Naujausios
Atvirumo kaina
Šią savaitę, kai streikavo ketvirtadalis šalies mokytojų, tarp jų nebuvo kelmiškės lietuvių kalbos mokytojos Rimos Rutkūnaitės. Ji neteko mokytojo darbo. Atleidimą sieja su 2007–ųjų streiku. Tiesioginių įrodymų neturi, tačiau panašaus likimo sulaukė ir kiti streikininkai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
„Buvau nepatogi“
Rima Rutkūnaitė jau antri mokslo metai gyvena be mokyklos. Savo darbą ir mokinius mylėjusi lituanistė, garsios kelmiškių lietuvininkų šeimos atžala darbo neteko sumažėjus mokinių mokykloje. Iš pradžių suteikta vilties, jog gaus darbo bibliotekoje. Bet ir dėl šių pareigų teko varžytis su kita mokytoja, kuri ir laimėjo.
Mokykloje dirbo septynios lietuvių kalbos mokytojos. Kodėl darbo neteko būtent Rima? „Buvau nepatogi,“ – mano mokytoja. 2007 metais drauge su kitais aktyvesniais mokytojais ji streikavo. Po to vyko derybos. Jose aktyviai reiškėsi.
„Buvome apimti euforijos, kai profsąjunga nusprendė streikuoti. Streikavome kultūringai. Sėdėjome mokytojų kambaryje ir nevedėme pamokų, – prisimena Rima. – Manau, jog streikas – tinkama priemonė, atviro, sąžiningo žmogaus pozicija. Ar geriau kitiems už nugarų pataikauti ir rūpintis tik savo gerbūviu?“
Kodėl nepykstame ant taifūno ar vėtros?
Mokytojos nuomone, kalbos, jog streikai žalingi ekonomikai – tik demagogija.
„Tai aritmetinis skaičiavimas, – sako Rima. – Kas suskaičiuos kitus nuostolius, kuriuos patiria dirbantis žmogus, kai iš jo, prisidengus įstatymu, tyčiojamasi, nesudaromos tinkamos sąlygos gerai dirbti. Tada pykime ir ant vėtros arba taifūno, kai jis prasiveržia iš nepatenkintos gamtos.“
Mokytojos nuomone, streikuojantis ar piketuojantis žmogus mūsų visuomenėje dar laikomas balta varna todėl, kad labai silpnos profsąjungos. Menkas teisinis žmonių išprusimas. Mažai kas gilinasi į streikų įstatymus. Neturi po ranka Darbo kodekso.
Pokyčiai
Tie pora metų po streiko buvo gerokai apkartę. „Mano pavardė nuolat būdavo įrašyta tikrinamųjų grafoje, nors dirbome šešiasdešimt mokytojų. Atrasdavo visokiausių kabliukų... Kai uždariau mokyklos duris, pajutau, jog ten ir liko visas kartėlis“, – prisimena buvusi mokytoja.
Keisčiausia Rimai buvo tada, kai sutarusi dėl lietuvių kalbos pamokų vienoje kaimo mokykloje, ji ir ten darbo negavo. Vadovai pasirinko ne ją, turinčią patirties ir vyresniosios mokytojos kvalifikaciją, o nė aukštojo išsilavinimo neįgijusią merginą.
Nebaigti pradėti darbai
Pirmąkart aukštuosius mokslus baigusiai ir patyrusiai mokytojai teko praverti darbo biržos duris. Patyrė daug emocijų ir išgyvenimų.
Buvo gaila pradėtų, bet nebaigtų darbų. Kaip mokytoja lituanistė ji publikavo straipsnius. Po „Gimtajame žodyje“ išspausdintos publikacijos apie Henriko Radausko poeziją kolegos paakino surengti seminarą apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir jos dėstymą Suaugusiųjų mokymo centre. Rima pasirengė. Seminaras turėjo įvykti rudenį, tačiau rudenį ji jau nebedirbo mokytoja.
Susitaikyti padėjo mokiniai, kurie lankydavo mokytoją. Rėmė ir gynė profsąjungos atstovės.
Kartais sukirbėdavo mintis kreiptis į teismą, vėl iš naujo sukelti senas dulkes, susigrąžinti darbo vietą, tačiau atkalbėdavo mama – inteligentė, pati kelis dešimtmečius dirbusi mokytoja.
Nepaisant visko, ką patyrė, Rima Rutkūnaitė tvirtina šią savaitę ir vėl būtų streikavusi: „Mokytojas nepelnytai nužemintas. Kas, jei ne inteligentai išreikš pilietinę poziciją? Ne vien atlyginimo dydis čia svarbiausias. Svarbiau profesijos prestižas.“
Vertėja
Šiuo metu Rima Rutkūnaitė dirba vertėja leidykloje. Darbas tada, kai reikia išversti knygą. Bet ramus.
Buvusi mokytoja jau išvertė du romanus. Verčia iš anglų kalbos. Svajoja dar išmokti prancūzų arba vokiečių kalbą, kad turėtų didesnes galimybes.
„Yra daug patyrusių vertėjų, dirbančių kelis dešimtmečius. O aš – žalia“, – kuklinasi Rima.
Rimą padrąsino tik tai, kad jaunystėje iš baltarusių kalbos buvo išvertusi istorinę pjesę apie kunigaikščio Kęstučio žūtį Krėvos pilyje. Kartais išversdavo kitų šalių poetų eilėraščių. Šis darbas sekėsi ir patiko.
Leidėjai nori, kad romanas būtų išverstas per porą mėnesių. Visą tą laiką Rima dirba labai kruopščiai. Gilinasi į autoriaus pasaulėjautą, kad kuo tiksliau perteiktų jo kūrinį ir mažiau nutoltų nuo originalo. Dviejų mėnesių nėra per daug.
Rimos kasdienybę išblaško brolis Valdas Rutkūnas, vadovaujantis folkloro ansambliams. Čia padainuoti, pakeliauti, švęsti senųjų lietuviškų švenčių pakviečiama ir Rima. Kaip baltiškosios kultūros, pagoniškosios lietuvybės puoselėtojai žinomi ir Rimos sesuo Inija bei jos vyras Jonas Trinkūnai.
MOKYTOJA: Rima Rutkūnaitė brangino mokytojos darbą.
GYVENIMAS: „Kad ir kaip nudegtum ar nusiviltum, išaušta rytas, kai suvoki, jog gyvenimas – tikrai nepakartojamas, nors ir permainingas kaip jūra,"– sako Rima Rutkūnaitė.
PROTESTAS: „Galimybė pasipriešinti daro žmogų vertingesnį. Tik priešinimasis mūsų visuomenėje mažiau naudingas už pataikavimą,“ – manė Rima Rutkūnaitė piketuodama prie Seimo.
RASOS: Rima Rutkūnaitė švenčia senąsias lietuviškas šventes.
Rimos RUTKŪNAITĖS albumo nuotr.