidėtų, tam skiriamos lėšos įstaigoms planuojamos atskira eilute.
Išimtis padaryta tik Savivaldybės viešajai bibliotekai ir mokykloms. Joms leista 20 procentų komunalinių išlaidų perkelti į darbo užmokesčio fondą.
„Nes ten nebėra iš ko nubraukti lėšų“, – aiškino V. Damulevičius.
Nepaskirstytų lėšų, dėl kurių Tarybos komitetai dar galėtų „kautis“ yra 0,5 milijono litų.
Kultūrai – trupiniai
Iš skyrių vedėjų vienintelė Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė ryžosi įrodinėti, koks absurdas planuojamas kultūrai. Politikams raštu išdėstė skaičius ir faktus.
Kultūros plėtros programai, iš kurių finansuojami tradiciniai miesto renginiai, šventės, remiami kultūros įstaigų projektai, pernai dar turėta per 500 tūkstančių litų. Šiemet planuojama vos 221 tūkstančio litų. Iš jų per 100 tūkstančių – skoloms dengti.
Lieka vos 100 tūkstančių litų, bet iš jų daugiau nei pusė jau pažadėti „prioritetiniams“ renginiams: 50 tūkstančių litų – aviacijos šventei, 10 tūkstančių – privačios televizijos projektui „Chorų karai“.
Valstybinėms šventėms byrėtų po kelis tūkstančius litų. Tradiciniams tęstiniams renginiams, festivaliams – nė cento. Net miesto šventei „Šiaulių dienos“ – nė grašio. Tačiau Menų inkubatoriui bus atriekta 300 tūkstančių litų.
V. Damulevičius pripažino, jog Kultūros skyrius vos apie 20 tūkstančių litų realiai disponuos. Bet pridurti pasiūlė tik 50 tūkstančių litų.
Kultūros „prioritetus“ karštai gynė meras Justinas Sartauskas: „Aviacija – miesto unikalumas. Regatų šventės, kaip Klaipėda, nepadarysime. Oro šventė turi būti Šiauliuose.“
„Chorų karai“ remiami, nes to mero prašė Šiaulių universitetas: „Jie dar daugiau lėšų skiria, iš viso projektui reikia 30 tūkstančių litų.“
Ar Kultūros skyrius iš viso bus šiais metais reikalingas, klausimų nekilo. Bet ne paslaptis, kad rengiamasi jį naikinti – „pridurti“ prie kokio kito skyriaus.
Planuoja mažiau, gauna daugiau
Pajamų kol kas planuojama 249 milijonai litų plius 2,8 milijono litų skolintų lėšų investiciniams projektams vykdyti.
Valstybės dotacija sudarytų 46 procentus biudžeto pajamų arba 115 milijonų litų (pernai gauta 125 milijonai). Tiesiogiai į miesto biudžetą įplaukiančių mokesčių planuojama surinkti tik 112,4 milijono litų (pernai surinkta 115 milijonų).
Realiai jau dabar biudžeto projektas galėtų didėti iki 255 milijonų litų, nes gaunama 2,3 milijono litų valstybės investicijų programos lėšų (lengvosios atletikos maniežui, Simono Daukanto gimanzijai ir Sanatorinei mokyklai renovuoti). Dar valstybės dotacija didės 332 tūkstančiais litų – švietimo darbuotojų kvalifikacijai kelti.
Šių metų sausio mėnesio įplaukos rodančios, kad pajamų gaunama daugiau, nei planuojama. Pernai sausį gyventojų pajamų mokesčio įplaukė 3,4 milijono litų, šiemet 1,3 milijono daugiau – 4,7 milijono litų.
Anot mero J. Sartausko, Šiauliuose pasirinktas kelias – planuoti mažiau išlaidų, o gavus papildomų pajamų biudžetą koreguoti.
„Panevėžys, pavyzdžiui, nieko nemažina, bet finansavimą planuoja tik 10 mėnesių“, – sakė J. Sartauskas.
Švietimui tradiciškai atitektų daugiau nei pusė biudžeto – 150 milijonų litų arba 60 procentų. Iš jų mokinio krepšelio lėšos – 78,4 milijono litų. Iš mokyklų jungimo šiemet taupymo efekto neplanuojama sulaukti: reikės mokėti išeitines kompensacijas. Antroje vietoje socialinė apsauga – 38 milijonai litų arba 15 procentų.
Savivaldybės administracijai išlaikyti planuojami 10 milijonų litų (pernai buvo skirta 12 milijonų litų). Tarybai – 0,6 milijono litų (pernai 0,5 milijono litų).
Savivaldybės skolai (paskoloms grąžinti, palūkanoms mokėti) reikės 15 milijonų litų. Paskolų portfelis dabar yra 56,8 milijono litų.
KRACHAS: Patricija Poderytė, Kultūros skyriaus vedėja, skaičiuoja, jog miesto kultūros plėtrai nieko nelieka – tik riestainio skylė.
RENGĖJAS: Vladas Damulevičius, Savivaldybės administracijos direktorius, teigia, jog poreikiai apkarpyti 8 milijonais litų, o „nepaskirstyti“ liko tik 0,5 milijono litų.
Jono TAMULIO nuotr.